Dzeuso šventykla (Olimpija)

Šventykla neišliko. Kokia ji buvo galima numanyti žinant, kad po keliolikos metų Pestume pastatyta Heros II-oji (Poseidono) šventykla buvo labai panaši, gal net Dzeuso šventyklos kopija. 

Iki Atėnų Partenono, tai buvo didžiausia dorėninio orderio šventykla – 70 x 29 m. Aukštis iki frontono – 21 m (toks ir celės aukštis). Manoma, kad Dzeuso šventyklos (kaip ir Partenono) stogas buvo padengtas 60 cm pločio plono marmuro plokštėmis. Teigiama, kad balto marmuro plokštės šiek tiek praleisdavo šviesą, todėl naosas skendėjo mistiškoje prieblandoje.



Šventyklos blokai buvo iškalti iš vietos kalkakmenio, kuris neatrodė labai prabangiai, todėl greičiausiai šventykla buvo padengta stiuku ir nudažyta imituojant marmurą. Stiukas – medžiaga iš gipso, kalkių, klijų, smėlio, marmuro miltelių. Drėgnas stiukas minkštas kaip glaistas, o kai išdžiūna, būna labai kietas. 


Rytiniame frontone buvo pavaizduotos pasiruošimo vežimų lenktynėms epizodas - civilizuoto žmogaus apvaldyta ir kontroliuojama stichiška gyvuliška prigimtis ir jėga:

Vakariniame (galiniame) frontone pavaizduota Tesėjo ir kentaurų kova, simbolizuojanti sunkią kovą su gyvuliškumu ir barbarizmu

Pronaoso ir opistodomo metopose buvo pavaizduoti Heraklio žygiai.


Žinoma, kad 146 m. pr. Kr. romėnų generolas Mumijus (Mummius) padovanojo šventyklai 21 paauksuotą skydą – skydai buvo pritvirtinti prie išorinio frizo metopų.

426 m. Romos imperatorius krikščionis Teodosijus II (Theodosius II) įsakė stabmeldžių šventyklą sugriauti. Apgriautą šventyklą galutinai sunaikino 522 ir 551 metų žemės drebėjimai.



Dzeuso skulptūra

Olimpijos šventykla garsėjo ne tik savo tobula architektūra, bet ir joje buvusia 13 m aukščio Feidijo (Phidias) darbo Dzeuso skulptūra. Tai vienintelis iš 7 pasaulio stebuklų, buvęs Europos žemyne. Skulptūra buvo išdrožta iš medžio ir padengta dramblio kaulu. Rūbai nulieti iš aukso. Ištiestoje rankoje Dzeusas laikė pergalės deivę Nikę. Feidijas skulptūra gamino 12 metų – darbas baigtas 432 m. pr. Kr..

1950 m. šalia Dzeuso šventyklos buvo atkasta Feidijo dirbtuvė su įrankiais. Rastas net keramikinis puodelis ant kurio užrašyta „Aš priklausau Feidijuj“.



Dėl Feidijo mirties nesutariama. Pasak Plutarcho, skulptorius, kaip Periklio patikėtinis, politinių priešininkų buvo įkalintas ir mirė kalėjime. Aristofanas teigia, kad Feidijas buvo nužudytas po to kai pabaigė Dzeuso skulptūrą; galėjo būti apkaltintas aukso vagyste.
Archeologai rado nemažai monetų, kuriose vaizduojama Olipijos Dzeuso skulptūra. Iš monetų ir amžininkų aprašymų maždaug nustatyta, kaip ši statula galėjo atrodyti.




Romos imperijos laikais skulptūra buvo pervežta į Konstantinopolį ir pastatyta krikščionių šventykloje kaip Kristaus atvaizdas. 475 m. gaisro metu šis antikinės monumentaliosios skulptūros šedevras sudegė.


Comments