Džiazas: AMM, Derek Bailey, Evan Parker, SME, Peter Brotzmann


AMM

1965 m. susibūrusi free jazz grupė. Pirmiausia ji susidėjo iš trio: Keith Rowe gitara, Lou Gare saksofonas, Eddie Prevost mušamieji.

1966 m. išaugo į kvintetą. Vėliau sudėtis nuolatos kito. 1972-1976 m. iš grupės liko tik duetas Prevost - Gare. Pastarąjį pakeitė sugrįžęs Rowe. 

Grupė gyvuoja iki dabar, yra išleidusi daugiau kaip 25 albumus.

Grupė ypatinga tuo, kad rėmėsi Cage atsitiktinumo muzikoje principais. Muzikantai rinkdavosi retai, niekada nerepetuodavo, nesitardavo ką gros, kaip gros. Stengdavosi išgauti garsus netradiciniais būdais, bet kad tie būdai patys savaime „užprogramuotų“ atsitiktinumą. Pvz., būgnininkas grodavo ne tradicinėmis lazdelėmis, mėtydavo monetas ar kitokius daiktus. Gitaristas paguldęs gitarą  sužadindavo stygas ne pirštais, o, pvz., ventiliatoriaus mentelėmis, spyruoklėmis, vinimis, vielomis, dildėmis ir t.t. Vėliau grupės nariai pradėjo naudoti ir elektroniką. 

Keletas pavyzdžių:
Keith Rowe: paruošta gitara. Čia jis, atsidaręs gitarą, garsus išgauna naudodamas įvairiausius daiktus ir technikas, išskyrus tradicinę:

Iš esmės tai įvairiausių garsinių srautų („triukšmų“) muzika, bet muzikantai labai gerai jaučia vienas kitą, todėl sukuria dinamiškai (o gal net ir emocionaliai) logiškas, įtaigias kompozicijas. Klausant tokių kompozicijų, kurios dažniausiai labai ilgos, fragmentus, sunku pajausti AMM grupės muzikantų gebėjimą valdyti, kontroliuoti, artikuliuoti, komponuoti garsinius srautus. Todėl prie muzikinių pavyzdžių pateikiama visa 37 min. kompozicija.

Muzikos pavyzdžiai:
1984 m., Supersession. 37 min. kompozicija, gerai iliustruojanti unikalų grupės AMM stilių. Atlieka kvartetas. 
1987 m., Flayed. 20-ies min. būgnininko Eddie Prévost solinė kompozicija, naudojant papildomus foninius (taip pat ir elektroninius) garsus.
2007 m., The Room. Gitaristo Keith Rowe kompozicijos ištrauka.

AMM




Derek Bailey (1930–2005). Avangardinio free jazz gitaristas.

Naudojo ir akustinę, ir elektrinę gitaras. Kaip John Cage specialiai preparuodavo (paruošdavo, pertvarkydavo) fortepijoną, kad juo galima būtų išgauti nestandartinius, fortepijonui nebūdingus garsus, Bailey kartais irgi panašiai preparuodavo gitarą. Kitaip nei grupės AMM gitaristas Keith Rowe, Bailey rečiau naudojo papildomas priemones (spyruoklės, dildės, viela, elektriniai prietaisai) garsiniams efektams išgauti.

Dažniausiai grodavo kaip solistas, bet nevengdavo dalyvauti įvairiausiuose projektuose ne tik su free jazz atlikėjais, bet ir su rock muzikantais. Yra įrašęs muzikos ir su DJ-jais. 

Muzikos pavyzdžiai:
  • „Improvisation 11“.  Bailey garsinių eksperimentų akustine gitara solo pavyzdys.
  • Improvisation 9. Atlieka „Trio Iskra 1903“ (1970-1972). 3 atlikėjų laisvos improvizacijos pavyzdys. 
  • Dvi kompozicijos iš 1996 disko, įgroto su didžėjumi DJ Ninj. Čia Bailey improvizuoja elektrine gitara: (N,JZ,BM (re-mix)) ir (Pie (amatosis-mix)).

Derek Bailey




The Spontaneous Music Ensemble (SME). Lyderiai: John Stevens (mušamieji/trimitas) ir Trevor Watts (saksofonas). Dažniausiai grodavo dviese, bet kartais jų orkestras išaugdavo iki 20 su viršum free improvizatorių. Ansamblio kūryboje dominuoja ne dinamiška, o, atvirkščiai, rami, meditacinio pobūdžio muzika. Pirmasis grupės albumas „Challenge” pasirodė 1966, paskutinis  “A New Distance” buvo įrašytas 1994. 

Grupė mėgo naudoti vokalą, bet jį traktavo ne įprastai, o kaip garsinių srautų šaltinį. Būtent tokia muzika ir pateikta 1972 m. video įraše, bei 1969 m. kompozicijos ištraukoje. 


O čia: visos 1969 m. kompozicijos įrašas (LP 1 pusė):

Vokalas, kaip sonoristinės muzikos išraiškos priemonė, naudojamas ir akademinėje avangardinėje muzikoje. Kaip pavyzdys pateikiamas žymios kompozitorės, vokalistės, Meredith Monk 28 min. kompozicijos „Turtle Dreams“ ištrauka:


Evan Shaw Parker (1944). Bene žymiausias britų free jazz saksafonistas. Grojo (ir tebegroja) labai įvairią muziką. Muzikos pavyzdžiais kaip tik ir norima  parodyti Evan Parker atliekamos muzikos stilistinę įvairovę. 

Muzikos pavyzdžiai:
  • 1975, Solo Soprano Saxophone. Kompozicija grindžiama įvairiausiais garsiniais efektais, išgaunamais saksofonu. Naudojama, taip vadinama, „perpūtimų“ technika.
  • Whitstable. Evan Parker buvo įvaldęs iš Rytų atkeliavusią grojimo pučiamaisiais instrumentais techniką, kai muzikantas išgaudamas garsą (pūsdamas orą), tuo pačiu metu orą ir įkvepia. Kvėpavimo technika Rytų kultūrose buvo žinoma nuo seno ir pagrinde naudojama groti transinę-meditacinę muziką. Pūtikai tokią techniką vadina cirkuliaciniu-grandininiu kvėpavimu. Ji įgalina muzikantus groti labai ilgas frazes jų nenutraukiant – „be atsikvėpimo“. Šioje kompozicijoje Evnas Parker „be atsikvėpimo“ groja virš 4 min.
  • Time Lapse. Kompozicija, kurią įgrojant panaudotas daugiatakis magnetofonas. Muzikantas įrašo viena balsą, o ant jo įgroja kitą. Šiuo atveju įrašyti 4 balsai. 
  • Time Will Tell. Istrumentinio trio atliekama cool stilistikos svajinga free improvizacija.
  • Men of Distinction. Radikaliai kontrastinga (lyginant su 4-ta) kompozicija, kurioje naudojami agresyvūs elektroniniai efektai ir triukšmai.

Evan Parker


O čia - Kenny G demonstracija, kaip jis gali pūsti saksofoną ir kvėpuoti per nosį vienu metu:



Peter Brötzmann (g. 1941 m.). Vokiečių free jazz saksofonistas ir klarnetistas. Itin agresyvaus free atstovas.

Studijavo dailę (pats apipavidalino visus savo albumus), dalyvavo fluxus judėjime. Pirmus įrašus išleido 1967 m. 1968 m. su oktetu įrašytas LP „Machine Gun“, laikomas vienu geriausių albumų free jazz istorijoje. Garso drastiškumo prasme tai vienas „agresyviausių“ albumų džiazo istorijoje apskritai. Tokiai muzikai imtas taikyti terminas "energy music". Peter Brötzmann albumą įrašė ir išleido pats savo lėšomis.
Įrašant 1969 m. LP „Nipples“ dalyvavo ir žymūs britų free jazz eksperimentatoriai Evan Parker (saksofonas), Derek Bailey (gitara). 

9-ame deš. Peter Brötzmann grojo su heavy metal ir noise rock grupėmis. 

Prie muzikos pavyzdžių pateikiamos 3 ilgos kompozicijos (10, 11 ir 8 min.) iš 1968 LP „Machine Gun“. Muzika labai sunki.

Peter Brotzmann




Keletas trumpų pavyzdžių kaip įvairiai galima išgauti muziką ir garsą:
Alvin Lucier: išgauna muziką prie savo galvos prijungęs elektrodus. Jis pradėjo šią techniką, ir kol ji buvo neištobulinta, garsas skambėdavo nevaldomai. Pasekėjai išsiugdė gebėjimą netgi valdyti garsą. 

Gordon Mumma - 1978 m. atlieka kompoziciją, kuriame naudoja smuiko stryką ir pjūklą:

Beje, Led Zeppelin 1970 m. panaudojo panašią idėją - smuiko stryku grojo elektrine gitara:

O čia - Fred Frith ir Pauline Oliveros duetas (gitara+akordeonas). Išklausius tai, ką girdėjome aukščiau - skamba visai įdomiai. Tai nėra muzika. Tai - garsų srautai, perteikiantys istoriją ar emociją.


Comments