Džiazas: bigbendai

Dikslendų muzikai pasiekus savo apogėjų, jų sudėtis pamažu pradėjo keistis dviem kryptimis:
  1. Mažėjimo: diksilendo sąstatas smažėdavo iki 3-4 atlikėjų (gaunama Combo grupė, kurių muziką nagrinėsime vėliau). taip buvo daroma taupant kaštus, kadangi įgarsinimo priemonės (1924 m. išrastas mikrofonas) leido išgauti tą patį garsumą su mažiau muzikantų.
  2. Didėjimo: diksilendas pavirsdavo į orkestrą (vandinamą, "Bigbendą").
Bigbendų muziką nagrinėjame šioje paskaitoje. Pirmieji bigbendrai dažniausiai susiformuodavo dviem keliais:
  1. Populiarėjant džiazo muzikai, kaip pramoginės (skirtos ir šokiams) muzikos formai, radosi vis didesnių klubų ir šokių salių. Proporcingai teko didinti tradicinio diksilendo sudėtį.
  2. Nedideli simfoniniai orkestrai kuriuose grojo baltieji (daugiausiai groję pramoginį klasikinės muzikos repertuarą), pradėjo konkuruoti džiazo muzikos rinkoje, atlikdami populiarių džiazo dainų aranžuotes. Laikui bėgant styginiai instrumentai iš jų sudėties traukėsi (buvo pernelyg tylūs ir subtilūs), o ritminė sekcija ir pučiamieji buvo sustiprinti. 
Bigbendai buvo skirstomi į dvi grupes:
  • Sweet bandai: grodavo sinkopių artikuliacija pagrįstą muziką ir tik nežymiai svinguodavo (pradžioje taip grojo daugiausia baltųjų orkestrai);
  • Hot bandai: Orkestrai ryškiai svinguodavo.
Perėjimas nuo diksilendų prie bigbendų buvo laipsniškas, bet galiausiai kornetą (trimitą) pakeitė trimitų (retais atvejais - kornetų) grupė, tromboną – trombonų grupė, o klarnetai apskritai palaipsniui užleido vietą saksofonams. Po II pasaulinio karo klarnetas sutinkamas retai, net kaip solinis instrumentas. 

Žymiausias juodaodžių ankstyvojo laikotarpio (3-iojo deš.) bigbendas: Fletcher Henderson Orchestra

Fletcher Henderson tėvas buvo juodųjų mokyklos direktorius, taigi - jau išsilavinęs žmogus. Jis pats buvo baigęs aukštąją mokyklą, specializacija – chemija. Tačiau būdamas juodaodis jis neturėjo perspektyvų prasimušti moksle, ir todėl persimetė prie muzikos. Jo orkestre grojo du labiausiai pripažinti improvizatoriai: Coleman Hawkings ir Luis Armstrong (kol Luis žmona neliepė jam daryti solo karjerą). Būtent Fletcher Henderson pirmiausiai atrado tuos elementus, kurie suformavo bigbendo kultūrą. Jam teko atsisakyti stichinės improvizacijos, nes grojant dideliam skaičiui instrumentų, stichinė improvizacija virsta į kakofoniją (garsų chaosą). Todėl jis pradėjo muziką formalizuoti – atrado svingą (orkestro atliekama muzika sinchronizuotai "siūbuoja"). Orkestrai taip pat turėdavo ir savo solistus. Tačiau solistui reikėjo užnugario. Taip atsirado „rifai“ (pasikartojanti akordų seka, hipnotizuojančiai pastovi - žemiau yra pavyzdys iš vieno garsiausių istorijoje "rifų" - Deep Purple Smoke on the Water:

Hendersonas taip pat pirmas sugalvojo, kad „improvizaciją“ instrumentai grodavo keletas kartu – tai sukeldavo labai didelį įspūdį. 
Žymiausias baltųjų bigbendas:
Paul Whiteman Orchestra

Paul Whiteman kilo iš muzikalios šeimos: motina buvo operos dainininkė, tėvas irgi muzikavo - kitaip tariant, genai padarė savo. Tačiau Paul Whiteman taip pat parodė ir didelį vadybininko talentą. Savo sėkmės viršūnėje jis vadovavo dvidešimties orkestrų asociacijai, o pats uždirbdavo apie 1 mln. USD per metus (tais laikais tai buvo pasakiški pinigai). 

Didžiosios ekonominės depresijos JAV metu Paul Whiteman buvo pirmasis, kuris suprato kad gerai uždirbti 
galima ne tiek iš orkestro, kiek iš "didžėjaus" darbo. Jo įžvalga buvo, kad ekonomikai smunkant, įrangos kaštai mažėja, ir todėl ją santykinai pigiau yra gaminti ir pardavinėti. Atitinkamai, jo orkestrai pradėjo uždirbti pinigus iš plokštelių gamybos ir platinimo, ne iš koncertų. 



 



Pirmieji bigbendai atsirado apie 1922 m. Didžioji JAV ekonominė depresija 1929 m. ir vėliau didžiąją dalį bigbendų „palaidojo“.

Depresijos metais viena populiariausių ir pigiausių pramogų Amerikoje buvo radijo klausymasis, be to, ir plokštelės bei grotuvai atpigo. 


Nuo 1934-tųjų, atsigaunant ekonomikai, atsigavo ir pramogų verslas, o kartu - ir orlestrinis džiazas. Džiazo populiarumo pikas, taip vadinamas Džiazo era (angl. Jazz Age) yra 1935-1945 (/50) metais. Tai tuo pačiu tai buvo ir bigbendų šokinės džiazo muzikos) klestėjimo metai. 

Antroji big band‘ų krizė sutapo su II pasauliniu karu. Muzikantai buvo imami į karo tarnybą. Ekonomika perorganizuotai karo tikslams. Pramogų verslas (net kino industrija) apmirė. Muzikantų orkestrams keliauti po šalį nebuvo pigaus kuro. 

Prasidėjus 6-tajam dešimtmečiui bigbendų pajamas ėmė mažinti tobulėjanti įgarsinimo aparatūra – nedideliu sąstatu buvo galima nesunkiai išgauti tokią pačią dinaminę kokybę. Bigbendus iš šokių muzikos rinkos ėmė stumti nedidelės ritminio elektrinio bliuzo grupelės (apie 1954-uosius gimė rock‘n‘roll). Be to, stipriai atpigo ir išpopuliarėjo televizija, ir pakeitė žmonių pramogų "paklausą". 

1946 m. JAV buvo 500 tūkst. televizorių.
1954 m.  - jau 54 milijonai.


Kita vertus, diksilendai karo niekur neišnyko – jie egzistavo šalia bigbendų, tik prarado 1910-20 m. turėtą populiarumą. Po II pasaulinio karo, atsiradus moderniajam džiazui, ir atitinkamai prasidėjus orkestrinio džiazo krizei, diksilendai, kaip paprastesnė improvizacinės muzikos forma, vėl atgimė (Dixieland Revival). 
Svarbiausia bigbendų pajamų dalis buvo grojimas pasilinksminimo vietose - klubuose, šokių salėse. Ypač klubų kultūra buvo išvystyta Harleme, Niujorke. Žemiau pateiktas filmukas apžvelgia garsiausius tuometinius klubus ir juose vykstantį "veiksmą":

Na, o patys šokiai vykdavo tikrai "siautulingai" - bet kokiu oru:


Pirmųjų bigbendų muzikos pavyzdžiai:

Fletcher Henrson 

Fletcher Henderson ‎‎(1897-1952)‎‎


Paul Whiteman

Paul Whiteman ‎‎(1890-1967)‎‎


Džiazo muziką Vakarų Europoje populiarino ODJB & Sidney Bechet (Orleans Dixieland Jazz Orchestras). Vakarų Europos akademinės muzikos kompozitoriai į savo kūrybą vis dažniau įvesdavo jazz‘o muzikos elementus. Pvz., Erik Satie baletas “Parade”, Maurice Ravel “Bolero”, Darius Milhaud šokių siuita “La Creation du Monde”, Igor Stravinsky "Ebony" koncertas klarnetui. Taip pat, Europoje populiarėjo JAV kompozitoriaus George Geshwin kūriniai “Piano Concerto In F”, “An American In Paris”, “Rhapsody in Blue”. 

Džiazo elementai klasikinėje muzikoje


Neretais atvejais bigbendai imdavo populiarias melodijas, ir jas "svinguodavo" arba "džiazuodavo":

Populiarių melodijų aranzuotes bigbendams




Comments