Džiazas: boogie woogie

Termino "Boogie woogie" kilmė nėra aiški. Juodaodžiai muzikantai XX a. pradžioje vartojo žodį "Booging" kad apibūdintų grojimą vakarėliuose už pinigus. „Buginimu“ taip pat buvo vadinama grojimas būgnais arba grojimas taip aktyviai, kaip būgnais. Tuo pačiu "Boogie" vadintas toks aktyvus šokimas, kai šokėjai nusimesdavo nuo savęs viršutinius drabužius. 

Boogie woogie pavyzdžių "popuri"

Teigiama, kad boogie maniera (bose trumpos pasikartojančios formulės) Teksase juodaodžiai smuklėse grodavo dar XIX a. pabaigoje. Bet modernusis boogie woogie ėmė populiarėti tik 3-iojo XX a. deš. pabaigoje. 

Boogie woogie kaip fortepijoninė muzika organiškai išsikristalizavo iš ragtime‘ų, bet skirtingai nuo stride stiliaus, buvo labiau orientuota į šokius, todėl jo harmonija rėmėsi bliuzu (12 taktų struktūra), akcentuotu bosu (įvairios trumpos ostinatinės - pasikartojančios - formulės). Boogie woogie būdinga paprastesnė melodija, kuri susideda iš trumpų pasikartojančių motyvų ir dažniausiai akordizuojama. Dešiniosios rankos partijos, lyginant su stride, supaprastėjo – dominavo pasikartojantys, dinamiški, trumpi motyvai (iš esmės tai yra harmonijos sinkopuotas/svinguotas apgrojimas). Tempai, lyginant su regtaimais, pagreitėjo.
Stride stilius labiau rėmėsi regtaimais, o tai reiškia europine harmonija, sudėtingesnėmis melodijomis, rondo struktūra. 

Savotiškai galima sakyti, kad boogie woogie - tai ragtimo stiliumi atliekamas bliuzas, pridėjus improvizaciją dešine ranka. Boogie woogie boso partijoje maršinis ritmas buvo keičiamas aktyvesnėmis 4-8 natų dažnai (bet nebūtinai) sinkopinėmis (arba svinguotomis) ostinatinėmis formulėmis. Tos formulės skambėjo taip aktyviai, kad kažkuria prasme imitavo mušamųjų partiją. Ankstyvajame boogie woogie visam kūriniui užtekdavo vienos boso formulės. Vėliau (po II pasaulinio karo) atlikėjai pradėjo bosines formules kaitalioti. 

Ragtime bliuzas


„Raggindami“ pianistai įvairiais būdais sinkopuodavo melodijas (maršinio boso pagrindu), o „bugindami“ prie melodijos (dažniausiai sinkopuotos) priderindavo pasikartojančias, dinamiškai aktyvias boso slinktis. „Reginant“ buvo koncentruojamasi į dešinę ranką, „buginant“ – į  abi. 

Pirmasis fortepijoninis boogie-woogie išpopuliarėjo 1929 m. (1927 m. įrašas, pateiktas žemiau). Yra teigiančių, kad panaši muzika buvo grojama jau amžių sąvartoje (vadinosi „western rolling blues“), bet tuomet ją nukonkuravo ragtime‘ai. Boogie-woogie laikai – 4-5 dešimtmečiai.

1. 1927, vienas pirmuju, Honky Tonk Trai


Vienas iš svarbiausių boogie woogie elementų yra bosinė linija. Žemiau yra įrašas, kur muzikantas pateikia ir trumpai paaiškina, keletą populiariausių bosinių linijų:

Kas yra boogie woogie


Stride ir boogie woogie pianistus galima lyginti ir muzikinio išsilavinimo kontekste. Didesnė dalis stride stiliaus atlikėjų buvo įgiję vienokį ar kitokį klasikinį muzikinį išsilavinimą, tuo tarpu didžioji dalis boogie woogie atlikėjų buvo savamoksliai. 

Vienas pirmųjų boogie-woogie išpopuliarino Clarence Pine Top SmithKiti ankstyvojo boogie-woogie žymesni atlikėjai buvo Jimmy Jancey, Roosvelt Sykes, Montana Taylor, Charles Cow Cow Davenport, Rufus Speckled Red Perryman, Meade Lux Lewis, Albert Ammons, Pete Johnson. Geriausi įrašai: „Boogie-Woogie Prayer“, „Shout for Joy“ (Albert Ammons). O žymiausias pianistas, vienijęs stride su boogie woogie buvo Earl Fatha Hines.

Riba, kaip boogie tapo rokenrolu praktiškai sunkiai susekama. Rokenrolas susiejo dvi nuo regtaimo laikų atsiskyrusias linijas – stride lygų bosą ir boogie woogie stiliuje plėtotas ostinatines formules. Rokenrolo bosinė slinktis lygi kaip stride, bet jos melodinė ostinatinė linija atėjo iš boogie woogie. Pavyzdžiui, žemiau yra parodytas Count Basie atliekamas boogie woogie, kuris yra labai artimas rokenrolui:

Rokenrolo ištakas gražiai apdainavo Bitlai savo dainoje "Rock'n Roll":











Žemiau lentelėje pavaizduoti esminiai skirtumai bei panašumai tarp Ragtime, Stride, ir Boogie woogie stilių.


 RagtimeStrideBoogie Woogie 
Chronologija XIX a. pabaiga - I pasaulinis karas 3-asis dešimtmetis iki II pasaulinio karo nuo 3-ojo iki 6-ojo dešimtmečio 
 ImprovizacijaNėra  Abi rankosdaugiau dešinė ranka, kairė - mažiau 
Forma Rondo (laisva) Rondo (supaprastinta)  Bliuzas
 HarmonijaEuropinė  Europinė (kartais bliuzas)Bliuzas 
Boso partija Maršinė Maršinė su slinktimis Dinamiškai aktyvūs ostinatiniai rifai 
 Melodijos Sinkopinės, neimprovizuojamosSinkopinės, intensyviai improvizuojamos, akordizuotos Paprastos, dinamiškai aktyvios, šiek tiek improvizuojamos, akordizuotos 
Notcija Grojama iš natų Improvizuojama Improvizuojama 
Atlikėjai Dažniasiai su klasikiniu išsilavinimu Dominuoja klasikinis 
išsilavinimas 
Pradinėje stadijoje - savamoksliai 


Boogie woogie stilius buvo daugiausiai skirtas šokiams, todėl jį atlikdavo ir ansambliai:

Ansamblinis


Na, bet svarbiausia - tai bosinė slinktis. O jų yra begalės! Žemiau pateikta daugybė pavyzdžių, o iš jų įvairovės matome - kaip kad buvo galima bet kokią melodiją "suragginti", taip ją galima ir "subuginti":

Bosiniu slinkciu ivairove


Kalbant apie boogie woogie turbūt yra geriausias laikas aptarti ir aplinką, kurioje vystėsi džiazas - naktinius barus, striptizo klubus ir viešnamius:

Dainos "Honeysucle Rose" klipas:

Ištrauka iš 1943 m. filmo Stormy Weather


Naktinio klubo variantas:

O čia - pavyzdys, kaip galėjo atrodyti tuometinė aplinka (nors įrašas šių laikų):
Comments