Džiazas: Bop (bebop)

Populiariausias džiazas buvo "Jazz age" laikotarpiu (4-tas dešimtmetis). Bigbendai ir didelės šokių salės, kur jie daugiausiai ir grojo, buvo populiariojo džiazo aukso amžiaus pagrindiniai simboliai. Po II pasaulinio karo bigbendų grojamas džiazas prarado savo buvusį populiarumą. 

To priežastys:
  1. Daug vyrų (tame tarpe ir džiazo muzikantų) buvo pakviesta į karinę tarnybą. 
  2. "Jazz age" laikotarpiu bigbendai daug gastroliuodavo – grodavo skirtingų miestų šokių salėse. Karo sąlygomis buvo limituotas ne tik transportas, benzinas, bet ir padangos. Kelionių savikaina ženkliai išaugo. 
  3. Jaunų vyrų trūkumas neskatino merginų vakarais (o "Jazz age" laikotarpiu nemažai šokių salių dirbo kiekvieną savaitės dieną, kai kurios vos ne visą parą) ar savaitgaliais eiti į šokius. Lankytojų stygius kirto per klubų, o tuo pačiu ir per muzikantų, finansus.
  4. Kad išlaikytų šeimas, karo metais moterys buvo priverstos eiti į darbą (iki karo nemaža dalis moterų buvo namų šeimininkės). Viena iš populiaraus laisvalaikio formų – šokių klubą lankymas. Karo metais dirbančios moterys į šokius nueidavo kur kas rečiau. 
  5. Daug žmonių karo metais į pramogas žiūrėjo labai rezervuotai. Tai irgi mažino klubų lankytojų (džiazo vartotojų) skaičių.
  6. Karo metais šokių klubams, kaip pramogos verslui, buvo uždėtas 30% karo mokestis. Pamačius, kad didžioji dalis klubų bankrutavo, po kelių metų mokestis buvo sumažintas, bet didžioji dalis klubų nebeatsigvo. 
  7. Įrašų industrija „susitraukė“ dar ir todėl, kad medžiagos, iš kurių gaminamos plokštelės, buvo reikalingos karo pramonei. Pakilo plokštelių kaina ir automatiškai sumažėjo apyvarta. 
  8. Pabrangus plokštelėms ir smukus apyvartai įrašų kompanijos sumažino muzikantų honorarus. 
  9. Siekdama keisti grėsmingą situaciją 1942 rugpjūčio mėn. muzikantų profsąjunga paskelbė streiką (streikas truko metus), drausdama per radiją transliuoti džiazo muziką (įrašus galima buvo naudoti tik armijos poreikiams. Muzikantams, priklausiusiems muzikantų profsąjungai dvejus metus uždrausta įrašinėti muziką įrašų studijose. Tokiu būdu kova už muzikantų teises, apsisuko prieš pačius bigbendų muzikantus. 
  10. Tobulėjanti įgarsinimo ir įrašų technika irgi mažino bigbendų populiarumą. Dinaminiam efektui išgauti nebereikėjo didelio orkestro. Į pirmą planą išsiveržė finansiškai rentabilesnės mažosios combo grupės.
  11. Bigbendams išgyvenant krizę, į eterį sugrįžo senosios diksilendo žvaigždės: Luis Armstrong, trombonistas Jack Teagarden, klarnetistas Sidney Bechet, kuriuos kaip diksilendo legendas 4-ame dešimtmetyje buvo užgožę bigbendai. Iškart po karo prasidėjo diksilendo žanro atgimimas  - dixieland revival).

Šiek tiek geriau laikėsi orkestrai groję populiarųjį (sweet) džiazą (pvz., Glenn Miller orkestras, bendradarbiavęs su tokiais vokalistais kaip Frank Sinatra, Bing Crosby, Dinah Shore).

Bebop ištakos

Karo metais (džiazo krizės, muzikantų streiko metu) muzikantai (didžioji jų dalis buvo bedarbiai) rinkdavosi Harlemo 52-ojoje gatvėje įsikūrusiuose mažuose klubuose. Grodami savo malonumui, jie tuo pačiu plėtojo, tobulino naują virtuozinį jau modernaus džiazo stilių, kuris vėliau bus pavadintas bop, bebop. Iš esmės šis grojimo stilius vystėsi klubuose muzikantams besivaržant vienam su kitu (o kai tai vyksta, tai muzikantai groja jau nebe klausytojui, o profesionalui, ir tai reiškia, kad reikia daug aukštesnės kokybės...). Žemiau pateiktas įrašas, iliusturojantis kaip galėjo atrodyti tokios "kovos" (nors miestas čia - Kanzasas, ne Niujorkas). Muzikoje jau galima girdėti harmoninių ir ritminių bebop elementų:
 
Bebop stiliaus užuomazgos susiformavo jau 1940-aisiais, tačiau su pirmaisiais šio stiliaus įrašais džiazo visuomenė galėjo susipažinti tik 1945 metais. Procesas akivaizdžiai užtruko. 

Bebop atsiradimas sutapo su amerikiečių pokario modernizmu (abstraktusis ekspresionizmas, konkrečioji muzika). Taip pat tai sutapo su besiformuojančiu anti rasiniu judėjimu afroamerikiečių tarpe. Juodieji muzikantai, tokie kaip Charlie Christian, Dizzy Gillespie, Max Roach, Charlie Parker, Thelonious Monk, Bud Powell didžiavosi, kad groja muziką, kurios didžioji dalis nesupranta. Jie nebenorėjo būti baltųjų linksmintojais (groti tiesiog populiarią šokių muzika), o pretendavo į rimtąjį meną (kaip tikri modernistai). Boperiai teigė, kad jie groja nebe džiazą, o “rimtą muziką”. Suprask, jų grojamam džiazui reikalingas toks pats išskirtinis domėjimasis ir dėmesingumas, kaip ir mėginantiems perkasti abstraktųjį ekspresionizmą (pvz., Pollock‘o tapybą). 

Iš tiesų, Bebopas džiazą iš šokių muzikos pavertė koncertine (klausomąja). Boperiai ėmė jaustis menininkais, o ne pramogų tiekėjais. Jie išsiskyrė ne tik atliekamos muzikos stiliumi, bet ir išvaizda: kostiumas, krūtininėje švarko kišenėlėje elegantiška nosinaitė, stilingas kaklaraištis, apvalių (tamsių arba įprastų) stiklų akiniai, ūseliai, maža barzdelė:

Boperių aplinkoje labai paplito įvairūs narkotikai ( iki II-ojo pasaulinio karo dažniau vartotas alkoholis), kurie ne vieną jazz‘meną pasiuntė myriop.

Savotišką vaidmenį suvaidino ir techninė pažanga. Columbia Records 1948 pradėjo leisti LP (per abi puses 50 minučių). Bop‘eriams, kurie buvo linkę į ilgesnes solines improvizacijas, tai buvo labai svarbus išradimas. 

Greiti tempai iki Bebopo

Vienas esminių Bebopo modernaus džiazo bruožų – virtuoziškumas ir greiti tempai. Bet tai nereiškia, kad greitos džiazo muzikos nebuvo iki II pasaulinio karo. Benny Goodman Quartet video įrašas tai kaip tik ir iliustruoja. Žiūrint įrašą reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į klarneto ar pianino (stride) techniką, bet ir į kontrabosisto greitą walking‘ą (harmonines slinktys). Būtent taip kontrabosu bus grojama Bebop džiaze. Ši greita muzika dar nėra Bebopas, nes pastarajam būdinga ne tik greiti tempai, bet ir sudėtingesnės temos, modernesnė (labiau komplikuota) harmonija.

"Scat" iki Bebopo

Stiliaus pavadinimai "bop", "bebop" naudojami kaip sinonimai. Pats pavadinimas greičiausiai kilo iš scat (vokalinio džiazo atmaina, kai improvizuojama ne prasminio teksto, o įvairių beprasmių skiemenų, balsių pagrindu) dainavimo. Vienas Bebop stiliaus pradininkų, trimitininkas Gillespie, mėgo scat’inti. Scat’indamas dažnai naudodavo skiemenis “bab-bibap”. Nei Gillespie, kuriam priskiriamas stiliaus pavadinimo „sukūrimas“, nei Charlie Parker bop-bebop terminai nepatiko ir jie niekada jų nevartojo. Bebopo būgninikas Kenny Clarke teigė: 
Bebop was a label that certain journalists later gave it, but we never labeled the music. It was just modern music, we would call it. We wouldn't call it anything, really, just music”. 

Scat, atsiradęs  3-iajame dešimtmetyje, padarė įtaką boperių grojimo manierai. Savo ruožtu instrumentinis bop‘as 5-ame deš. provokavo tobulėti scat vokalistus. 

1937-tų metų Cab Calloway kompozicija „Some Of These Days“ iliustruoja iki karinį greitą svingą ir scat‘ą. 









Bebop temos

Boperių temos buvo ne vokalinės (populiarieji standartai), o instrumentinės prigimties (labiau komplikuotos). Struktūros prasme temos dažniausiai paprastos (a a b a), bet jas sugroti ir įsidėmėti nebuvo lengva. Žemiau pateiktuose pavyzdžiuose Nr. 1–5 yra pateikti skirtingų atlikėjų bopinių temų pavyzdžiai. 2 pavyzdys - tai tema, kuri neturi aiškios pradžios ir pabaigos. 4 pavyzdyje atkreipkite dėmesį ritmą - tai yra valsas, kuris po poros taktų neatpažįstamai "sulaužomas". 

Boperiai vengė groti paprastai ir populiariai, todėl populiarių dainų melodijos (standartai) jų nedomino. Jei standartus grodavo, tai taip komplikuotai, kad daugelis net neįtardavo jog tai visiems žinomas populiarus kūrinys (praktiškai vietoj temos iškart būdavo grojama jos improvizacija). Taip Miles Davis iš 1917 standarto „Back Home Again In Indiana” “sukūrė” naują bopinį standartą  ”Donna Lee” (6 pavyzdys - tai neiškraipyta tema, o 7 pavyzdys - Miles Davis bopinė interpretacija). 

Bebop temos


Visus failus galite atsiųsti čia.

Moderni harmonija

Bebopo harmonija buvo kur kas sudėtingesnė, nei svingo: populiariajame svinge dominavo trigarsiai ir septakordai, o boperiai įvedė 9,11,13 laipsnio akordus. Ypač boperiai buvo pamėgę 5-tą pažemintą (arba 4-tą paaukštintą laipsnį). Sudėtingesnė harmonija bebopo muzikai yra esminis dalykas: grojančių greitais tempais svingą buvo ir anksčiau, bet jie naudojo tradicinę trigarsių-septakordų harmoniją.

Bebopo muzikoje harmonija tapo ne tik sudėtingesnė, bet ir žymiai intensyvesnė. Jei anksčiau temose akordas tęsdavosi visą taktą (kartais ir kelis), tai boperiai į kiekvieną temos ketvirtinę įstatydavo po pereinamąjį akordą. Neįgudę muzikantai negalėdavo tokioje tirštoje akordinėje faktūroje improvizuoti - juos tai „išmušdavo“.  

Kad būtų lengviau išgirsti, žemiau pateikiami lėto tempo pavyzdžiai (tikrasis bebopas naudoja tokią pat sudėtingą harmoniją, tiktai gerokai greitesniu tempu). Vėlgi, 1 pavyzdys - tai standartinė melodija, o 2 - tos pačios melodijos bopinis variantas

Moderni harmonija


visus failus galite atsisiųsti čia

Mušamieji

Dažniausiai Bebop grodavo combo grupės. Tipinė jų sudėtis: trimitas, saksofonas ir ritminė grupė (pianinas, bosas, mušamieji). Viskas buvo aukojama solinėms improvizacijoms. Aranžuotės, rifai (esminiai "swing age" muzikoje) nuėjo į antrą planą. Kompozicijos pradžioje dažniausiai unisonu sugrojama sudėtingesnė tema ir prasideda solinės improvizacijos. Bosas grodavo pagreitintą (kartais dvigubą) walking‘ą, pianinas (kol neimprovizuodavo) laikydavo akordinę harmoniją. Mušamieji bigbenduose grodavo aktyviau – intensyviai naudojo kojinį būgną palaikant muzikos pulsą. 

Bebopo būgnininkai - priešingai - turėjo groti daug subtiliau, kad nenustelbtų sudėtingų greitų solistų improvizacijų. Siekdami palikti kuo daugiau erdvės solistui, pulsaciją jie palaikydavo didžiąja lėkštė (ride). Kairioji koja su dviguba lėkšte (angl. "high hat") nuolatos pabrėždavo silpnąsias takto dalis, taip suintensyvindama pulsaciją. Kairioji ranka per mažąjį būgną ir tomus „dėliodavo“ akcentus, reaguodama į solistų improvizacijas. Didysis kojinis būgnas taip pat įterpiamas tik ten, kur reikia sustiprinti, pabrėžti solisto improvizacijas. Bendrai paėmus, bebopo stiliuje mušamųjų grojimas nėra efektingas – jis labiau juvelyrinis. 

Žemiau pateiktas pavyzdys, kur būgnininkas mokosi groti bebopą (groja pagal kitų instrumentų fonogramą):

Comments