Džiazas: Congo square, maršai ir laidotuvės

Yra įprasta manyti, kad džiazo muzika - tai juodaodžių muzika. Tačiau tai netiesa.Džiazas gimė būtent todėl, kad juodaodžių muzika ir kultūra pynėsi su baltųjų. Didelę įtaką džiazui turėjo ir ispaniška kultūra. Būtent šių kultūrų sintezė, o ne kuri nors iš jų viena, yra džiazo šaknys. 

Kongo aikštė (Congo square)

Jei būtų galima įvardinti konkrečią fizinę vietą, kur gimė džiazas, tai greičiausiai būtų Congo square (Kongo aikštė) Naujajame Orleane. Ji džiazo istorijoje buvo centrinė vietą dviejuose epizoduose.

Pirmiausia - maždaug nuo 1803 metų čia pradėjo rinktis juodaodžiai vergai iš skirtingų Afrikos regionų ir demonstruoti savo tradicinį meną (būgnų muziką, šokius). Iki 1811 m. susirinkimų dydis pasiekė 500-600 žmonių. Po Haičio revoliucijos (apie ją trumpai kalbėjome ankstesnėse paskaitose) buvę vergai pradėjo bėgti iš Haičio (kadangi revoliucija laimės ir turtų neatnešė...) ir jų susirinkimo vieta buvo būtent Kongo aikštė. Didesnės grupės tarpusavyje ėmė konkuruoti dėl dėmesio, ir tai pakėlė kokybę. Galiausiai viskas ten tapo taip įdomu, kad baltieji netgi atvykdavo pasižiūrėti to, kaip spektaklio. Todėl būtent Kongo aikštėje baltieji susipažino su tikra nevaržoma juodųjų kultūra. 

Keletas vaizdų nupieštų to meto dailininkų:
 Šis paveikslėlis yra memorialinėje lentoje pačioje aikštėje:
 O čia - dar viena priežastis kodėl baltieji vykdavo pasižiūrėti į Kongo aikštę. Tų laikų puritoniškoje aplinkoje tokių vaizdų pamatyti negalėjai nei teatre nei knygose:

Žemiau pateiktas pavyzdys, kaip galėjo atrodyti šokiai Kongo aikštėje XIX a. viduryje - tačiau čia jau šiuolaikiška versija:

O čia - tai, kas vyksta Kongo aikštėje dabar:

Kai JAV pilietinio karo metu vergija buvo panaikinta, Kongo aikštė neteko dalies gyvybingumo. Tačiau XX a. pradžioje ji sužydėjo antrą kartą - joje pradėjo rinktis pučiamųjų orkestrai. Ankstyvasis džiazas turi labai daug maršo elementų. Pavyzdžiui, ragtime'as (tik nepainiokite! tai - ne džiazas) yra baltųjų maršo ir juodųjų sinkopinio (laužyto) ritmo mišinys. Pavyzdys - Scot Joplin "Entertainer". Beje, pirmasis tikras džiazo įrašas (atliktas 1917 m.) yra taip pat maršas, ir jį atlieka orkestras "Original Dixieland Band". 

Apskritai, maršai JAV buvo ypač populiarūs. JAV maršų "tėvas" yra John Philip Sousa (1854-1932) - jis beje yra iki dabar naudojamo JAV jūrų laivyno maršo autorius. JAV universitetai ir kitos organizacijos iki šiol su pasididžiavimu demonstruoja "marširavimo" įgūdžius: 

O kur čia džiazas? Ogi kai juodieji pradėjo groti JAV kariniuose orkestruose (ypač per pilietinį karą), jie pradėjo maršų ritmiką ir melodiją interpretuoti savaip. Žemiau parodyta ištrauka iš filmo, kuri iliustruoja šį pokytį: čia stotyje susitinka du traukiniu važiuojantys orkestrai, vienas priklauso juodajam turtuoliui, o kitas - baltajam. Jų orkestrai (beje, abu sudaryti iš juodaodžių) groja labai skirtingai: baltojo orkestras tvarkingas, darnus, o juodojo - svinguojantis, improvizuojantis:








Laidotuvių maršai

Yra labai specifinė maršų rūšis, kuri suvaidino ypač didelį vaidmenį džiazo atsiradimui. Tai - laidotuvių maršai. Čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad juodaodžių laidotuvių tradicija labai skiriasi nuo baltųjų, ir per jas nėra liūdima. Atvirkščiai - mirusiojo artimieji turi džiaugtis, kad jis pagaliau iškeliavo į geresnį pasaulį. 

Šį nuotaikų skirtumą galima pajusti palyginus du klasikinius laidotuvių maršus:
Apskritai, juodųjų laidotuvių tradicijos yra tokios svarbios džiazo atsiradimui, kad jas verta paminėti atskirai. Bendrai paėmus, juodųjų laidotuvės susideda iš dviejų dalių.

First line: Kai nešamas lavonas. Skamba lėtos giesmės, mojuojama išpuoštais skėčiais, orkestras improvizuoja, netgi karstas yra nešamas "svinguojant". Laidotuvių procesijos dalyviai netgi žingsniuoja tarsi "šokdami".

First line pavyzdys iš filmo:

Pavyzdys, kaip tai daroma realybėje (beje, maršo melodija ta pati kaip ir filme):

Second line: kai karstas užkasamas ir dalyviai grįžta namo. Čia giedamos linksmos giesmės. Naujajame Orleane turistai tyčia laukia tokių laidotuvių, kad galėtų pasižiūrėti, kaip tai daroma.

Pavyzdys iš filmo:

Ir vėlgi - kaip tai daroma realybėje.

Tokios laidotuvių tradicijos greičiausiai yra atsivežtos iš Afrikos laikų. Žemiau pavyzdys, kaip laidotuvių ceremonija "svinguoja" Ganoje:


Na, o turėdami šiuolaikines galimybes, žmonės prasimano dar ir tokių dalykų:

Beje, vėlgi - tai nieko naujo. Viename Sulavesio salos regione (Indonezija) yra būtent tokia tradicija mirusįjį laikyti kambaryje iki pusės metų, kol ateis tinkamas laikas palaidoti. Tuo metu mirusysis laikomas svarbiausiu šeimos nariu, ir svečiai, prieš išeidami, turi atsiklausti būtent jo leidimo.

Comments