Džiazas: Dave Brubeck, Gerry Mulligan ir Chet Baker


Dave Brubeck (1920-2012). JAV pianistas ir kompozitorius. 

Vienas komerciškai sėkmingiausių 6-7 deš. džiazo muzikantų.Dave Brubeck ansamblis buvo žymus ne tik cool jazz‘o atlikimu, bet ir sudėtinių ritmų kompozicijomis. 
 
Dave Brubeck gimė prie San Francisko. Muzikalumą paveldėjo iš mamos. Mama siekė profesionalios pianistės karjeros, bet pianiste netapo - uždarbiavo mokydama vaikus groti pianinu. Išmokė muzikos ir visus 3 savo sūnus. 

Brubeck turėjo gerą akademinės muzikos išsilavinimą. Paryžiuje jis studijavo kompoziciją, muzikos teoriją ir orkestruotę pas žymų prancūzų kompozitorių Darius Milhaud. Kompozicijos mokėsi ir pas moderniosios akademinės muzikos pradininką Schoenbergą. Brubeck savo oratorijoje “The Light in the Wilderness” panaudojo 12-os tonų seriją (dodekafoniją). 

1951 m. nerdamas į vandenį jis susižeidė kaklo slankstelius ir 2 mėnesius pragulėjo komoje Nervinio pobūdžio skausmai rankose kankino jį visą likusį gyvenimą. Po šios traumos Brubeck nebegalėjo labai techniškai groti, todėl vis labiau koncentravosi į komponavimą. Trauma galimai lėmė ir tai, kad jo, kaip atlikėjo, stiliui labiau būdingi akordai, o ne bopiniai pasažai. 

Tais pačiais 1951 m. su savo draugu alto saksofonistu Paul Desmond jie subūrė kvartetą, kuris labai greitai išpopuliarėjo (pirmiausiai San Franciske). 

Galiausiai 1954 m. jo nuotrauka pasirodė Time viršelyje. Per visą džiazo istoriją ten puikavosi tik
Louis Armstrong, Duke Ellington, Thelonious Monk, Wynton Marsalis portretai. Beje, patekęs ant "TIME" viršelio, Brubeck atsiprašė Duke Ellington, sakydamas, "ten turėjote būti jūs". Brubeck nuomone, TIME ant viršelio pavaizdavo būtent jį, kadangi Brubeck buvo baltasis.

Šitaip Brubeck atrodė grojantis gyvai:

Nuo 1953 m. kolektyvas pradėjo intensyviai įrašinėti. Jie neapsiribojo vienu stiliumi, tačiau jų muzika skambėjo žymiai “lengviau”, ramiau ir buvo "suprantamesnė" nei tradicinis bopas, ar hard bopas. Brubeck pasirinko populiaresnio džiazo kryptį, ir galimai todėl sulaukė greitos komercinės sėkmės ir pripažinimo. 

Kai 1956 m. į grupę atėjo būgnininkas Joe Morello, kvartetas prasidėjo eksperimentuoti su sudėtiniais ritmais. Taip gimė žymiausias grupės LP “Time Out” (1959 m.), kuriame visos kompozicijos buvo atliktos netradiciniais ritmais (5/4, 6/4, 9/4 ir pan.). Šis albumas buvo pirmasis LP džiazo istorijoje tapęs platininiu (parduota daugiau kaip milijono kopijų). Žymiausia albumo "Time Out" (o taip pat ir visų laikų žymiausia Dave Brubeck kvarteto) kompozicija yra “Take Five”. Įdomu tai, kad ją parašė ne Brubeck, o saksafonistas Paul Desmond. 

1959 m. - Time Out - Take Five


Sulaukę tokios sėkmės muzikantai ir toliau eksperimentavo su ritmika: 1961 m. LP “Time Further Out: Miro Reflections, 1963 m. LP “Time Changes”; 1966 m. LP “Time In” ir t.t. 7-to deš. pradžioje Brubeck kvartetas buvo toks populiarus, kad į metus išleisdavo po 4 diskus. 

Įdomu, kad Brubeck kvartetas buvo pirmasis jazz’o kolektyvas JAV, pradėjęs koncertuoti Amerikos universitetuose. Iki to JAV universitetai jazz’o neįsileisdavo. 


Dave Brubeck kvartete buvo tik vienas juodaodis - tai bosistas. Populiarumo viršūnėje kvartetas dažnai grodavo televizijose ir Dave pastebėjo, kad kamera dažnai "vengia" juodaodžio. Jis reagavo principingai - atsisakydavo tokiuose šou dalyvauti.

Nuo 7-to deš. pabaigos Dave Brubeck vis labiau koncentravosi į kūrybą. Rašė ir įvairią akademinę muziką, bet visiems laikams liko žinomesnis kaip ramaus sudėtinių ritmų jazz‘o kompozicijų kūrėjas ir atlikėjas. 

Brubeck nebuvo tipinis džiazo muzikantas. Vedęs 22 metų, jis su žmona Lola pragyveno 48 metus, iki 70-ies, ir susilaukė 5 vaikų. Visi jie tapo profesionalūs muzikantai.

O čia - Dave Brubeck kūrinių pavyzdžiai:

Dave Brubeck ‎(1920-2012)‎




Baltieji Gerry Mulligan (baritoninis saksofonas) ir Chet Baker (trimitas). Vieni žymiausių cool jazz atstovų, daug metų groję kartu. 

Gerry Mulligan (1927-1996) buvo geras kompozitorius, aranžuotojas, pianistas. Grojo ne tik baritoniniu saksofonu, bet ir kitais pučiamaisiais instrumentais. Pasižymėjo ypatingu „oriniu“ tembru žemame registre. 
Buvo vienas iš nedaugelio baritono saksofonistų, padaręs pasaulinę solinę karjerą. Dažniausiai saksofonistai groja sopraniniu, altiniu arba tenoriniu saksofonais.

Mokyklos laikais orkestruose grojo klarnetu. Gavęs akademinį muzikinį išsilavinimą, ankstyvojoje kūrybos stadijoje daugiau užsidirbdavo ne kaip atlikėjas, o kaip aranžuotojas. Kai Miles Davis 1948 m. subūrė savo žymųjį nonetą, jis pasisamdė būtent Mulligan rašyti aranžuotes (ir groti saksofonu). 1949 m. šis nonetas įrašė LP „Birth of the Cool“, kuris formaliai laikomas cool jazz pradžia.

Gerry Mulligan grojo su įvairiais muzikantais, o 1951 m. įrašė LP „Mulligan Plays Mulligan“ ir išvyko į Vakarus, kur populiarėjo cool džiazas. Ten sutiko trimitininką Chet Baker (apie jį - žemiau) ir kartu jie subūrė keistą kvartetą, kuriame nebuvo pianisto (harmoninio instrumento). Kvarteto sudėtis: baritoninis saksofonas, trimitas, bosas, mušamieji. Tiesa, kartais pats Mulligan prisėsdavo prie fortepijono. 1951 m. muzikantų įrašyta kompozicija "My Funny Valentine" tapo tarptautiniu hitu.

Kaip buvo įprasta to meto džiazo muzikantų modernistų tarpe, abu (ir Gerry Mulligan, ir Chet Baker) vartojo narkotikus. Pirmasis 1953 m. įkliuvo Mulligan ir sėdo į kalėjimą. 

Duetas vėl susibūrė tik 1955 m. Nuo tada abu muzikantai pragrojo drauge su pertraukomis apie 20 metų, paraleliai realizuodami ir savo asmeninius projektus. Tiesa, Chet Baker kvartete vis dažniau pakeisdavo trambonistas Bob Brookmeyer, nes Baker, skirtingai nei Mulligan, nesugebėjo įveikti priklausomybės narkotikams, ir dažnai būdavo „ne formoje“. Galiausiai Mulligan nustojo su juo bendradarbiauti.

Gerry Mulligan, priešingai negu Chet Baker, iš narkotikų galiausiai išsivadavo ir todėl galėjo būti aktyvesnis bei produktyvesnis. Net kvarteto laikais jis dirbo ir su kitais įvairių sudėčių ansambliais, bigbendais. Daug komponavo, rašė aranžuotes. Sukūrė nemažai muzikos spektakliams, kino filmams. 








Chet Baker (1929-1988). Be to, kad grojo trimitu
dar ir puikiai dainavo. 
Muzikalumą paveldėjo iš tėvų: tėvas buvo gitaristas, o mama - pianistė. Gavo profesionalų muzikinį išsilavinimą, ir buvo labai perspektyvus trimitininkas. Kai 1951 m. Charlie Parker atvyko į Vakarų pakrantę, pasirinko groti būtent su juo. 
Kai Mulligan sėdėjo į kalėjimą, grojo su kitais, daug dainavo, filmavosi.

Didžioji Baker problema buvo narkotikai ir alkoholis. Vienas biografas taikliai apibūdino: „Baker buvo didelis menininkas su didelėmis problemomis“. Už narkotikų vartojimą, laikymą, už chuliganizmą nuolat turėjo problemų su teisėsauga.

Sėdėjo kalėjime, gastrolių metu buvo išsiustas iš Italijos, Vokietijos, Anglijos. Ne vieną kartą gydėsi. Kelis kartus buvo sunkiai sumuštas: sužalota lūpa, išmušti dantys, sulaužyta nosis. 

Nors jam buvo padarytos kelios operacijos, įstatyti dantų protezai, po tokių sunkių traumų Baker nebegalėjo taip gerai groti kaip anksčiau.


Paskutiniuosius 10 metų daugiausiai grojo Europoje. JAV su tokia reputacija tęsti karjerą buvo labai sunku. Bet savo nepakartojamą charizmą išlaikė iki gyvenimo pabaigos. Paklausykite kaip jis dainuoja "My funny valentine" - moterys turėjo eiti iš proto:

Mirė mirtinai sumuštas 1988 Amsterdame (rastas ryte gatvėje nebegyvas). Kraujyje rasta narkotikų. Narkotikų rasta ir jo viešbučio kambaryje. 


Čia - Chet Baker ir Gerry Mulligan kūrinių pavyzdžiai.

Gerry Mulligan ir Chet Baker


Comments