Džiazas: Diksilendai

Iš esmės, paskutinis žingsnis link džiazo atsiradimo buvo ragtime muzika. Iš ragtime gime dvi ankstyvojo džiazo kryptys:
  • Ansamblinė muzika --> Diksilendai
  • Atlikėjų muzika (daugiausiai pianistai) --> Stride
Viena iš akivaizdžiausių diksilendų kilmės krypčių - tai Naujajame orleane vyravusi laidotuvių muzikos tradicijaNaujasis orleanas tapo sąlygine džiazo gimtine ir todėl, kad tai buvo pietinis agrarinis regionas, kuriame buvo daug juodaodžių vergų. Naujasis orleanas, dėl savo geografinės padėties, buvo vieta, kur juodaodžiai vergai vaizduodavo savo tradicijas (pavyzdžiui, būtent Naujajame orleane rinkosi vergai, pabėgę iš Haičio po revoliucijos). Dėl juodaodžių tradicinės kultūros demonstravimo, Naujojo orleano Kongo aikštė yra laikoma džiazo muzikos lopšiu. 

Kūrinys, atspindintis maršo elementus diksilendo muzikai:

Stichinė improvizacija, kuri kilo iš laidojimo tradicijų:

Be to, Orleanas, kaip uostas, rasine prasme buvo labai įvairus. Didelį vaidmenį jungiantis afroamerikiečių ir europiečių tradicijoms suvaidino kreolai (ispanų, portugalų arba prancūzų kolonizatorių santuokų su vietiniais Lotynų Amerikos gyventojais palikuonys), kurie jau anksčiau turėjo laisvų piliečių statusą ir galėjo gauti pilnavertį išsilavinimą. 1864 metais panaikinus vergovę, Naujajame orleane pradėjo formuotis afroamerikieičų vidurinioji klasė, o kai kurie jos nariai tapdavo ir pasiturinčiais. Atsirado sluoksnis, galėjęs įsigyti instrumentus, mokytis (ir) muzikos. 

Tokioje terpėje labai intensyviai sintezavosi europinės ir afro, latino tradicijos. Nors džiaze yra daug tradicinės vergų plantacijų kultūros, tačiau ir cakewalk ir ragtime ir džiazas – tai miestietiškos kultūros fenomenai. Jų formavimuisi darė įtakos ir baltųjų miesto pramoginės kultūros (muzikos) formos; maršai, teatras (gatvės pasirodymai), net opera.

Vėliau džiazo raidai didelę įtaką padarė 1924 m. išrastas mikrofonas. Tai leido populiarėti tyliems instrumentams: akustinei gitarai (vietoje bandžos), kontrabosui (vietoje tūbos). Stiprius balsu vokalinėje muzikoje ėmė keisti subtilesni, labiau rafinuoti. 

Džiazą nuo regtaimų skiria improvizacijos atsiradimas. Sinkopės ir ritmika panačios, bet papildomai atsiranda improvizacijos elementas. Imrovizuojant galima keisti melodiją, harmoniją, ritmiką, dinamiką, tembrus – praktiškai improvizuojama visais muzikos išraiškos elementais (bet ne visada visais vienu metu). 

Nors pirmas džiazo įrašas padarytas 1917 m., Naujajame Orleane tokio tipo muzika buvo grojama jau nuo XX a. pradžios (o gal net nuo 1890-ųjų) - tuomet vadinta „spasm music“. Ją grojo tokios grupės kaip Warn Gravy ir Stale Bread. Kita vertus, kad jau 1917 m. buvo padarytas pirmasis džiazo įrašas, tai visiškai nereiškia, kad tokia muzika Amerikoje buvo populiari. Atvirkščiai, išskyrus Naujajį orleaną, kur vyravo improvizacinės diksilendinės muzikos tradiciją, niekas nieko panašaus į džiazą (sinkopinį stichinį improvizavimą) nebuvo girdėjęs. Praktiškai visi žymesni ankstyvojo džiazo atlikėjai yra iš Naujojo orleano. Tik vėliau, kai muzikantai iš Naujojo orleano patraukė į šiaurę ir rytus, džiazas pradėjo populiarėti kitose vietose.

Migracija prasidėjo maždaug 1917-18 m., kai pasklido kalbos, kad raudonųjų žibintų kvartalas "Storyville" bus uždarytas. Ši vieta džiazui buvo ypač svarbi, nes šią muziką tuo metu daugiausiai "įsileisdavo" tiktai nepadorūs naktiniai klubai... Šimtai muzikantų ir prostitučių patraukė ieškoti geresnių vietų.

Ankstyvasis džiazas buvo grynai pramoginė muzika. Stiliaus raida organiškai siejosi su prisitaikymu prie pramogaujančios publikos poreikių. Todėl, nors apie ankstyvąjį džiazą dabar žinome iš pirmųjų įrašų, tikrosios "knaipių" (o tuo pačiu ir džiazo) atmosferos ten nėra. Ankstyvasis džiazas buvo labai spontaniškas, įvairus, „chuliganiškas“, žaismingas. Viešoji nuomonė apie baltieji, kurie domėjosi džiazu buvo prasta, jie buvo laikomi dekadentais, griaunančiais Amerikos kultūrą (nors jų įtaka, ir muzikantų ir klausytojų, siekiant džiazo pripažinimo labai didelė).

Kas yra diksilendas?

Diksilendo kilmė labiausiai siejama su Naujojo orleano laidojimo tradicija. Lydint mirusįjį į kapus, o taip pat iš jų sugrįžtant, kartu su procesija eidavo ir improvizuotas orkestras, kuris grodavo laidotuvių maršą, tarsi ir kartu, tačiau kiekvienas instrumentas galėjo groti "savaip". Šitaip ji yra atvaizduota filmo ištraukoje:


Būtent iš tokios muzikos vėliau "išsikristalizavo" diksilendas. Tradiciškai, diksilendas susidėjo iš pučiamųjų instrumentų (kadangi mikrofonas tuo metu dar nebuvo išrastas, styginiai instrumentai buvo pernelyg tylūs). Instrmentai turėdavo savo vaidmenis:
  • Trimitas - atlikdavo pagrindinę partiją, nes skambėjo šaižiausiai, išryškėdavo iš kitų
  • Klarnetas - grodavo griliandomis, pasažais, "apgrodamas" melodiją. Vėliau iš jo buvo padarytas saksofonas
  • Kornetas - pritardavo trimitui
  • Trombonas - grodavo pagrindines harmonijos natas "glissando" (trombono konstrukcija tokia, kad juo galima išgauti bet kokią natą, nes garsas gaunamas stumdant vamdelius, o ne spaudžiant konkrečius mygtukus)
  • Tuba - atliko boso vaidmenį (atsiradus mikrofonui ją nukonkuravo kontrabosas)
  • Mušamieji - palaikydavo ritmą
  • Kiti instrumentai: diksilendo sudėtis varijuodavo: kartais prisijungdavo bandža (vėliau - gitara), pianinas (jei tam būdavo sąlygos)
Diksilendą gražiai pristato Luis Armstrong - turbūt žinomiausias džiazo muzikantas istorijoje:

Atkreipkite dėmesį, kaip vyriškis, atsakydamas moteriai į klausimą "iš kur tokia muzika atsirado", akimirką suabejoja... Mat jei reikėtų pasakyti tiesą, tai ši muzika atsirado bordeliuose. Na, bet jis gražiai išsisuka referuodamas į senąsias afroamerikiečių tradicines dainas. 

Yra trys ryškiausi diksilendo stiliai:
  • Naujojo orleano: čia vyksta stichinė improvizacija, kiekvienas instrumentas groja kaip moka ir kaip supranta atliekamą kūrinį.
  • Čikagos: čia tarp stichinės improvizacijos kartais išryškėja konkretus solistas, kuriam kiti instrumentai tik pritaria.
  • Niujorko: čia solistas ar "lyderis" yra konkretus, atlikime yra dažni "dialogai", kūriniai turi apibrėžtą, suprantamą struktūrą.
Bet pradėkime nuo ištakų:



Buddy Bolden - su grupe.

Legenda (King Bolden), apaugusi nebepatikrinamais pasakojimais (tikrų faktų apie jo gyvenimą nedaug; žinoma, kad susirgęs šizofrenija, nebegrojo). Kornetininkas, orkestrėlio lyderis, niekada nebuvo išvykęs iš Naujojo Orleano. Nėra padaręs nė vieno įrašo (pirmieji jazz‘o įrašai buvo daromi Čikagoje ir Niujorke). Prisiminimuose apie jį kalbama kaip apie jazz‘o sielą, fenomeną, su kuriuo buvo garbė pagroti visiems. Bet kaip tikrai skambėjo Bolden atliekama muzika patikrinti neįmanoma.  Nors teigiama, kad jis padarė didžiausią įtaką ankstyvajame jazz‘e (First Man of Jazz), bet tai galėjo padaryti tik per muzikantus kilusius iš Naujojo Orleano, nes niekas nei Niujorke, nei Čikagoje, nei Nju Džersyje nebuvo girdėję jo muzikos. 










Baltaodžių orkestrėlis, susibūręs 1916 m. Naujajame orleane. Iš penkių kolektyvo narių du buvo italai. Žymus tuo, kad 1917 03 07 įrašų kompanijoje „Victor“ įrašė pirmąjį jazz’o muzikos įrašą “Livery Stable Blues”. Įrašas iškart tapo bestseleriu – buvo parduota šimtai tūkstančių vienetų (kai kas teigia, kad net milijonas):

1925 metais grupė išsiskirstė, nepaisant to, kad buvo labai komerciškai sėkminga. 

Paradoksalu, kad džiazas gimė afroamerikiečių terpėje ir afroamerikiečių, grojusių džiazo tipo muziką, buvo kur kas daugiau (jie ir improvizavo geriau), bet būtent baltųjų Original Dixieland Band tapo džiazo ambasadoriais, į kuriuos kažkurį laiką buvo lygiuojamasi (ne tik JAV, bet ir Europoje). Juodieji pradėjo įrašinėti džiazo muziką keleriais metais vėliau. Tiesa, juodaodis pianistas Freddie Keppardas gavo pasiūlymą įrašyti pirmą džiazo plokštelę anksčiau negu Original Dixieland Jazz Band, bet nesutiko, mat bijojo, kad „kas nors pavogs jo muziką“. 


 
Titulą "King" Oliver gavo kaip geriausias kornetininkas (kornetas - tai pučiamasis instrumentas panašus į trimitą, bet šiek tiek kitokios formos ir minkštesnio, „apvalesnio“ tembro) grodamas skirtinguose orkestruose, kabaretuose. Jo grojimas išsiskyrė stipriu vibrato ir įvairiais garsiniais efektais. Teigiama, kad jis buvo "mute" efektų pradininkas (toks efektas, kai pučiamojo instrumento galas uždengiamas kokiu nors daiktu, lėkšte ar skrybėle, taip pakeičiant jo tembrą). King Oliver tam tikslui naudojo gumines santechnikų pompas, skrybėles – katiliukus, lėkštes, puodukus, butelius, medžiagas ir t.t.

Tai yra geriausias kornetininkas iki Louis Armstrong (kuris pats buvo Oliver mokinys). Pats buvo netiesioginis Buddy Bolden mokinys. Jo vadovaujama
 Creole Jazz Band greičiausiai buvo pati geriausia ankstyvojo džiazo diksilendo grupė (nors įrašų paliko nedaug). Sudėtis: Joe Oliver (kornetas), Honoré Dutrey (trombonas), Johnny Dodds (klarnetas),  Bill Johnson (bandža, bosas), Lil Hardin (pianinas), BabyDodds (būgnai). Visi ji buvo iš Naujojo orleano, išskyrus pianistę Lil Hardin (kuri buvo iš Memfio). Grupė išsiskyrė stipriu svingavimu ir šio stiliaus atsiradimui padarė didelę įtaką.




1907-1917 grojo Storywill kvartalo užeigose. Vieną vakarą viešnamyje įvyko žiaurios muštynės, kuriose sudalyvavo ir Oliveris su savo grupe. Jie buvo suimti, trumpam įkalinti, o įstaiga uždaryta. To pasekmė - 1918 Oliver persikėlė į Čikagą (tuo metu jau prasidėjo Naujojo Orleano muzikantų kraustymasis į Čikagą, Niujorką...). Į Čikagą jis vėliau pasikvietė Luis Armstrong (savo mokinį), rado jam grupę, o vėliau grojo kartu (du kornetai). Armstrongas, kuris Oliver meiliai vadino "Papa Joe", pranoko jį kaip improvizatorius. 1924 Armstrong pradėjo solinę karjerą (vedė Oliver grupės pianistę Lil Hardin; tai buvo jo antroji santuoka). 

Oliver toliau grojo su kitais muzikantais, orkestras vadinosi Dixie Syncopaters. Nuo 1929 jį pradėjo kankinti lūpų problemos (profesinė pučiamaisiais grojančių žmonių liga), todėl jis grojo vis mažiau. Depresijos metu Oliver prarado visas santaupas, todėl jam teko dirbti durininku klubuose. Džiazo „karalius“ mirė skurde, pigiame, nuomojamame butelyje. 

13 paskaita - diksilendai - music


Diksilendai buvo ne tik atliekami instrumentais, jie taip pat buvo ir dainuojami:

13 paskaita - diksilendai - dainos


Comments