Šioje paskaitoje apžvelgiami trys žymiausi bigbendai ir jų vadovai: Duke Ellington, Count Basie ir Cab Calloway. Duke ir Count bigbendai yra ypatingi tuo, kad bigbendo muziką pakėlė į kitą lygį: iš paprastos šokinės muzikos jie perėjo prie tam tikro akademizmo. Jų muzikoje naudojamos sudėtingos struktūros, kurioms įvertinti ir kuriomis mėgautis jau reikalinga bent šiek tiek "pralavinta" ausis. Bet pirmiausia - susipažinkime su "Walking" grojimo būdu. Su bigbendais po truputį pradėjo keistis džiazo ritmika. Ankstyvajame džiaze ritmas buvo maršinis – ritmas iš dviejų, ir vienas takto dalis yra stipresnė už kitą. Ilgainiui maršo ritmus vis daugiau ir dažniau pakeisda. vo „walking“ – toks ritmas, kai visos takto dalys yra vienodo stiprumo. Walkingą atlikdavo bosistai, ir jo skambesys turbūt daugeliui asocijuojasi su "klasikiniu" džiazu. Prisitaikydami prie bosisto "Walking", būgnininkai tuo tarpu "jodavo" - Ride. Tai reiškia, kad jie lėkštės garsais atkartodavo bosisto ritmą. Walkingo būdavo įvairaus, o norėdami jį suintensyvinti, atlikėjai natas kartais sudvigubindavo - vietoje vieno karto, spusteldavo ją du kartus. Žemiau yra pateikti įvairūs Walking pavyzdžiai:
Nuo 1924 m. mėgino įsitvirtinti Niujorke (Harleme). 1927 m. jo orkestras laimėjo konkursą ir 4 metus Ellingtono orkestras buvo pagrindinis vieno žymiausių džiazo klubų Harlem "Coton Club" pagrindiniu orkestru. Į klubą gausiai rinkdavosi baltųjų publika. Be to, kartą per savaitę iš klubo tiesiogiai per valstybinį radiją buvo transliuojami orkestro pasirodymai. Visa tai didino orkestro ir Ellington‘o populiarumą.
Ellington‘as buvo vienas pirmųjų nusprendęs džiazo muziką kilstelėti iki akademinės muzikos standartų ir didelę dalį savo kūrybos skyręs ne pramoginio (šokamo), o „klausomojo“ džiazo komponavimui. Rašydamas tokio pobūdžio muziką jis daug eksperimentavo: labai ištobulino džiazo harmoniją, formas, muzikinio audinio polifonines faktūras, religinio turinio kūriniuose jungė krikščionių liturginę muzika su džiazo elementais. Duke Ellington labai pasisekė - jis buvo pripažintas dar gyvas būdamas:
Bigbendo muzikoje ypač didelį vaidmenį vaidina aranžuotės. 1939 m. Duke Ellington susipažino su Billy Strayhorn (gėjus juodaodis), su kuriuo vėliau nepaprastai tampriai bendradarbiavo kuriant muziką Duke Ellington orkestrams. Dažnai yra netgi sunku nustatyti, kas yra kūrinio autorius. 1967 m., kai Billy Strayhorn mirė nuo vėžio, Duke Ellington išgyveno didžiulį smūgį. O atsiimdamas "Medal if freedom" apdovanojimą jis prezidentą Niksoną pabučiavo keturis kartus - du kartus už save, ir du kartus už Billy Strayhorn: Duke Ellington galima priskirti vieną iš pirmųjų muzikinių video klipų (muzika - Billy Strayhorn): Už nuopelnus JAV muzikinei kultūrai 16 JAV universitetų Ellington‘ui suteikė garbės daktaro vardą. 1973 išleido autobiografinę knygą “Music is my Mistress”, jam buvo likę 1 metai gyventi.
Duke Ellington muzikos pavyzdžiai: Ir vienas vaizdo įrašas, kur jo orkestro muzikantai puikiai žaidžia tembrais: | Count Basie (1904-1984)
Šiaip ar taip, Count Basie orkestro muzika yra labiau pramoginė negu Duke Ellington. Žemiau yra klipas, kur Count Basie šneka su berniuku (beje, kaip matysite - tikru vunderkindu) „a la menestrlių šou“ (apsimesdamas kvaileliu). Beje, Count Basie organizuodavo koncertus stadionuose (nors teigiama, kad Bitlai pirmieji tai pradėjo). Žemiau yra filmukas, kuris leidžia pamatyti koncertų mastą: Cab Calloway bigbendas greičiausiai buvo populiariausio bigbendas pasaulyje iki II pasaulinio karo. Vėlgi, čia atsiskleidžia amžinas meno istorijos dėsnis - būti populiariu dar neužtikrina, kad tave prisimins. Dabar mums Cab Calloway pavardė nieko nesako (nors Duke Ellington ar Count Basie greičiausiai būsime bent probėgšmais girdėję). Cab Calloway išgarsėjo ne tiek savo kompozicija, kiek atlikimu. Jis grodavo grynai šokių muziką, ir tuo pačiu pats dainuodavo ir šokdavo, taip užvesdamas publiką. Būtent dėl sugebėjimo maivytis jis pakliuvo į Holivudą, ir ten labai išpopuliarėjo. Kaip matyti iš klipo aukščiau, Cab Calloway buvo tikrai "pasiutęs". Bet jo orkestro muzikantai nuo jo mažai atsiliko. Apskritai, jie buvo universaliai linksmi vaikinai, nes be muzikos, dar užsiėmė ir sportu - orkestras žaidė beizbolo ir krepšinio lygose. Cab Calloway orkestre grojo būsime bebopo žvaigždė Dizzy Gilespi, kuris, kartą susiginčyjęs su Cab Calloway, pastarąjį sužeidė peiliu. Tačiau nereikia manyti, kad jis buvo visiškai paviršutiniškas. Pavyzdžiui, žemiau yra įrašas, kur Cab Calloway atlieka dainą apie Minnie the Moocher (Charlzo Dikenso romano "Deividas Koperfildas" heroję - neūžaugą kirpėją, kuri kerpa nagus kunigaikščiams ir žino visų jų paslaptis): Cab Calloway palikimas - nors mažai kam žinomas - tai žaismingi Disnėjaus animacinių filmų herojų judesiai. Cab įgarsindavo herojus, o dailininkai herojus priversdavo judėti taip, kaip šoka Cab Calloway. Žemiau pateikiame pavyzdį: O čia - tas pats filmukas, tik sugretintas su pačiu Cab Calloway: Cab Calloway orkestras, jo koncertavimo maniera, yra savotiški rokenrolo ir roko kultūros pranašai. Žemiau yra video, kuriame nufilmuotas orkestras, tačiau fone skamba šiuolaikinė muzika. Ir neatrodo taip jau "keista". Na, o čia galima pasižiūrėti, kaip Cab Calloway tiesiog žaidžia skambant kombo grupės atliekamai muzikai. Atkreipkite dėmesį, kaip profesionaliai jis apsimeta, kad trimito garsas sklinda iš jo lūpų (klipuko gale). Bigbendo muzikos pavyzdžiai: Bigbendo muzika su dainomis: |