Džiazas: Herbie Hancock

Herbie Hancock, gimęs 1940 m. JAV, juodaodis. 14-os Grammy apdovanojimų laureatas. Išleido daugiau kaip 50 studijinių albumų. 

Gimė Čikagoje tarnautojų šeimoje. Mokėsi klasikinio fortepijono. Jau 11-os metų su simfoniniu orkestru atliko Mocarto koncerto fortepijonui pirmąją dalį. Džiazo (harmonijos, improvizacijos) išmoko savarankiškai. Apie 1960-uosius lankė kompozicijos kursus.  

Įgijo elektronikos inžinieriaus ir elektroninės muzikos aukštąjį išsilavinimą. 

Visus kūrybos pavyzdžius galite rasti čia.

Muzikanto karjerą pradėjo trimitininko Donald Byrd ir saksofonisto Coleman Howkins grupėse. 

Hancock  praktikuoja budizmą. Nuo 8-to deš. didžiąją dalį albumų išleido Japonijoje. 

Jo žymiausi standartai: "Cantaloupe Island", "Watermelon Man", "Maiden Voyage", "Chameleon", "I Thought It Was You", "Rockit".

1962 m. (būdamas 22-jų) įrašė pirmąjį solinį albumą „Takin' Off”. Žymiausias šio LP gabalas - "Watermelon Man". Paklausęs šio albumo Miles Davis pasikvietė Hancock į savo naujai buriamą grupę. Miles patiko, kad Hancock jungia džiazo muziką ir funk. Miles Davis kvintete Hancock grojo elektriniais klavišais (buvo vienas pirmųjų šio instrumento virtuozų).


Miles Davis Quintet 1963 – 1968 m.
 
Įrašinėjo su Miles Davis keletą metų dar po to, kai šis kvintetas iširo. Teigiama, kad grodamas kvintete elektriniais klavišais (Fender Rhodes electric piano), išplėtojo džiazui iki tol nebūdingą kvartiniais intervalais grįstą harmoniją. Tokia harmonija artimesnė roko muzikai.

Grodamas su Miles Davis, lygiagrečiai daug įrašinėjo su kitais muzikantais. Taip pat kūrė asmeninius projektus. Populiariausi: Empyrean Isles (1964), Maiden Voyage (1965). Abejuose LP tų laikų mainstream‘as. Skirtingose albumų kompozicijose dominuoja hard bop, modal, swing, cool džiazas, kai kur yra ir free epizodų. 

1966 m. Hancock parašė muziką Antonionio filmui „Blowup“. Vėliau šią veiklą tęsė ir parašė muziką ne vienam kino filmui, TV serialui, animaciniams filmams. Taip pat rašė muziką reklamoms. 

Nuo 8-to deš. pradžios Hancock dažniau grojo klavišiniais (sintezatoriais), o ne fortepijonu. Pvz., „Hornets“ (visa 2-oji disko pusė), „Hidden Shadows“ iš LP „Sextant“; „Chameleon“  iš LP „Head Hunters“. LP „Sextant“, „Mwandishi“ – funk ritmikos, free ir elektronikos lydinys. LP „Head Hunters“ pergroja žymiausią savo kompoziciją „Watermelon Man”.


Komercija

2007 m. albumas “River: The Joni Letters”, apdovanotas Grammy, priklauso tai pačiai „lengvesnio“ džiazo kategorijai. Albumas dedikuotas dainininkei Joni Mitchell. Skirtingose kompozicijose dainuoja skirtingi vokalistai. Beje, tai buvo antras kartas Grammy apdovanojimų istorijoje, kai džiazo žanro albumas nukonkuravo visus kitus muzikos žanrus.
Nuo 1973 m. įrašė ne vieną albumą iš serijos „komerciniai“ : „Head Hunters“ (1973 m.), „Man-Child“ (1975 m.), „Secrets“ (1976 m.). Juose dominuoja funk ritmika. Hancock gebėjo jungti džiazo, roko, pop muziką ir buvo vienas ryškiausių 7-to dešimtmečio fusion atstovų. Hancock naudojo ritmines mašinas, sekvencerius, vokoderį (vocoder). Vocoder – tai elektroninis efektas, atkartojantis žmogaus balsą. Kaip pasaulinis lengvesnio žanro hitas išpopuliarėjo jo instrumentinis hip hop stilistikos kūrinys „Rockit“ iš  LP „Future Shock“ (1983 m.), kuriame naudojamas ir scratch‘as. Didžioji dalis panašios produkcijos džiazo gerbėjų buvo vertinama kritiškai, bet tokio pobūdžio veiklos jis neatsisako iki dabar. 

Hancock „polinkis“ į „komerciją“, funk elektroninius eksperimentus gali klaidinti. Iki tol jis grojo labai kokybišką mainstream‘ą. 8-to dešimtmečio pradžios albumuose – subtilus, išplėtotas fusion. Skirtingai nei Miles albumuose, kur kas daugiau sukomponuoto džiazo. 


V.S.O.P. quintet. 8-tame dešimtmetyje Hancock surinko visus žymaus Miles Davis kvinteto narius (išskyrus patį Miles Davis) ir pavadino jį V.S.O.P. quintet. Su šiuo kolektyvu daug koncertavo, išleido koncertinių albumų (tarp jų „The Quintet“, 1975 m.).

Vėliau subūrė V.S.O.P. II, kuriame grojo broliai Wynton ir Branford Marsalis. 

1978 m. išleido albumą su Chick Corea

1979 m. soliniame LP „The Piano“ dominuoja baladės.

Nuo 9-to dešimtmečio Hancock įvairiomis sudėtimis koncertavo praktiškai su didžiąja dalimi žymiausių džiazo muzikantų. 
 






Muzikos pavyzdžiai

Herbie Hancock muzikos yra nepaprastai daug ir nepaprastai įvairios, ji varijuoja nuo džiazo avangardo (beveik neklausomo) iki visiškai lengvos "pop" džiazo versijos (o tame tarpe yra ir cool, ir jazz-rock, ir fusion, ir world, ir funk, ir dar balažin kas):

Ankstyvoji kūryba, elektronika, ir pianino solo:

Ankstyvieji - Elektronika - Solo


Vadinamieji - komerciniai kūriniai:

Komercija


Stilių įvairovė - kompozicijos cool, fusion, funk stiliumi

Kompozicijos cool, fusion, funk stiliuose


Comments