Džiazas: John Coltrane

John Coltrane (1926-1967) Afroamerikietis JAV saksafonistas (tenoras ir, kas buvo naujovė – sopranas; vėlyvuoju periodu eksperimentavo ir su fleita). Pseudonimas – "Train". Pradėjo nuo bop, hard bop, dalinai ir cool atlikėjas. Vėliau per modal jazz evoliucionavo iki free.

Pirmas įrašas 1955 m., paskutinis – 1967 m. Per 12 metų tapo vienu žymiausių visų laikų džiazo muzikantų. Kaip solistas įrašė 50 LP (įskaitant įrašus "live".

Nors pripažinimo sulaukė dar būdamas gyvas, tačiau didžiausiausia šlovė jo laukė po mirties. Nedidelė afroamerikiečių ortodoksų Bažnyčia San Franciske netgi paskelbė Coltrane šventuoju - Saint John William Coltrane. Ši Bažnyčia naudoja jo muziką ir tekstus apeigose, o bažnyčioje San Franciske yra 280 kv. m. Coltrane bizantiško stiliaus ikona. 

2007 m. (40 metų po mirties) Coltrane buvo apdovanotas specialiu Pulitzer Prize („Pulitzer Prize Special Citation“) už nuopelnus džiazo muzikos raidai.  

Nepaisant priklausomybės alkoholiui ir heroinui, labai daug dirbo ir nuolat ieškojo naujų išraiškos priemonių stilistinių galimybių.

Gimė Šiaurės Karolinoje. Tėvai afroamerikiečių kontekste buvo pasiturintys (tėvas siuvėjas). Tačiau 1938 m. (tuo metu Coltrane buvo 12-ka) keleto mėnesių laikotarpiu mirė teta, seneliai, tėvas. Mama su sūnumi ir tetos vaiku liko viena. Materialinė situacija radikaliai pasikeitė: paauglystė lengva nebuvo. 

Coltrane mokyklos orkestre grojo klarnetu ir altu (pučiamasis instrumentas). Tik kai jam sukako 17 metų mama išgalėjo nupirkti saksofoną. 

Tarnaudamas kariniame jūrų laivyne grojo orkestre, džiazo ansamblyje. Tai liudija didelius jo gabumus - neturinčių formalaus muzikinio išsilavinimo muzikantų į tokius orkestrus praktiškai nepriimdavo.

1945 m. jis pirmą kartą išgirdo gyvai grojant Charlie Parker. Taigė, kad jam tai taip kalė „į tarpuakį“, kad ilgai negalėjo atsigauti. 1946 m., grįžęs iš karinės tarnybos į Filadelfiją, visa galva nėrė į kylančią bop‘o bangą, ėmė rimtai studijuoti džiazo harmoniją. 

Ankstyvajame periode epizodiškai grojo su daugeliu būsimųjų džiazo žvaigždžių (įskaitant Dizzy Gillespie, Johnny Hodges), tačiau Coltrane, kaip ir daugelio to meto džiazo muzikantų, idealas buvo Charlie Parker. 
Nuo 1948 m. (22-jų), paveiktas boperių aplinkos, pradėjo vartoti heroiną, kuris jį galiausiai ir nužudė.

1955 m. Miles Davis pakvietė Coltrane į savo žymųjį „First Great Quintet". Ansamblis buvo produktyvus ir perspektyvus. Miles ir Coltrane gražiai vienas kitą papildė (vienas labiau lyrikas, kitas – virtuozas), bet 1957 Coltrane buvo pašalintas, nes svaiginosi per daug intensyviai. Viena žymiausių šio periodo ansamblio kompozicijų – Thelonious Monk baladė „Round Midnight“ (yra prie muzikos pavyzdžių). 

Išsiskyręs su Miles Davis, Coltrane keitė grupes. Kurį laiką (1957 m.) grojo su Thelonious Monk. Kartu jie išleido tik vieną LP, o vėliau - susipyko. 

1958 m. Miles Davis vėl pakvietė Coltrane kartu muzikuoti. Šį kartą tai buvo sekstetas. Sekstete buvo 2 saksofonai: Julian "Cannonball" Adderley (altas) ir John Coltrane (tenoras). Coltrane dažniausiai improvizuodavo paskutinis. 

Žymiausi šio seksteto LP: „Milestones“ (1958) ir „Kind Of Blue” (1959). Iš pirmojo albumo muzikos pavyzdžiuose yra kompozicija „Milestones“, iš antrojo – „So What“ ir „Flamenco Sketches“. „Milestones“ ir „So What“ temas sudaro trumpi rifai, kurie atsikartoja dvejuose akorduose (dorėninė dermė, žr. žemiau). Taigi, kompozicija konstruojama naudojant vos du akordus. Flamenco Sketches“ – "cool jazz" pavyzdys.
During a recording session (later released as ''58 Miles'), American jazz musicians John Coltrane (1926 - 1967), Cannonball Adderley (1928 - 1975), Miles Davis (1926 - 1991), and Bill Evans (1929 - 1980) perform in the studio, New York, New York, May 26, 1958. (Photo by Frank Driggs Collection/Getty Images)

Dermės: Miles Davis ir John Coltrane seksteto muzika turėjo didelės įtakos formuojantis naujam džiazo stiliui "modal jazz". Modalinio džiazo esmė - muzikuojama naudojant, kitas negu tradicinės mažoro-minoro harmonines sistemos (čia visiems pažįstamos sistemos, kuriose mažoru atliekama muzika skamba pakiliai, linksmai, o minoru - liūdnai). Ansamblis naudodavo dorėninę, lydinę ir kitas temas. Atitinkamų dermių "gamos" pavaizduotos paveikslėlyje šone. 

1959 m. įrašė solinį LP „Giant Steps“ (išleistas 1960 m.). Čia buvo tik Coltrane kompozicijos. Šiame LP bop’as pasiekė savo ekstremalų sudėtingumą. Coltrane improvizacijose girdime ištobulintą intensyvių pasažų stilių, kuris vėliau buvo pavadintas „sheets of sound”. Improvizacijos žymiai ilgesnės, labiau išplėtotos. 

Muzikos pavyzdžiuose yra 4 šio albumo kompozicijos: “Giant Steps”, “Coundown” ir “Naima”, “Mr.PC”.

Žemiau kiekviena aptarta atskirai:


 Kompozicijos “Giant Steps” harmonija labai įdomi. Kiekviena melodinė nata turi savo akordą (harmonija keičiasi labai greitai), bet bosas, pritardamas šiai harmoninei sekai, gali laikytis vienos dermės (nes visi akordai tinka tai vienai dermei). Improvizuojant saksofonui fortepijonas dar “bado” harmoniją, o bosas jau groja tipinį modal jazz – t.y., groja vienoje dermėje. Kompozicija “Countdown” (atbulinis skaičiavimas) ypatinga ne tik tuo, kad, panašiai, kaip ir “Giant Steps”, temos kiekviena nata turi savo akordą, bet ir tuo, kad Coltrane sugriauna įprastą džiazo kompozicinę struktūrą: tema – improvizacijos - tema. Šioje vos kelių minučių kompozicijoje pirmiausiai nuskamba mušamųjų solo, vėliau intensyvi saksofono improvizacija ir tik pačioje pabaigoje pasirodo tema. Žodžiu, „atbulinis skaičiavimas“. Coltrane, improvizuoja vienoje dermėje.

  • „Naima“ – baladė dedikuota pirmajai žmonai Juanita Naima Grubbs. 
  • „Mr.PC“ - 12-os taktų klasikinis greitas bliuzas, atliekamas hard bop maniera. Pabaigoje saksofonas improvizuoja per mušamuosius (po 4 taktus).
I-asis eksperimentinis periodas, 1961


Nuo 1961 m. Coltrane vis intensyviau studijavo indų ragas, Rytų, Azijos, Afrikos, ispanų tradicinę muziką, tokiu būdu palaipsniui evoliucionuodamas link free jazz. 1961 m. LP „Ole Coltrane“ - ispanų tradicinės muzikos įtaka; „Africa Brass“ - afrikiečių, „Impressions“  - indų įtaka). Solinės improvizacijos toliau ilgėja. Pvz., kompozicija „Ole“ (iš „Ole Coltrane“) tęsiasi 18 min. (visa modalinė kompozicija konstruojama ant 5 natų rifo-motyvo). LP „Africa Brass“ kompozicija „Africa“ tęsiasi 16,5 min. (kompozicija konstruojama ant 3 natų rifo-motyvo). LP „Impresions“ kompozicija „India“ tęsiasi 14 minučių.

Viena ryškiausių 1961 m. eksperimentinio periodo kompozicijų yra 16 minučių trukmės "Chasin' the Trane" (trio Jimmy Garrison bosas, Elvin Jones būgnai) - ji pateikta muzikos pavyzdžiuose. Kompozicija grindžiama vienu akordu (viena derme). Klausant šios kompozicijos iš esmės reikia kontroliuoti 3 linijas: saksofonas modalus transas, artėjantis prie free; mušamieji – hard bop maniera; bosas – modal jazz.

Tokio pobūdžio Coltrane eksperimentai buvo sutikti nevienareikšmiškai. Net Prancūzijoje, kur publika išsilavinusi, labiau pripratusi prie akademinio avangardo, Coltrane buvo nušvilptas. To meto autoritetingiausias ritminės muzikos žurnalas „Down Beat“ parašė, kad Coltrane pradėjo groti „anti-jazz“. Kai kurie net teigė, kad Coltrane „eksperimentai“ – tiesioginė heroino įtaka. Naujiems kolegos eksperimentams nepritarė ir Miles Davis. 

Sugrįžimas prie tradicijos

Kritika, matyt, paveikė, nes 1962 suburtas Classic Quartet (McCoy Tyner pianinas, Jimmy Garrison bosas, Elvin Jones drums), grojo labiau tradicinėje manieroje, todėl greitai išpopuliarėjo. Kvartetas grojo ilgas kompozicijas, bet neatsisakant tradicinės harmonijos, aiškios ritminės pulsacijos. 

Su šiuo kolektyvu Coltrane įrašė 11 LP ( tame tarpe su Elington – “Duke Ellington and John Coltrane”). Iš tų 11 LP tik „Coltrane“ buvo eksperimentinis. Žymiausios kompozicijos: 
  • "Impressions" – greitas svingas (video žemiau)
  • "My Favorite Things" – valsas
  • "I Want to Talk About You" - baladė














A Love Supreme, 1964

Atsitraukimas nuo eksperimentų tęsėsi neilgai. 1964 m. Coltrane įgrojo džiazo istorikų nuomone vieną geriausių albumų “A Love Supreme”. Albumas įrašytas vienos sesijos metu. Šis darbas - savotiškas “aukso viduriukas” tarp modal jazz ir “sunkesnio” vėlyvojo Coltrane free jazz stiliaus.  


LP “I Love Supreme” - tai 4 dalių modal hard bop jazz siuita: 
  • "Acknowledgement" (“which contains the mantra that gave the suite its name”) – pripažinimas, padėka. Tema – vos 4 natos/4 skiemenys (I Love Supreme) boso partijoje. Šios natos yra dermės, kurioje bus improzuojama pagrindas. Po poros minučių improvizacijos Coltrane 4 natų motyvą daug kartų pakartoja, o galiausiai ima dainuoti: “A Love Supreme” (6.06). Kompozicija, kaip ir prasideda, baigiasi tema bose. 
  • "Resolution" – ryžtas, pasiryžimas
  • "Pursuance" – nuostatų laikymasis. Intensyviausia. Po mušamųjų solo ir temos visi instrumentai turi savo išplėtotus solo epizodus (fortepijonas, saksofonas, bosas). Paskutinė boso improvizacija filosofiškai rami. 
  • "Psalm" -  paties Coltrane eiliuota poema Dievui, kur kiekvienam skiemeniui priskirta po natą. Ši dalis sugrota ne improvizuojant, o “išgrojant” psalmės tekstą. Tekstas parodytas kairėje. 
Gyvai ši 4 dalių siuita buvo sugrota tik kartą (1965 m. Prancūzijoje) – Coltrane tuo metu nuolatos balansavo ties narkotikų perdozavimo riba. Yra manačių, kad jis susidomėjo religija mėgindamas įveikti chronišką alkoholizmą ir priklausomybę nuo narkotikų. 

“I Love Supreme” buvo etapinis LP pereinant į 1965-1967 m. free jazz avangardinį periodą. 

1965-1967. Free jazz (religinis transas). Second Coltrane Quartet. 

Šiuo periodu Coltrane prisijungia prie free jazz bangos ir tampa šio stiliaus lyderiu. Jo muzikoje daugėja disonansų, kompozicijų audinys vis labiau polistruktūrinis. Yra teigiančių, kad nuo 1965 m. Coltrane pradėjo vartoti LSD.

Avangardas Coltrane domino visada, tačiau jis nebuvo free jazz pradininkas.
Pirmuosius laisvos spontaniškos kolektyvinės improvizacijos pavyzdžius (“Intuition”, “Digression”) 1949 m. įrašė aklas pianistas Lennie Tristano.

Tik vėliau, po 10 metų nuo Tristano Intuition ir Digression, Ornette Coleman (saksofonas) ir Cecil Taylor (pianinas) pradėjo groti panašią muziką ir pavadino ją "free jazz".
Coltrane mokėsi groti pas Ornette Coleman, vėliau kartu koncertavo su jo muzikantais.
Dar 1958 m. Coltrane muzikavo ir kartu su Cecil Taylor, kuris jam padarė didelį įspūdį. Beje, Cecil Taylor 70-aisiais buvo net pakviestas į Baltuosius rūmus kaip vienas iš meno korifėjų (kartu su klasikos pianistu Vladimir Horowitz).

Beje, kai Ornette Coleman ir Cecil Taylor (jau nekalbant apie Tristano) ėmėsi šio radikalaus stiliaus, jie buvo aršiai kritikuojami arba apskritai laikomi neadekvačiais – iš jų net buvo tyčiojamasi. Tuo tarpu Coltrane turėjo vieno geriausių saksofonistų reputaciją. Kai ir jis ėmė atkakliai eiti šiuo „laisvojo džiazo“ keliu, kritikai kiek aprimo ir susimąstė, kad gal tai ne paklydimas, o  tolesnė džiazo muzikos raida. Taigi Coltrane, nors nebuvo pirmas, padarė labai didelę įtaką free jazz įsitvirtinimui. 



Vienas labiausiai eksperimentinių šio periodo darbų 40 min. free jazz kompozicija “Ascension” (Kristaus ėmimas į dangų), įrašytas 1965 m. (išleistas 1966 m.). Groja 10 muzikantų (mini big band): 5 saksai, 2 trimitai, 2 bosai, mušamieji. Vėlyvajame periode pastebima Coltrane tendencija didinti sąstatą, didinti dinamiką, komplikuoti disonansines faktūras – kosminis transcendentinis stilius. Kvarteto muzikantams tai netiko, todėl jie paliko Coltrane (liko tik bosistas Garrison). 


Kitas religijos inspiruotas free jazz LP: “Om”, įrašytas 1965 m. (išleistas tik 1992 m.). Kompozicijoje (pradžioje ir pabaigoje) cituojama Tibeto mirusiųjų knyga “Bhagavad Gita”. “Om” – pirmasis žodis, kuriame sutelkta visa visatos esmė, jėga. Free kompozicija trunka 29 min. Įdomu, kad tais pačiais metais „The Beatles“ LP „Revolver“ dainoje „Within You Without You“ taip pat naudojo Tibeto mirusiųjų knygos tekstus. 

LP “Kulu Se Mama”, 1967. Dar vienas free LP įrašytas 1965 eigoje, bet išleistas tik po poros metų. Paskutinis LP išleistas jam esant gyvam. Kompozicijoje „Kuli Se Mama“  naudojamos afroamerikiečių tradicinės religinės giesmės. LP yra 6 kompozicijos. Ilgiausia „Kuli Se Mama“ (19 min.). 

1967 m. Coltrane įrašė LP “Stellar Regions”, kuris buvo išleistas tik 1995 m. Medžiaga paimta iš 2-osios žmonos Alice Coltrane archyvų. Čia surinktos vėlyvosios kompozicijos, kurias Coltrane įgrojo dalyvaujant Alice (fortepijonas). LP muzika disonansinė, bet kompozicijos trumpesnės, ne tokios dinamiškai aktyvios – lėtesnės. 

Coltrane mirė 40-ies. Oficiali priežastis – hepatitas. Atsisveikinimo ceremonijoje grojo 2 free jazz kvartetais: pradžioje - Albert Ayler Quartet, atsisveikinant - Ornette Coleman Quartet.

Coltrane buvo vedęs 2 kartus. Pirmą kartą 1955-1963 (oficialiai išsiskyrė 1966 m.). Kartu su pirmąja žmona atsivertė į islamą ir studijavo Koraną. Vaikų neturėjo. Žmonai skirta kompozicija „Naima“. 
Antroji žmona buvo žymi pianistė, arfininkė – Alice Coltrane (11 metų jaunesnė). Su Coltrane jie apsigyveno nuo 1963 m. Alice 1960 m. ištekėjo už vibrafonisto Terry Pollard, su kuriuo kartu grojo ansamblyje. Kai pirmoji žmona sutiko oficialiai išsiskirti – Alice ir John tuoj pat susituokė. Su Alice jie susilaukė 2 sūnų (Ravi saksofonistas; vardas duotas žymaus indų sitaristo Ravi Shankar garbei). Su Alice labai domėjosi indų religinėmis tradicijomis ir praktikomis. Studijavo The Gospel of Sri Ramakrishna, the Bhagavad Gita, Paramahansa Yogananda's Autobiography of a Yogi. Coltrane studijavo Kabalą, Hinduizmą, Dzen Budizmą, astrologiją, katalikų autoritetus… Bet tuo pačiu Platoną ir Aristotelį.

Coltrane nuo vaikystės buvo labai religingas. Abu jo seneliai buvo pastoriai. Tikėjo Pasaulio Kosmine Muzikine Dvasia. Tikėjo, kad muzika galima keisti žmonių būsenas, gydyti. 1965 m. Coltrane teigė: "I believe in all religions.”

Beveik visose nuotraukose Coltrane mąslus, rimtas, orus. Niekaip nepasakysi, kad tai silpnos sveikatos ar psichologiškai sugniuždytas žmogus. Jo mirtis visiems buvo šokas. Miles Davis prisipažino, kad jis ne tik neįsivaizdavo, kad Coltrane mirtinai sirgo, bet kad sirgo apskritai. Jis jam visada atrodęs stiprus ir sveikas. 

Coltrane muzikos rinkinys (visus failus galima atsisiųsti čia):

John Coltrane ‎‎(1926-1967)‎‎


Comments