Džiazas: Lennie Tristano


Amerikietis baltaodis aklas pianistas, gimęs Čikagoje, bet didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Niujorke. Jis, dešimtmečiais aplenkęs laiko dvasią, padėjo pamatus tokiems džiazo stiliams kaip cool jazz, modal jazz, free jazz, bei avangardui.

Gimė Didžiosios gripo pandemijos metu. Nuo gimimo vos matė, o 6-erių visai apako. Pianinu pradėjo groti būdamas 2-3 metukų. Savarankiškai išmoko groti saksofonu, trimitu, gitara, mušamaisiais. Jau 11-os užeigose uždarbiavo grodamas klarnetu. 

Baigė Čikagos konservatoriją ir tai aiškiai turėjo didelės įtakos jo kūrybai. Tristano kūryboje jaučiasi Bacho, klasikinės muzikos, akademinio avangardo įtaka. 

Galima sakyti, kad jis priklausė Niujorko bop‘eriams. Grojo su Charlie Parker, Dizzy Gillespie, Max Roach, tačiau palaipsniui linko į ramesnę, mąslesnę, sudėtingesnės harmonijos muziką. Lennie Tristano nevengė disonansinių sąskambių, nes, kaip aukščiau minėta, jam buvo pažįstamas akademinis avangardas. Klubuose Tristano ansamblis grojo mažai. Grupės muzika skyrėsi nuo įprastinio bopo, todėl jie nebuvo populiarūs net modernaus džiazo gerbėjų tarpe. 
 
1949 m. Tristano grupė įrašė albumą  “Crosscurrents”, kurio kompozicija “Yesterdays” buvo pirmasis būsimojo cool jazz pavyzdys. To paties albumo kompozicijos "Intuition" ir "Digression" buvo visiškai laisva improvizacija be jokios iš anksto numatytos temos. Šios kompozicijos laikomos free jazz pirmtakėmis. Kompozicijose instrumentai nepriklausomai improvizuoja kartu sukurdami labai įdomias poli-struktūras. 

Kadangi albumo “Crosscurrents” muzika tiems laikams buvo pernelyg progresyvi, į prekybą jis pateko daug vėliau. Kaip atskiri kūriniai “Intuition” ir "Yesterdays" pasirodė po metų, o “Digression” – tik po 5-erių. 


Nepaisant finansinių sunkumų Tristano neatsisakė eksperimentuoti. 1952 m. (šį kartą su kvintetu) jis įrašė kompoziciją “317 East 32nd Street” (9.20 min.). Šioje ilgoje kompozicijoje organiškai susilydė bop (sudėtinga melodija) ir cool jazz. Kompozicijos pavadinimas – lofto, į kurį persikėlė Tristano, adresas. Tame lofte jis pasidarė įrašų studiją ir reguliariai rengdavo jam-sessions (improvizacijos vakarus). 1953 metų kompozicija "Descent into the Maelstrom" – pirmasis atonalios improvizacijos pavyzdys džiazo istorijoje. 

Klausantis šios kompozicijos išties sunku atskirti, ar tai džiazas - ar tiesiog moderni avangardinė muzika. Paradoksas tas, kad Lennie Tristano buvo aklas, ir tikrai nematė tuo pat metu kuriamų abstraktaus ekspresionizmo darbų, tačiau jo muzika - tarsi garsinis Jackson Polloc ir kitų kūrėjų pavyzdys.


Pirmą savo albumą (labai svarbų modernaus džiazo raidai) Tristano išleido 1955 m. (įrašinėjo 1954-55 m.). Ryškiausios albumo kompozicijos (visos pateiktos prie garso pavyzdžių): 

  • Requiem: dedikuota Charlie Parker (Parker mirė 1954 m., Tristano dalyvavo jo laidotuvėse). Tai bliuzas su avangardine įžanga (šiaip bliuzas nebuvo būdingas Tristano kūrybai). Įžanga niekuo nesiskiria nuo akademinio avangardo. Bliuzas irgi labai įdomus - netipinis. Bose skambanti “ėjimo” formulė – savotiškas Šopeno laidotuvių maršo analogas skambant bliuzui. Charlie Parker vertino Tristano už tai, kad jis nemėgino kopijuoti saksofonistų (kaip darė didžioji dalis bop‘o eros muzikantų), o kūrė savitą stilių. 
  • Turkish Mambo: vienas iš pirmųjų pavyzdžių džiazo istorijoje kai įrašant buvo panaudotas daugiatakis magnetofonas. Pradžioje Tristano „viena ant kitos“ įgrojo metronomo judėjimą ketvirtinėmis ir “minimalistines” muzikines formules (1954 m. minimalizmu dar nė nekvepėjo - taigi, čia dar viena sritis, kurioje Tristano aplenkė laiką). Vėliau „ant šios formulės“ jis užgrojo improvizaciją. 
  • Line Up: vienas pirmųjų modal jazz pavyzdžių džiazo istorijoje. Modalinio džiazo išskirtinumas yra tas, kad improvizuojama vienos dermės, o ne temos akordų, pagrindu. Teigiama, kad šioje kompozicijoje imrovizuojamas pirmasis populiaraus standarto “All of Me” motyvas. 
Kadangi Lennie Tristano buvo sunku visavertiškai dalyvauti Niujorko klubinio džiazo gyvenime (dėl muzikos radikalumo ir aklumo, kuris apsunkindavo "logistiką"), jid vis labiau koncentravosi į pedagogiką – džiazo improvizacijos pagrindų mokymą. Tristano turbūt pirmasis sukūrė sistemą (metodą), kaip mokytis džiazo improvizacijos pagrindų (iki to laiko džiazo muzikantai mokydavosi iš intuicijos ir kitų muzikantų pavyzdžių).

1962 m. (43-ejų) įrašė antrąjį LP „The New Tristano“. Tai solinis albumas. Kaip ir ankstesniais atvejais, muzikos buvo įrašyta daugiau, bet ji nebuvo patalpinta į albumą. Šis albumas ypatingas tuo, kad jame sąmoningai nenaudojami jokie garso įrašymo inžinerijos „triukai“. Įdomiausios kompozicijos albume: 
  • C Minor Complex: modalinio džiazo solo
  • Deliberation: Tristano buvo bene pirmasis iš jazz‘o muzikantų gerai įvaldęs poliritmiją, šioje kompozicijoje yra vietų, kur atrodo, kad kairioji ir dešinioji rankos groja ne tuo pačiu ritmu ir tempu. Tai - nepaprastai sudėtinga technika, kurią vėliau perėmė džiazo klavišininkai grandai Chick Corea ir Keith Jarret. Taip groti labai sunku, todėl ant LP voko Tristano specialiai užrašė, kad atliekant (įrašinėjant) šią muziką jokie „triukai“ su daugiatakiais magnetofonais nebuvo naudojami. 
Tristano įrašų palikimas nėra labai didelis, koncertavo jis irgi retai, tačiau jo kūryba buvo pranašiška, numatydama cool jazz, modal jazz, free jazz, avangarde jazz ir net minimalizmo muzikos atsiradimą. 

Mirė 1978 m. po infarkto. 



Žemiau pateikiame video, kuriame rodomi abstraktaus ekspresionizmo darba o fone skamba Lennie Tristano "Descent into the Maelstrom". Kaip jau ankčiau kalbėjome - matant vaizdus, klausytis muzikos daug paprasčiau. Bet aukščiasia klasė yra jeigu klausantis šios muzikos atitinkamus vaizdus galite įsivaizduoti. Beje, atkreipkite dėmesį - kūrinys prasideda nuo lopšinės...

Būdamas aklas, Lennie Tristano grodavo klavišus tarsi "pačiupinėdamas" - tai gerai matyti šiame video:

Kūrybos pavyzdžiai (visi failai - čia):

Lennie Tristano - neįrėminamas


Comments