Džiazas: Ornette Coleman


Ornette Coleman (1930 – 2015). Amerikiečių saksafonistas, smuikininkas, trimitininkas, kompozitorius. Vienas iš free jazz pradininkų. Būtent jam priskiriamas terminas "free jazz" – savo 1960 albumą  m. jis pavadino „Free Jazz: A Collective Improvisation“. 

Coleman stilius, lyginant su Cecil Taylor, žymiai melodingesnis. Dinamine, energetine prasme jis irgi kur kas nuosaikesnis. Dažniausiai jo kompozicijos turi įdomiai suakompanuotas sudėtingas temas, po kurių seka free improvizacijos (solinės arba grupinės). 

Gimė ir užaugo Teksase skurdžioje aplinkoje. Nuo 14-os mokyklos orkestre grojo saksofonu, bet buvo pašalintas už tai, kad atliekant iškilmingą valstybinį maršą pradėjo improvizuoti. 

Su savo grupėmis groti ritminį bliuzą, bop‘ą pradėjo dar mokykloje – taip padėjo finansiškai išsilaikyti šeimai. Kritikai teigia, kad Coleman improvizacijose galima atrasti sąsajų su bliuzu, jo elementų.

19-os išvyko į Naująjį Orleaną, su įvairiais muzikantais gastroliavo po JAV. 1954 m. apsistojo Los Anžele, o 1959 m. persikraustė į Niujorką. 

6-to dėš. pabaigoje Coleman muzikavimą džiazo klubų lankytojai skirdavo ne tik iš jo „keistų“ pasažų, bet ir iš instrumento tembro. Po vieno pasirodymo klube jis buvo sumuštas, o saksofonas pavogtas. Kadangi neturėjo pinigų normaliam metaliniam instrumentui, Coleman nusipirko pigesnį - plastikinį saksofoną. Juo grojo gan ilgai, kol žymiai vėliau nusipirko tradicinį metalinį (bet vėlyvuosiuose įrašuose groja ir baltu plastikiniu). 

1954 m. vedė poetę Jayne Cortez. Kartu išgyveno 10 metų. 1956 m. gimė sūnus Denardo. Denardo tapo būgnininku ir daug grojo su tėvu.

1958 m. (28-erių) įrašė pirmąjį savo LP „Something Else!!!!: The Music of Ornette Coleman”. Ankstyvieji įrašai  - iš esmės bop/hard bop/modal jazz su labai tvarkingu boso ir mušamųjų walking‘u. 

1960 m. buvo įrašytas etapinis LP  - „Free Jazz: A Collective Improvisation“. Tai 37-ių min. kompozicija oktetui (arba dvigubam kvartetui): 2 bosistai, 2 būgnininkai, 2 saksofonai, 2 trimitai. 

Viršelyje pateiktas Jackson Pollock abstrakčiojo ekspresionizmo darbas. Natūralu - Free Jazz tikrai turi daug sąsajų su abstrakčiuoju ekspresionizmu: abiem atvejais atlikėjas (tapytojas) turi tiesiog groti tai, kas vyksta jo viduje, nepaisydamas harmonijos ar kokių kitų taisyklių. Pats Jackson Pollock sakė, kad "svarbiausia žinoti, kada baigti"

Kompozicijos ištraukos galite pasiklausyti čia:


1959 m. pasirodęs Niujorke, Coleman nukonkuravo Cecil Taylor ir tapo avangardinio džiazo lyderiu (bent jau spaudos akimis žiūrint). Tam įtakos turėjo jo komunikabilumas, gebėjimas su žurnalistais bendrauti paslaptingai, mįslingai, užuominomis (šią metodiką, beje, buvo labai gerai įvaldęs ir Salvadoras Dali). Žiniasklaida, priešingai nei Cecil Taylor, jį mėgo ir populiarino. Įtakos turėjo ir jo keistas balto plastiko saksofonas. Be to, Coleman labai palaikė autoritetingas dirigentas ir kompozitorius Leonard Bernstein’as. 

Pastarasis, beje, visiems yra girdėtas dėl miuziklo "West Side Story". Tačiau iš tiesų jis buvo vienas iš žymiausių JAV XX a. kompozitorių ir dirigentų - akademinės muzikos virtuozas.


Iš viso 1959-1962 m. Ornette Coleman įrašė 8 LP. Tarp jų buvo ir griežtai sukomponuotos muzikos (tokios, kurią galima užrašyti natomis). Pavyzdžiui, 1962 m. LP „Town Hall“ yra 9 min. kompozicija styginiam kvartetui „Dedication To Poets And Writers“, kuri yra ne džiazas, o grynų gryniausias akademinis avangardas. Tačiau dažniausiai Coleman jungia kompozicinę (greižtai sukomponuotą) muziką su free jazz intarpais. Tokios muzikos daugiausia yra 1972 m. orkestriniame LP „Skies of America“. 

Žemiau pateikiame pavyzdį - ištrauką iš kūrinio "Dedication to Poets and Writers" (albumas Town Hall):


Po 1963 m. beveik dvejus metus neįrašinėjo. Sugrįžimą 1965 m. vainikavo kelios naujovės: aštresni sąskambiai solo improvizacijose ir grojimas smuiku bei trimitu, kuriais išmoko groti savarankiškai.
   

Žemiau yra įrašas iš 1986 m. koncerto, kur galima pamatyti pavyzdį, kaip Ornette Coleman groja smuiku ir trimitu. Nuo įprastinio muzikavimo jį išskiria tai, kad Ornette groja "sonoristiškai" - jis neturi tinkamos technikos (beje, būdamas kairiarankis jis groja su dešiniarankiu smuiku), tačiau Coleman mėgaujasi pačiu išgaunamu garsu.

Po „sugrįžimo“ 1966 m. įrašė LP The Empty Foxhole, kuriame be bosisto Charlie Haden mušamaisiais grojo 10-etis Coleman sūnus Denardo. Jaunasis muzikantas grojo Cecil Taylor būgnininko free stiliumi (Sunny Murray buvo neritmiško free mušamųjų stiliaus pradininkas). 

Beje, abstrakti kompozicija ant albumo viršelio - tai jau paties Ornette Coleman kūrinys. 

Akivaizdu, kad Ornette Coleman domėjosi ne tik džiazu, bet ir avangardiniu menu apskritai (albumo Free Jazz viršelis, avangardinės kompozicijos 1959-1962 m., galiausiai - paties tapyba). 

Čia ištrauka, kurioje galima išgirsti Denardo muzikavimą. Čia labai geras pavyzdys, kad mes, savo neišlavinta ausimi, nelabai ir galime atskirti - gerai vaikas groja, ar ne?

1969 m. žurnalas „Down Beat“, įvertindamas Coleman nuopelnus džiazo muzikos raidai, įtraukė jį į "Jazz Hall of Fame".

Kaip ir John Coltrane, Ornette Coleman kūrė beveik religinę muziką: 1971 m. kūrinys "Science Fiction":

1972 m. LP "Skies of America" - nuostabi modernistinė avangardinė kompozicija, kur akademinė muzika puikiai suderinama su free jazz (žemiau pateikta ištrauka). Akademinė muzika vaizduoja kylančią saulę, o free jazz intarpas - bundantį miestą:

8-ame deš., panašiai kaip Miles Davis, Coleman susižavėjo elektroniniais instrumentais: jungė funky, jazz-rock ir free stilius. Bendradarbiavo su įvairiausiais atlikėjais, tarp jų - roko grupėmis, pavyzdžiui, The Greatful Dead“ (jie Lietuvai ypač svarbūs tuo, ženkliai parėmė Lietuvos krepšinio rinktinę 1992 m. olipiadoje, o Lietuvoje iki šiol populiarūs jų marškinėliai su skeletų dedančiu į krepšį). 






Nepaisant įvairių tokio pobūdžio eksperimentų, stipriausia Coleman pusė liko free jazz. Tai iliustruoja LP su su jazz-rock gitaristu Pat Metheney – „Song X“. 


Ekskursas: Pat Metheny

Šis muzikantas yra puikus muzikos įvairovės pavyzdys - panašiai kaip Pablas Pikasas dailėje - jis groja ir suprantamą, aiškią muziką, tačiau tuo pačiu - gali groti ir free jazz su Ornette Coleman. Žemiau yra keletas pavyzdžių:

1985 Pat Metheny "And I love her: 

Pat Metheny Group - "Have You Heard":

Pat Metheny - Picasso guitar (42 stygų gitara):

Ekskurso pabaiga


2007 m. už albumą „Sound Gramma“ Coleman buvo apdovanotas Pulicerio premija (Pulitzer Prize). Be Coleman mušamaisiais groja jo sūnus ir dar du bosistai (tai - labai netipinė sudėtis).

1967 m. Coleman kvartetas grojo kapinėse per John Coltrane laidotuves. Coltrane sūnus Ravi grojo per Coleman laidotuves 2015 m. Coleman mirė būdamas 85-erių. Per laidotuves sūnus Denardo (tuo metu jau žymus būgnininkas) pasakė, kad tėvas nebuvo iš tų, kuriems nepatiko tvarka, jis tiesiog manė, kad tvarka apskritai neegzistuoja. Yoko Ono savo kalboje teigė, kad ji pažinojo Coleman „trumpus 50 metų“ ir viliasi, kad žmonės jo muzikos klausysis dar 50 metų. 

Muzikos pavyzdžiai:

Free (1 ir 4 iš serijos „sunkūs“, 2 ir 3 iš serijos trumpi ir „suvirškinami“).

Free Jazz:

1960 - Ornette Coleman - Free Jazz37 min. dvigubo kvarteto polifaktūrinis free ant walking pagrindo. 
1975 - Ornette Coleman - Midnight Sunrise (alt. take) - Free jazz+worldFree mišinys su world (naudojame airių dūdmaišiai). 
1985 - Song X (with Pat Metheny)Visiškas free jazz. Song X Duo atveju - free muziką groja tiktai saksofono ir gitaros antras sluoksnis

Theard Sream (banga, kai dėl technologinės pažangos, pasaulinio karo juodaodžiai ima vis labiau emancipuotis, ir demonstruodami savo emancipaciją - groti intelektualią muziką):

1962 - The Hall - Third Stream - Ornette Coleman - Dedication To Poets And WritersVisiškai sukomponuota akademinio avangardo kompozicija.
1962 - The Hall - Third Stream - Ornette Coleman - Sadnesssaksofono rauda violončelės sonoristinio pagrindo fone – klausyti įmanoma. Šiek tiek primena Free+cool stilius, kuriuo grojo Paul Bley. Tačiau kartu - jau artima ir La Monte Young minimalistinei muzikai.
1971 - Science Fiction - Ornette Coleman - All My Life (vok.)Vokalinė tema su komplikuotu pritarimu ir jos plėtojimas.
1971 - Science Fiction - Ornette Coleman - Science FictionVos ne religinis tekstas ant tiršto free pagrindo. Yra trumpa pradžios ištrauka.
1972 - Skies of America - Ornette Coleman - Sunday In America4,5 min. orkestrinė kompozicija. Pirmoje dalyje styginių orkestro „pedaliniai“ akordai (ale aušra), antroje – ant styginių „uždedamas“ jazz‘as (ale bundantis miestas). Yra dviejų dalių „sudurimo“ ištrauka.
1972 - Skies of America - Ornette Coleman - The Good LifeTik 1,5 min. Kaip ir pirmasis – dviejų kompozicinių dalių: tradicinė ir avangardinė. Galima perklausyti visą.

Ornette Coleman


Comments