Džiazas: Šokiai

Iki pasirodant pirmam moderniojo džiazo stiliui (Bebop, pasirodęs po II pasaulinio karo), džiazas iš esmės buvo šokių muzika. Svingo era (ją iš esmės dominavo bigbendų muzika) prasidėjo ir dominavo klubuose, kur daugiausiai atliko fono šokiams vaidmenį. Natūralu, kad džiazo muzikai įgavus savo muzikinį ir ritminį savitumą, atsirado ir šokių judesiai, kurie šiai muzikai labiausiai tiko. 

Taip atsirado svingo šokių grupė, kuriai priskiriami šie pagrindiniai šokiai: balboa. shag, charleston, lindy hop, ir tap dance.

Svingo šokiams didelę įtaką padarė ankstyvasis fokstrotas (porinis šokis, šokamas pagal ragtime muziką), džaivas, quick step‘as. Beje, Fokstrotas (kaip vėliau ir džiazo muzika) iš pradžių buvo smerkiamas. Pavyzdžiui, net V. Mykolaičio-Putino romane "Altorių šešėly" fokstroto šokis tapatinamas su nepadoriu, nebrandžiu, juslingu elgesiu.

Kaip ir džiazo muzika, taip ir šokis yra senųjų juodaodžių kultūrų ir baltaodžių klasikos samplaika. Žemiau pateikiame keletą pavyzdžių, kaip atliekami tradiciniai afrikiniai šokiai - čia turėtumėte atpažinti nemažai džiazo bei šiuolaikinių klubinių šokių elementų:

Bostwana:

Pietų Sudanas: mergaitės mokosi šokti

Tanzanija - baikoko šokis:

Na, o baltųjų šokio sugebėjimus gerai atspindi šitas video - Hilari Klinton bando šokti šalia juodaodžių. Kontrastas...:

Jitterbug

Jitterbug - tai vienas iš sunkiai apibrėžiamų ir apibūdinamų šokių. Ankstyvojoje jo atsiradimo stadijoje jis buvo šokamas kaip jumoro forma - imituojami apgirtusio žmogaus „keisti“ judesiai. Kuo šokėjas juokingiau, keisčiau šokdavo, tuo būdavo geriau. Žemiau yra pavyzdžiai: 

Atsukite iki 2:20, kai šoka pats pranešėjas:

Atsukite iki 2:48, kai į sceną įeina pora šokėjų:

Vėliau bendrinėje kalboje visi svingo šokiai, kuriuose dominavo ne tipiniai XIX a. baltųjų šokiams būdingi judesiai, buvo vadinami Jitterburg. Tokio tipo judesiai palaipsniui tapo daugelio svingo šokių judesių sudedamąja dalimi. Ypač tai pasakytina apie lindihopą. Lindihopas po II pasaulinio karo evoliucionavo į boogie woogie ir rokenrolą. Dar 6-ame dešimtmetyje šie nauji šokiai būdavo vadinami "jitterbugs". 

Jitterburg pavadinimas greičiausiai kilo iš Cab Calloway 1934 m. filme nuskambėjusios dainelės, kurioje dainuojama:

If you'd like to be a jitter bug, / First thing you must do is get a jug, / Put whiskey, wine and gin within, / And shake it all up and then begin. / Grab a cup and start to toss, / You are drinking jitter sauce! / Don't you worry, you just mug, / And then you'll be a jitter bug!


Balboa

Balboa pavadinimas kilęs nuo žodžio "ball" – balius. Apie 1915 Pietų Kalifornijoje gimęs porinis šokis, išskirtinis tuo, kad yra šokamas glaudžiai apsikabinus (jaučiant parnerio kūną), dažniau pagal greitą muziką. Lyginant su kitais svingo šokiais, balboa yra ganėtinai santūrus. Pagrindiniai judesiai atliekami žemiau kelių. 

Balboa šokis nėra efektingas, todėl jis buvo vadinamas „šokiu šokėjams“, o ne „stebėtojams“: "As soon as you start attracting attention to yourself, you [are] not doing Balboa anymore". Teigiama, kad erdvės prasme lakoniški judesiai ir šokimas uždaroje poroje išliko todėl, kad dažniausiai buvo šokama perpildytose patalpose. Tokiose erdvėse būdavo draudžiama „plaikstytis“, nes tai sukeldavo konfliktus. 

Svingo šokiams progresuojant, juose vis svarbesnė tapo improvizacija ir triukų demonstravimas siekiant atreipti dėmesį. Todėl palaipsniui "porinis" šokimas iro, daugėjo solinio atlikimo elementų. Tokiu būdu palaipsniui iš balboa atsirado bal-swing (arba paprasčiausiai – swing). Šokant šį šokį parneriai „suardydavo“ distanciją ir tokiu būdu gaudavo didesnės laisvės dinamiškesniems individualiems judesiams. 

 













Shag 

Shag - tai porinis šokis, panašus į balboa, tačiau šokėjai jį šokdami tarytum „strikinėja“. Todėl šokis dar buvo vadinamas „flea hop“ (blusos šokinėjimas). Šokis taip pat kilo pietiniuose rajonuose, greičiausiai Pietų Karolinoje. Teigiama, kad yra apie 100 šio šokio atmainų – skirtinguose regionuose, didmiesčiuose šokdavo šiėk tiek skirtingai. Populiariausios shag atmainos: college crowd shag“ (arba "collegiate shag“), Carolina shag, St. Louis shag. Pastarieji du šokiai  išsiskyrė tuo, kad turėjo panašumo su charleston‘u.

Čia šoka vyresni žmonės:

O čia - jaunimėlis:


Charleston

Šio šokio pavadinimas kilo iš Pietų Karolinos uostamiesčio Charleston. Šokis JAV išpopuliarėjo po to, kai pianistas James P. Johnson (beje, jis laikomas pirmuoju džiazo atlikėju) brodvėjaus šou pastatymui “Runnin’ Wild” sukūrė dainą pavadinimu “The Charleston”. 

Brodvėjaus choreografai šiai dainai sukūrė šokį, kurio pagrindinį judesiuką “Jay-Bird” (rankų „spurdenimas“ sulenktomis alkūnėmis tarsi "paukštelis") pasiskolino iš afroamerikietčių miestietiško šokio Juba. Šou buvo labai populiarus, daina tapo Amerikos hitu - visa Amerika kelis metus ėjo iš proto nuo šio šokio. Šokio aukso metai – 1926-27. 

Charleston’as buvo labai erotiškas šokis. Jame buvo daug kas „leidžiama“: kilnoti sijonėlius, kojytes, vyram pliaukštelėti damai per atkištą užpakaliuką. Sijonėliai dažnai būdavo tokie trumpi, kad iš priekio būdavo pakabinama „prijuostėlė“, kuri nuolatos plevėsuodavo, išryškindama moters kūno intymiąsias vietas. 





1925 atsirado charleston’o modifikacija – "tap charleston". Nuo pirminio varianto jis skyrėsi tuo, kad čia, dažniausiai „atviroje pozicijoje“ (ne susikabinus poroje), partneriai demonstruodavo individualias tap‘o improvizacijas. Kaip ir tap‘as tap charleston‘as labiau paplito kaip individualus (šokama po vieną) šokis. Tap charlestone esmė – šokant batų pakaustais „atkalti“ ir, jei sugebi, improvizuoti skambančios muzikos ritmą:


Tradicijos vs. naujovės

Kaip ir kitose gyvenimo srityse, taip ir šokyje - naujovės iš pradžių sutinkamos su dideliu pasipriešinimu ir įtarumu. Džiazo šokiai (kaip ir džiazo muzika) kilo iš "dugno" - naktinių klubų ir nepadorių landynių. Pavyzdžiui, kai kuriuose „padorios“ visuomenės klubuose charlestonas pradžioje buvo uždraustas, tačiau žaibiškai plito baltųjų auksinio jaunimo tarpe.

Čia parodytas nuotaikingas pavyzdys (suvaidintas), kaip vargšas vyras turi blaškytis tarp senos žmonos, norinčios šokti valsą ir jaunos partnerės, kuri nori pašokti džiazo šokį (ir kitų nuotaikingų vaizdelių - pvz. Charlio Chaplino filmo ištrauka):

Čia klasikiniame filme "The gang's all here" (1943) parodytas kartų skirtumas:

Summer stock (1950) vaizduoja konfliktą tarp skirtingų šokėjų stilių:

Comments