Egiptas: Sneferu piramidės




Sneferu (dar vadinamas Snefru, Snofru, Soris). Vardas verčiasi kaip – „nešantis grožį“. Tai IV-os Egipto faraonų dinastijos pradininkas, kurio valdymas datuojamas įvairiai, vienur 2575 – 2551 m. pr. Kr., kitur 2613 – 2589 m. pr. Kr.

Sneferu į Egipto istoriją pirmiausiai įėjo kaip: 
  • daugiausiai piramidžių pastatęs faraonas
  • pirmasis faraonas, pastatęs klasikinę (ne laiptuotą) piramidę

Statydamas piramides Sneferu sunaudojo (skaičiuojant bendrą masę) daugiau akmens blokų, nei bet kuris kitas faraonas, įskaitant ir jo sūnų Cheopsą. 

Ne visi Sneferu bandymai buvo sėkmingi, bet mokydamiesi iš klaidų piramidžių statybininkai ištobulino technologijas ir sekantys IV-os dinastijos faraonai (Sneferu sūnus, anūkai, proanūkis) galėjo pastatyti visų laikų tobuliausias akmens blokų piramides.


Sneferu piramidžių atsiradimo prielaidos

Perėmęs klestintį Egiptą iš III-ios dinastijos faraonų, Sneferu dar labiau sustiprino karalystės karinę ir ekonominę galią. Jei Džoseras Egipto teritoriją praplėtė į pietus iki Asvano (ten buvo piramidžių statyboms labai svarbūs marmuro klodai), tai Sneferu laikais Egiptas „pasistūmėjo“ iki Nubijos pasienyje esančio Buhen miesto. 

Tokią pačią teritoriją Egiptas valdys žymiausio visų laikų Egipto faraono Ramzio II laikais. Taigi, didžiausių ir tobuliausių piramidžių atsiradimas ekonominiu požiūriu buvo pagrįstas.


Nubija garsėjo savo aukso ir vario kasyklomis, todėl sėkmingas karas su pietų kaimynais atnešė Egiptui daug materialinės naudos. Iš karo žygių Sneferu parsigabeno ne tik daug aukso, vario (geležies dar nebuvo, todėl įrankiai, ginklai buvo gaminami iš vario), kito turto, bet parsivarė 7000 vergų, 200 000  galvijų. Po sėkmingos karo kampanijos faraonas įsakė pastatyti 60 didelių laivų, kurie garantavo ne tik intensyvią prekybą, bet ir krašto saugumą. Kariniai laimėjimai buvo tvirtas pagrindas Sneferu gigantiškiems statybų projektams ir eksperimentams. 


Meidum piramidė (Meidum pyramid)

Meidum gyvenvietė yra 100 km piečiau nuo Kairo. Būtent čia iki šiol stovi „keistos“ - sugriuvusios, sugriautos arba nebaigtos – piramidės liekanos. 
Dėl šios piramidės istorikai ir archeologai nesutaria. Vieni mano, kad šis monumentas yra pirmasis nesėkmingas Sneferu bandymas. Kiti teigia, kad piramidę pradėjo statyti paskutinysis III-ios dinastijos faraonas Huni, o Sneferu darbus tik pratęsė. Dar kiti apskritai šios piramidės Sneferu nepriskiria, teigdami, kad tai ne jo laikų statinys.

Nesutariama ir dėl to, ar piramidė liko nebaigta, ar sugriuvo. Populiariausia teorija teigia, kad paskutinysis III-ios dinastijos faraonas Huni sumanė pastatyti labai aukštą 8 pakopų laiptuotą piramidę, bet mirė statyboms nesibaigus. 

Atėjęs į valdžią Sneferu nusprendė projektą patobulinti ir pastatyti pirmąją klasikinę piramidę lygiomis briaunomis (sienomis). Ant laiptuotos piramidės buvo „uždėtas“ šlifuotų blokų „kevalas“, o tarpai tarp „kevalo“ ir piramidės buvo užpildyti gruntu ir skalda. Sprendimas techniškai nepasiteisino - piramidė statybų eigoje ėmė griūti. 

Dabar šalia piramidės stūkso didelis grunto ir skaldos kalnas, o virš jo styro 3 pakopos – greičiausiai, 5-ta, 6-ta ir dalis 7-os. Šis grunto kalnas gali būti nuslinkusi medžiaga, kuria ketinta užpildyti tarpą tarp piramidės ir „kevalo“. Bet tai gali būti ir liekanos rampų, kuriomis statybininkai gabeno blokus į piramidės viršų.

Įdomu, kad įėjimas (šachta) į požemines laidojimo kameras Meidum piramidėje yra 20 m. aukštyje. Būtent tokį sprendimą, šachtą, vedančią į požemius, užkelti ganėtinai aukštai, pasirinks ir Cheopsas. Akivaizdu, jog abiem atvejais norėta „paslėpti“ įėjimą, o tuo pačiu apsaugoti kapavietę nuo apiplėšimų. 

Dabar apgriuvusi Meidum piramidė yra 65 m. aukščio. Manoma, kad ji turėjo būti 93 m. aukščio. Lyginant su vėlesnio periodo piramidėmis, Meidum piramidės smailės kampas yra labai mažas, ir tai pakenkė jos stabilumui. Kvadratinio piramidės pagrindo kraštinės ilgis – 144 m. Tai reiškia, kad piramidė savo masteliais turėjo gerokai lenkti Džosero laiptuotą piramidę. Džosero piramidės matmenys: aukštis – 62 m, pagrindas – 109 x 125 m.

Prie piramidės buvusi, taip pat gruntu užversta, laidojimo šventykla nebaigta statyti. Nebaigti ir po piramide esantys laidojimo kambariai; vienas likęs su atraminiais poliais. Visa tai sufleruoja, kad, greičiausiai, piramidė ėmė eižėti statybų eigoje.


Lenkta piramidė (Bent Pyramid)


2-oji ir vėl nebaigta Sneferu piramidė. Šį kartą karališkame Dahshur nekropolyje, 40 km. nuo Kairo. Piramidė išsiskyrė tuo, kad statybų eigoje jos kampas buvo pakeistas. 

Aukštis – 105 m. Pagrindo kraštinė – 188 m. Akmenų tūris – 1 237 040 kubinių metrų. 
112610_100, 8/23/07, 11:45 AM,  8C, 4186x3159 (1508+6565), 108%, Custom, 1/160 s, R26.3, G25.9, B36.5

Viena teorija teigia, kad piramidės kampas buvo keistas tik kartą, kitą - kad kelis kartus. Jei kampas buvo keistas 2 kartus, tuomet statybų eiga galėjo atrodyti taip: 
  1. pradžioje statyta 60 laipsnių piramidė. 
  2. vėliau pagrindas padidintas ir kampas sumažintas iki 54 laipsnių. 
  3. statyboms įpusėjus dėl kažkokių priežasčių kampas drastiškai sumažintas iki 43 laipsnių.

Kodėl buvo keičiamas kampas? Patikimiausia versija – statybų metu piramidėje atsirado įtrūkimai, todėl reikėjo radikaliai mažinti statinio masę. Įtrūkimai galėjo atsirasti dėl to, kad pagrindas (gruntas), ant kurio buvo statoma piramidė, buvo ne akmens. Todėl, statybų eigoje didėjant piramidės masei, pamatas deformavosi.

Įdomu, kad Lenktoji piramidė turi net  2 įėjimus (šachtas). Abu įėjimai kadaise buvo užstumti dideliais akmeniniais blokais. Viena šachta vedė į laidojimo kamerą po žeme, kita – į kamerą piramidės viduje. Abi kameros tarpusavyje sujungtos siauru praėjimu. 

Statant piramidžių vidines laidojimo kameras inžinieriai turėjo sugalvoti konstrukciją, kuri išlaikytų milžiniškas virš jų esančių blokų apkrovas. Taip Sneferu laikais buvo išrastas į viršų palaipsniui siaurėjantis skliautas (perdanga). Kaip tokie skliautai buvo sukonstruoti, gerai matosi Lenktosios piramidės laidojimo kambariuose. Šis skliautų statymo principas buvo panaudotas sekančių kartų statytose piramidėse.

Lenktoji piramidė unikali dar ir tuo, kad joje išliko nemaži plotai originalios šlifuotų kalkakmenio blokų apdailos. Dažniausiai piramidės išorinių blokų neturi arba turi tik likučius. Viduramžiais apdailos blokus buvo lengviausia ištraukti ir panaudoti kitose statybose (ypač kai jie „atsipalaiduodavo“ po didesnių žemės drebėjimų).

Lenktosios piramidės laidojimo kamerose yra dideli įtrūkimai. Jie atsirado ne dėl netobulos skliauto konstrukcijos, o dėl netvirto piramidės pamato. Grėsmingi įtrukimai, matyt, buvo viena iš priežasčių, paskatinusių Sneferu statyti trečiąją – Raudonąją - piramidę. Kita priežastis imtis 3-ios piramidės galėjo būti „netobula“, negraži Lenktosios piramidės forma.


Raudonoji piramidė (Red Pyramid)

Trečiasis Sneferu bandymas ir pirmoji pasaulyje klasikinė (ne laiptuota) piramidė. 



Raudonoji piramidė – didžiausia Dahshur nekropolyje: aukštis – 105 m., kraštinės ilgis – 220 m., tūris – 1 694 000 kub./m.. Kai kurie akmens blokai buvo su datomis. Tai leido nustatyti, kad piramidę statė 17 metų.
Kaip ir Laiptuota, Raudonoji piramidė pastatyta Dahshur nekropolyje. Abi piramidės viena nuo kitos nutolusios vos per 1 km.


Laikui bėgant, Raudonoji piramidė pakeitė spalvą. Kol viduramžiais nebuvo nuplėšti gelsvai balkšvos spalvos viršutinės apdailos blokai, piramidė neatrodė „rausva“. 

Raudonosios piramidės pamatas buvo sutvirtintas labai dideliais akmens blokais; akivaizdžiai pasimokyta iš Lenktosios piramidės nesėkmių. Apskritai visi (ne tik pamato) šios piramidės blokai, lyginant su ankstesnių piramidžių blokais, didesni. Tokiu būdu siekta, kad piramidė būtų stabilesnė. 

Piramidės kampas -  43 laipsniai – nuožulnesnis, nei Laiptuotos piramidės apatinėje dalyje. Būtent toks kampas buvo pasirinktas užbaigiant Lenktąją piramidę. 


Piramidionas


Yra išlikęs originalus Raudonosios piramidės viršutinis blokas – piramidionas (pyramidion). Jis buvo atkastas šalia piramidės 1993 metais. Tai unikalus radinys, nes nei vienos kitos piramidės viršutinis blokas nėra išlikęs. Dabar originalus Raudonosios piramidės piramidionas saugomas Dahshur muziejuje, o šalia piramidės eksponuojama jo kopija. 
Senosios karalystės laikais šis viršutinis piramidės blokas būdavo dengiamas auksu arba aukso, sidabro ir vario lydiniu – electrum. Vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams piramidės viršūnė imdavo ryškiai spindėti. Vėliau, kai faraonai buvo laidojami nebe piramidėse, o nedidelėse piramidėse laidodavo mažiau kilmingus žmones, piramidionus darydavo iš šlifuoto granito, kuris irgi neblogai atspindėjo saulės spindulius. 

Įdomu, kad Raudonosios piramidės piramidiono pagrindas lygus lygiai 1-am metrui. Tai kelia istorikų nuostabą, nes pagrindinis egiptiečių ilgio matas buvo „alkūnė“ – cubit – 52,36 cm. Egiptiečių „alkūnė“ buvo dalinama į 7 „delnus“, o delnas – į 4 „pirštus“. 
Įprasta manyti, kad metras, kaip universalus matavimo vienetas, įvestas 1793 m., po Prancūzų revoliucijos. Metru buvo nuspręsta laikyti atstumą, kuris lygus atstumą nuo Šiaurės poliaus iki pusiaujo padalinus į 10 000 000 dalių. 


Raudonosios piramidės šventykloje rastos Sneferu ir jo žmonos Nofret neįprastai realistinės skulptūros. Iš šių skulptūrų matyti, kad egiptiečiai, kaip vėliau graikai, skulptūras dažė (polichromija), o siekdami tikroviškesnio vaizdo, akis darė ir iš stiklo. 

Kur buvo palaidotas Sneferu - Lenktojoje ar Raudonojoje piramidėje – neaišku. Raudonoji buvo tobulesnė, bet Lenktosios aptvare žymiai didesnis nekropolis. Be to,  šalia Lenktosios piramidės yra mažesnė piramidė, kuri galėjo būti karalienės Nofret kapavietė.

Sneferu laikais, statant  3 piramides, buvo ištobulintos ne tik formos, principai, bet technologijos. Statybininkai išmoko statyti tunelius piramidės viduje. Buvo išbandyti įvairūs sprendimai, kaip konstruoti laidojimo kameras piramidžių viduje, kad skliautai išlaikytų milžiniškas apkrovas (šimtai tūkstančių tonų akmens!).  Visose trijose piramidėse ši problema buvo sprendžiama vis kitaip, ieškant patikimiausio būdo. Ateinančios kartos šia patirtimi pasinaudojo -  Sneferu sūnus Cheopsas (Kufu) ir anūkas Chefrenas (Kafrė) pastatė visų laikų didžiausias piramides. 

Comments