Egiptas: apranga ir mados

Kadangi Egipte buvo karščiau nei, tarkime, Mesopotamijoje ar Mažojoje Azijoje, rūbams čia buvo naudota mažiau medžiagos. Tik Naujos karalystės laikais, kai Egiptui vis didesnę įtaką darė  Azijos tautos, rūbai tapo prabangesni. 

Kita vertus, Egipte, ypač toliau nuo Viduržemio jūros, žiemą naktys būdavo ganėtinai šaltos, todėl egiptiečiai turėjo ir šiltesnių, sunkesnių apsiaustų.

Drabužius Egiptiečiai daugiausiai siuvo iš lino drobės, rečiau - medvilnės ir vilnos. Medvilnė Egipte nebuvo auginama, o drabužių iš vilnos turėjo tik patys turtingiausi. Tačiau net ir jie vilnonius dėvėjo tik tuomet, kai būdavo šalta. Į šventyklas su rūbais iš vilnos įeiti buvo draudžiama - manyta, kad gyvulinės kilmės audinys yra „nešvarus“. 


Nuogumas, vaikai, vergai

Egipte nuogumas nebuvo problema. Vaikai gan ilgai vaikščiojo be drabužių. Be drabužių galėjo dirbti ir vergai bei tarnai; jie dažniausiai dėvėjo tik klubų juostą. Drabužis Egipte buvo ne etinė norma, o socialinio statuso ir komforto dalykas.



Vyriškas sijonas - schenti

Vyrai nešiojo sijonus – shenti (schenti). Jie buvo įvairaus dydžio ir ilgio, priklausomai nuo to, kas (statusas) ir kada (darbo rūbai trumpesni) juos dėvėjo. Tai buvo stačiakampės formos lininis audinys, apvyniotas aplink klubus. Naujos karalystės laikais sijonai tapo įmantresni, kartais net naudotas „plisuotas“ audinys. Sijonai buvo surišami įvairiais mazgais. Turtingieji sijonus pasipuošdavo prabangiomis juostomis arba diržais. 

Egiptiečiai žinojo ir tunikas. Tunikos – tai ilgi lininiai marškiniai su patrumpintomis rankovėmis. Vyru tunikos buvo kiek trumpesnės. Šis drabužis Egipte nebuvo labai populiarus – jis paplito graikų pasaulyje.




Kalasiris (suknelė)

Moterys daugiausiai dėvėjo siauras, kūną aptraukiančias lino sukneles – kalasirius. Neretai suknelė krūtinės visai neslėpdavo. Reljefuose ir freskose kalasiriai kartais vaizduojami idealiai prigludę prie kūno. Mokslininkai abejoja, ar egiptiečiai tikrai mokėjo taip tobulai modeliuoti ir siūti sukneles. Yra manančių, kad tokių suknelių vaizdavimas reljefuose ir freskose yra stilizuotas. 


Naujos karalystės laikais tokioms suknelėms imta naudoti žymiai daugiau medžiagos – jos tapo laisvesnės. Audiniai tapo spalvingesni, suknelėse padaugėjo detalių, modeliai išsiskyrė įvairove. Vyrų drabužiai puošnumu nenusileisdavo moterų, o neretai juos ir pranokdavo. Naujos karalystės laikais egiptiečių madoms vis didesnę įtaką darė Azijos tautų rūbai. Naujos karalystes laikais atsirado dvigubi kalasiriai – ant apatinės ilgos tunikos užsimetamas viršutinis plono audinio kalasiris.



Senosios karalystės drabužiai buvo paprastesni, Naujosios karalystės laikais atsirado labai plonų, beveik permatomų audinių. Tokius audinius egiptiečiai išmoko plisuoti. Naujos karalystės laikais buvo pastebima tendencija, kad kuo turtingesnis asmuo, tuo jo rūbų audiniai plonesni, spalvingesni, daugiau išsiuvinėti, o pačios medžiagos, kuri buvo brangi, sunaudojama vis daugiau. Jei anksčiau Egipte dominavo natūrali ir balta spalvos, tai Naujos karalystės laikų rūbai išsiskyrė ryškiomis spalvomis, ryškių spalvų juostomis.  Tokiais drabužiais niekas fizinio darbo nedirbo.

Faraonai švenčių progomis užsimesdavo leopardų ar liūtų kailius.



Papuošalai

Visais laikais egiptiečiai labai mėgo juvelyrinius papuošalus. Juos nešiojo ir turtingi ir prasčiokai. Puošnumu ypatingai išsiskyrę apykaklės ir koljė. Senosios karalystės laikais kaklo papuošalus egiptiečiai nešiodavo net ant nuogo kūno. Apykaklės buvo daromos iš pačių įvairiausių medžiagų – pradedant nendrėmis, baigiant brangakmeniais, spalvotu stiklu ir auksu. Egiptiečiai labai mėgo žiedus, apyrankes. Žiedai, apyrankės, grandinėlės, amuletai buvo nešiojami ir ant kojų. Ir vyrai, ir moterys mėgo puoštis plunksnomis.


Didžioji egiptiečių dalis variniu peiliu skusdavosi plikai ir nešiojo perukus. Prasčiokai perukus darydavo iš augalinio plaušo, o elitas – iš natūralių plaukų. Senosios karalystės laikais plikai skusdavosi ir nešiodavo skareles bei perukus turtingesni, o prasčiokai ir vergai apskritai perukų  neturėjo. Moterų ir vyrų perukai skyrėsi. Vyrų perukai dažniausiai buvo daromi iš garbanotų plaukų, o moterų – iš lygių ir su skyrimu per vidurį. Bet tai nebuvo griežtas kanonas – egiptiečių perukų įvairovė labai didelė. Egiptiečiai gal ir nebuvo perukų išradėjai, tačiau Egiptas buvo pirmoji civilizacija, kur perukai taip plačiai paplito. 

Keletas detalių: Egiptiečių vyrai nenešiojo barzdų.  Barzdas jie skusdavosi, o gal net išsipešdavo; Egiptiečiams priskiriamas šukų su skirtingo tankumo dantukais išradimas. 

Turtingi žmonės labai mėgo įvairiausius galvos papuošalus. Pradedant skraistėmis, diademomis, baigiant labai įmantriais galvos papuošalais. Faraonų galvos skraistė vadinosi – khat.


Kosmetika

Egiptiečių veido ir akių kosmetika mažai kuo skyrėsi nuo dabartinės; nebent tuo, kad spalvos buvo intensyvesnės. Ir vyrai, ir moterys blakstienas bei antakius dažydavo ryškiai juodai. Akių vokus - žalsvai, melsvai. Raudona chna dažydavosi lūpas ir net nagus. Skruostus taip pat raudonindavo. 

Egiptiečiai turėjo ir tepalus nuo saulės įdegimo.  

Nors skystų kvepalų tuo metu nebuvo, Egiptiečių „kvapų menas“ buvo ištobulintas ir rafinuotas. Ant perukų egiptiečiai pritvirtindavo kvapniąsias žvakes, kurios tirpdamos skleisdavo malonų kvapą.
Kvepalai jų kultūroje greičiausiai vaidino didesnį vaidmenį, nei modernioje civilizacijoje. Įvairių kvepalų, kvapų indų rasta kapavietėse. 



Apavas

Egipte prasčiokai visais laikais vaikščiojo basi. Senosios karalystės kareiviai taip pat dar neturėjo jokio apavo. Vėliau jie ėmė nešioti sandalus. Sandalai buvo ir pagrindinis turtuolių apavas. Sandalai galėjo būti daromi iš šiaudų, nendrių, labai prabangūs – iš odos. Graikų laikais Egipte atsirado odiniai batai.

Comments