Egiptas: didysis Sfinksas




Egiptiečiams tai buvo mitinė būtybė su liūto kūnu ir vyro galva.
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Graikams sfinksas buvo moteriškos lyties (dažnai sparnuota)

Didysis sfinksas – tai monumentas, stovintis Gizos nekropolyje, prie Nilo, šalia buvusios Chefreno žemutinės laidojimo šventyklos. Skulptūra, iškalta iš vientiso uolos masyvo. 

Sfinksas (liūtas su faraono galva) Egipto mitologijoje yra dievybės Maat, simbolizuojančios kosminę tvarką, harmoniją, balansą, teisingumą, moralę, sergėtojas. Sfinksas žvelgia į rytus, į horizontą, laukdamas, kada prisikels (patekės) saulė – didysis amžinos tvarkos garantas. Sfinksą išreiškiantis piktografinis ženklas susideda iš sakalo (Horas – Ozyrio sūnus) ir saulės disko virš išlenkto horizonto. 

Egipte yra daug sfinksų, bet šis vienas iš seniausių ir pats didžiausias. Jo ilgis - 57 m (su letenomis – 73.3 m), aukštis -  20 m. Sfinkso veidas - 5 m, o nosis – 1.7 m dydžio. 

Ant sfinkso galvos – karališka juostuota skarelė ir kobra (faraono simbolis). Originaliai Didysis sfinksas buvo polichromiškai dekoruotas - nudažytas. 

Amžiams bėgant monumentas ne kartą nukentėjo. Buvo apgadinta kobra, ausis. XII a. religiniai fanatikai numušė nosį. XIX a. lobių ieškotojai sprogdindami gerokai apgadino figūros kaklą. Ilgai manyta, kad sfinkse yra slėptuvės, tuneliai. Senovės keliautojai buvo įsitikinę, kad sfinkso viduje (ar po juo) yra slapta biblioteka, kurios senuosiuose papirusuose surašytos pasaulio sąrangos paslaptys. Dabartiniais prietaisais įrodyta, kad šis monumentas – monolitas ir neturi savyje jokių didesnių tuštumų. Egipto vyriausybė oficialiai yra paskelbusi, kad nei Didžiajame sfinkse, nei po juo nėra jokių slaptų kambarių. Tačiau kai kurie archeologai vis dar tiki atskleisti sfinkso paslaptį ir piktinasi vyriausybės draudimais kasinėti sfinkso teritorijoje.

Nepagailėjo monumento ir gamta. Kažkada idealiai nuglūdintas ir ryškiai nudažytas sfinkso kūnas gerokai pasikeitęs. Polichromijos neliko, o uolėna, iš kurio iškalta figūra, gerokai suirusi. Gizos kalkakmenis vandenyno dugne formavosi prieš maždaug 15 mln. metų. Jį sudaro skirtingi geologiniai sluoksniai. Jei kalkakmenyje daugiau paprastų nuosėdų, jis minkštesnis, jei daugiau koralinių - jis kietesnis. Sfinkso kūne kietesnio kalkakmenio horizontalūs sluoksniai išsilaikę geriau, o minkštesnį kalkakmenį erozija (vėjas, smėlis, vanduo) paveikė labiau. Silpniausi uolėnos sluoksniai buvo suirę jau Naujosios karalystės laikais. To įrodymas – į figūros „kūną“ senovės meistrų įterpti kalkakmenio blokai.


Prie Didžiojo sfinkso letenų, kaip ir prie piramidžių, stovi šventykla. Jos sienos kadaise buvo dengtos rausvo marmuro plokštėmis, o grindys – alebastro blokais. Sfinkso ir šventyklos išplanavimo ašis sutampa su saulės judėjimo trajektorija pavasario ir rudens lygiadieniais. 

Tradiciškai Didžiojo sfinkso sukūrimas priskiriamas Chefreno (Kafre) laikotarpiui. Pagrindinis argumentas – monumentas, nors ir turi savo šventyklą, stovi visiškai šalia Chefreno žemutinės laidojimo šventyklos ir tarytum ją „saugo“. Tačiau yra nemažai mokslininkų, abejojančių šia teorija. Jie teigia, kad Didysis sfinksas buvo pastatytas anksčiau, nei Chefreno piramidė, nes Chefreno piramidės laidotuvių procesijos galerija nuo viršutinės laidojimo šventyklos neina tiesiai link Nilo, o pastatyta tokiu kampu, kad „apeitų“ ir sfinksą, ir jo šventyklą. Vadinasi, Didysis sfinksas turėjo stovėti iki Chefreno piramidės užbaigimo. Savo ruožtu pirmosios teorijos apologetai atkerta, kad Cheopso piramidės dengta galerija taip pat neina tiesiai link Nilo. 

Nesutariama ir dėl to, kurio faraono veidas pavaizduotas sfinkso figūroje. 
Yra teigiančių, kad sfinkso veidas labiau primena Cheopsą, nors pastarojo faraono rasta vienintelė maža skulptūrėlė, iš kurios sunku spręsti apie jo portretinius bruožus. Kita teorija teigia, kad Chefrenas visose skulptūrose (jo atvaizdų išlikę nemažai) vaizduojamas su nedidele simboli
ne ožio barzdele. Didysis sfinksas niekada tokios barzdelės neturėjo (versija, kad barzdelė buvo numušta kilo tik todėl, kad Chefrenas įprastai vaizduotas su barzdele). Netradiciškai, lyginant su kitais Chefreno atvaizdas, pavaizduotas ir galvos apdaras (skraistė).


Mokslininkai, palaikantys Chefreno versiją, teigia, kad sfinkso šventykla, kuri yra tuo pačiu ir astronominis kalendorius, nes jos centrinė ašis idealiai atitinka saulės trajektoriją lygiadienių metu, pastatyta taip, kad pro ją matyti pietinė Chefreno piramidės kraštinė. Būtent toje vietoje, kur ši kraštinė susiliečia su žeme, lygiadieniais nusileidžia saulė. Iš to seka, kad sfinkso šventykla ir Chefreno piramidė – vieno projekto dalys.


Yra teorija teigianti, kad Dydįjį sfinksą tėvo (Cheopso) garbei galėjo pastatyti jo antrasis sūnus (Chefreno vyresnis brolis) Džedefre (Djedefre); tas pats, kuriam priskiriama „Prarastoji“ piramidė.

Per tūkstančius metų, kiek gyvuoja šis monumentas, Didysis sfinksas buvo ne kartą užpustytas arba beveik užpustytas. Viena iš senųjų legendų pasakoja, kad būsimasis Naujosios karalystės faraonas Tutmozis I atkasė, o vėliau ir rekonstravo monumentą todėl, kad užmigęs kalno pavėsyje susapnavo sfinksą, kuris išpranašavo, kad tas, kuris jį atkas, taps faraonu. Kad ši legenda ne iš piršto laužta byloja autentiška tarp sfinkso kojų Tutmozio I-ojo laikais pastatyta akmens plokštė.

 
Tutmozio plokštėje iškaltas tekstas teigia, kad 1400 m. pr. Kr. (1100 m. po monumento sukūrimo!!!) faraonas Tutmozis I atkasė, restauravo (apdėjo skulptūra šlifuotais apdailos blokais), naujai perdažė užmirštą paminklą. Taip pat, siekdamas apsaugoti skulptūrą nuo smėlio audrų, pastatė 9 m. aukščio aptvarą. Virš plokštės faraonas įsakė pastatyti ir jo, sfinkso išgelbėtojo, skulptūrą. 
Oedipus in Egypt*oil on canvas*60,3 x 93,4 cm*signed b.r.:  J.L. GEROME*1886

Kai 1798 m. Napoleono kariai kartu su čia atvykusiais mokslininkais rado iš smėlio kyšančią gigantišką galvą ir ėmėsi ją atkasinėti, Tutmozio I skulptūros virš memorialinės lentos nebebuvo. 
Sfinkso apdailos blokų analizė rodo, kad monumentas rekonstruotas ne kartą ir Egipto, ir graikų, ir romėnų laikais. Paskutinį kartą monumentas buvo atkasamas 1925 – 1936 m.

Daug diskusijų kelia ir faktas, kad sfinkso galva, lyginant su visu kūnu, neproporcingai maža. Tai kelia nuostabą, nes egiptiečiai savo vaizdavimo kanonuose preciziškai laikėsi proporcijų. 
Viena teorijų teigia, kad dabartinis sfinksas yra tik “palikuonis“ kadaise buvusio tikrojo „Didžiojo“ sfinkso. Kita teorija tvirtina, kad dėl kažkokių priežasčių sfinksas nebuvo iškaltas toks, koks iš pradžių planuotas. Kalant galvą kažkas nutiko, todėl ji buvo drastiškai sumažinta.


Comments