Egiptas: Džosero laiptuota piramidė



Džoseras (Džioseris, Džoseris) - pirmasis III-ios dinastijos faraonas, valdęs 2667 - 2648 m. pr. Kr., pasižymėjęs tuo, kad jam karaliaujant buvo pastatyta „laiptuota“ piramidė (Pyramid of Djoser). Ši piramidė yra seniausias pasaulyje iš akmens blokų pastatytas monumentalus statinys. Statant piramidę pirmą kartą buvo panaudotas akmeninės-luitinės statybos metodas.

Akmens blokais grįstų grindų, sienų, langų sąramų, staktų randama ir archajiniu laikotarpiu, tačiau visas monumentalus statinys iš tašyto akmens blokų pirmą kartą buvo pastatytas tik Džoserui valdant.

Monumentalūs statiniai iš molio plytų buvo statomi ir anksčiau – tiek Egipte, tiek Mesopotamijoje. Dėl to, kad molis nėra tokia atspari medžiaga kaip akmuo, tokie statiniai iki mūsų dienų beveik neišliko. Vienas tokių  - dabartinėje Irano teritorijoje esantis zikuratas Tepe Sialk (Ziggurat Tepe Sialk), pastatytas apie 3000 m. pr. Kr..

Džoseras ne tik pakeitė kapavietės formą, bet ir karališko nekropolio vietą. Laiptuota piramidė pastatyta Sakaros (Saqqara) nekropolyje netoli senosios Egipto sostinės Memfio. Iki Džosero ankstesnių dinastijų faraonai buvo laidojami  Abydos nekropolyje šalies pietuose. Ten buvo palaidotas ir Egipto vienytojas Nameras (Menes).


Ekonominės piramidės atsiradimo prielaidos

Tai, kad faraonų kapaviečių forma iš paprastesnių ir palyginti mažiau resursų reikalaujančių mastabų pasikeitė į kur kas prabangesnes piramides – ne atsitiktinumas. Džosero valdymas sutapo su Egipto klestėjimo laikotarpiu. Šis faraonas padidino šalies teritoriją į pietus iki Asvano (Aswan), kurio apylinkėse buvo dideli kokybiško granito klodai. Jais naudojosi Džoseras bei visi kiti po jo monumentalias kapavietes sau statęsi faraonai. Sustiprėjusi valstybė turėjo ir materialių, ir žmogiškųjų resursų tokio gigantiško projekto realizavimui. Tuo metu, kai buvo statoma Džosero piramidė, Egipte gyveno apie 1 mln. žmonių. 


Pastatymo istorija

Iš pradžių Džoseras nusprendė statyti kompleksą su tradicine mastaba. Tačiau kai gigantiškas aptvaras (545 x 278 m.) buvo aptvertas 10,5 m aukščio tvora, pamatyta, kad centrinės mastabos paprasčiausiai nesimato. Tuomet nuspręsta statyti 4 mastabas vieną ant kitos. Vėliau, padidinus pagrindą, ant keturių mastabų buvo pastatytos dar dvi. Taip po 3 statybų etapų gimė 6-ių mastabų laiptuota piramidė.

Klasikinės mastabos į ilgį dažniausiai būdavo 4 kartus ilgesnės, nei į plotį. Pirmosios (3-ojoje statybų stadijoje dar nepadidintos) apatinės Džosero piramidės pagrindas buvo kvadratinis. Iš to kai kurie tyrėjai daro išvadą, kad šis monumentalus statinys nuo pat pradžių galėjo būti suplanuotas ne kaip mastaba, o kaip laiptuota piramidė.



Konstrukcija

Laiptuota piramidė yra 62 metrų aukščio. Šią monumentalią akmens blokų konstrukciją sudaro 6-ios viena ant kitos sustatytos mastabos. Apatinė mastaba pati didžiausia - 109 m × 125 m. Viršutinė – mažiausia. Iš viso statinys sveria apie 900 000 tonų.

Piramidė tūkstančius metų gerai išsilaikė todėl, kad ją statant masyvūs akmens blokai buvo šiek tiek palenkti į piramidės centrą. Sunkio jėga visą konstrukciją slėgė į centrą. Tai buvo genialus architekto Imhotep sprendimas.

Šalia piramidės iš rytų pusės buvo nedidelė laidojimo šventykla. Šios neišlikusios šventyklos aklinai uždaroje patalpoje serdab (arabiskai – „kambarys“), kaip ir visose mastabose, stovėjo faraono skulptūrą; taip vadinama Ka skulptūra.  Faraono siela Ka pro mažą apskritą angą sienoje galėjo kiekvieną rytą „matyti“ Ra (saulės dievas) patekėjimą ir „stebėti“ kasdienį maisto aukojimo ritualą, atliekamą čia pat, šventyklos prieangyje.  


Camera obscura

Kita teorija kambario „serdab“ atsiradimą sieja su camera obscura fenomenu, kurį egiptiečiai galėjo būti pastebėję. Camera obscura - tai reiškinys, kai būnant tamsioje patalpoje su plyšiu sienoje, ant priešingos sienos atsiranda apverstas atvaizdas iš lauko. Šitą reiškinį galimai pastebėjo jau paleolito žmonės (taip kartais aiškinamos jų piešinių deformacijos), o jį tikrai žinojo senovės kinai, Aristotelis. Todėl greičiausiai ir Egiptiečiams tai nebuvo paslaptis. 

Šis fenomenas galėjo įtakoti ir jų sielos sampratos (Ba, Ka) formavimąsi. „Serdab“ kambarys kažkuria prasme buvo jų sampratos akivaizdus patvirtinimas. 



Nekropolis


Aptvaras turėjo 14 vartų. 13 iš jų buvo „imitaciniai“ ir tik vieni tikri. 

Džosero 545 x 278 m. dydžio nekropolis (piramidė ir aplink ją esančios mastabos, kuriose sulaidotas Džosero dvaras) buvo aptvertos masyvia 10,5 m aukščio tvora. Aplink aptvarą iškaltas (akmens pagrindas) gilus griovys. Nekropolis buvo apsaugotas kaip miestas-tvirtovė. Akmens blokai, gauti kalant griovį, panaudoti aptvaro ir komplekso statybai. 

Už tikrųjų vartų link piramidės vedė aukšta – 6,6 m – dengta kolonada. Tai pirmosios pasaulyje akmeninės kolonos. Jos imituoja surištas nendres (papirusus). Tiesa, šios kolonos dar „prisišliejusios“ prie akmens blokų sienos, todėl turėtų būti vadinamos puskolonėmis. Tai architekto Imhotep genialus išradimas. Statyti kolonas savarankiškai, kad jos nesiremtų į sienas, jis dar neišdrįso. Tai padarys vėlesnių laikų statytojai.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Prie kai kurių mastabų, esančių piramidės aptvare, išliko nuglūdinti apdailos blokai. Pačioje piramidėje tokių blokų neišliko. Istorikai nesutaria, ar Laiptuota piramidė be šlifuotų apdailos blokų buvo visuomet, ar apdailos blokai „nuplėšti“ statant viduramžių Kairą.


Požeminės kameros

28 metrų gylyje po piramide yra kelios didesnės salės, kurios Džosero laikais buvo dekoruotos raudono ir juodo granito plokštėmis. Vienoje iš salių stovėjo faraono sarkofagas su mumija. Į šias požemines patalpas galima buvo patekti plačia stačiakampės formos centrine šachta, kurios plotis siekė net 7 metrus. Kad nusileisti į laidojimo kameras būtų neįmanoma, vertikali šachta buvo užstumta 3,5 t. plokšte. 

Be centrinės šachtos ir dviejų didžiųjų kamerų, po piramide 32 metrų gylyje buvo iškalta sudėtinga požeminių koridorių sistema. Šiais koridoriais galima buvo patekti į 400 mažų patalpėlių. Kažkuriuose iš jų buvo palaidotos faraono žmonos, vaikai, o likę skirti įkapėms. Į šį požemių labirintą galima buvo patekti ne centrine šachta, o iš šalia piramidės esančios laidojimo šventyklos. 

 
Džosero piramidės tuneliai sudaro 6 km. požeminį labirintą. Tai pati didžiausia požeminių koridorių sistema Egipte. 


Įdomu, kad dalis minėtų tunelių buvo iškalti vėliau, kai senovės lobių ieškotojai mėgino prisikasti prie įkapių. Plėšikams stengtis vertėjo, nes vien keramikinių indų su įkapėmis piramidės požemiuose buvo rasta apie 40 000. Tokia įkapių gausa stebina. Kai kurie istorikai mano, kad Džoseras, manydamas, kad pasistatė labai saugią kapavietę, po savo piramide „suslėpė“ ir ankstesnių jo dinastijos faraonų įkapes. Tačiau nepaisant to, kad buvo imtasi visų saugumo priemonių, kapavietė buvo apiplėšta dar senovės Egipto laikais. Pvz., iš Džosero mumijos liko tik liemuo, kairiosios rankos fragmentas ir kairioji pėda.



Kas pastatė Džosero laiptuotą piramidę?

Manoma, kad visą šį laidojimų kompleksą beveik 20 metų statė apie 10 000 darbininkų ir meistrų. Akmens blokai buvo kalami vietoje, o granitas į statybvietę baržomis gabenamas iš tolimojo Asvano. Blokų „transportavimui“ buvo naudojami ne ratai (ratai dar nebuvo išrasti), o smėlio rogės.

Tačiau turbūt svarbiausią vaidmenį čia vaidino architektas, kurio vardas yra ImhotepasJam priskiriamas ne tik pirmasis pasaulyje iš akmens blokų pastatytas monumentalus statinys, bet ir pirmoji akmens kolona. Egiptiečių, vėliau ir kitų civilizacijų architektūroje, kolonos tapo esminiu konstrukciniu-simboliniu monumentalių statinių elementu.

Šis išskirtinių gebėjimų žmogus buvo daugelio sričių autoritetas: vyriausias žynys, viziris (faraono vyriausiasis patarėjas), gydytojas, raštininkas, matematikas, astronomas, astrologas, architektas, inžinierius, keramikos meistras, poetas ir t.t.. Imhotep‘as - vienas iš nedaugelio, kuriam po mirties per amžių amžius buvo statomi paminklai, nors pats jis buvo kilęs ne iš kilmingos šeimos. 

Inhotep, išvertus į lietuvių kalbą reiškia „ateinantis su taika“, „nešantis taiką“. Tai simboliška, nes visos veiklos, kuriomis garsėjo šis neeilinis žmogus - mokslas, menas, architektūra, medicina - galėjo klestėti būtent taikos metais. Gali būti, kad ir pats Imhotep, kaip dažniausiai pasitaiko, buvo „taikaus būdo“ išminčius.

Egipte Imhotep‘ą paskelbė medicinos dievu. Graikai jį taip pat prilygino savo medicinos dievui Asklepijui (Asklepios). Romėnai Imhotep‘ui aukojo kaip statybų ir meistrystės dievui. Džosero vardas praėjus kelioms dinastijoms buvo užmirštas ir istorikai ilgai nežinojo šio faraono. Tuo tarpu Imhotep buvo minimas ir šlovinamas ne tik per visą senovės Egipto egzistavimo laikotarpį, bet ir po šios civilizacijos žlugimo. 


Egiptiečių supratimu tokių neeilinių gebėjimų žmogus galėjo gimti tik iš dievo ir mirtingos moters sąjungos. Todėl mituose Imhotep tėvu tapo meistrystės ir menų dievas Ptah. Tas pats Prah, kuriam buvo priskirti pirmosios suvienytojo Egipto sostinės Memfio sukūrimo nuopelnai. Imhotep‘o motinai taip pat buvo suteiktas šventosios statusas. 

Po Džosero mirties Imhotepas ėmėsi statyti piramidę kitam faraonui – Sekhemkhet. Piramidė liko nebaigta. Galbūt todėl, kas šis faraonas valdė trumpai, o gal dėl to, kad neužilgo po Džosero mirties anapilin išėjo ir genealusis architektas.

Imhotep dažniausiai vaizduojamas su papiruso ritiniu rankoje. Imhotep‘ui priskiriamas pirmasis medicinos tekstas – „The Edwin Smith Papyrus”. Tai beveik 5 metrų ilgio papirusas, kuriame smulkiai aprašytos įvairios traumos ir jų gydymo būdai. Edwin Smith šį papirusą įsigijo 1862 metais, todėl ji ir vadinamas jo vardu. Manoma, kad pats papirusas yra vėlesnių laikų, bet jame perrašytas Imhotep veikalas, kurio originalas nerastas.

Yra teigiančių, kad Imhotep, legendinis karališkasis raštininkas, yra ir papiruso, kaip medžiagos rašymui, išradėjas. Tačiau su tuo sutinka ne visi. Kiti įrodinėja, kad papirusą egiptiečiai galėjo būti išradę iki dinastiniais laikais; Imhotepas gyveno III-ios dinastijos laikais.

Visi faraonai stengėsi savo kapavietes pastatyti taip, kad jų palaikai, esantys tose kapavietės, liktų amžiams nepaliesti. Visos kapavietės, išskyrus Tutanchamono, buvo išplėštos dar senovėje. Tuo tarpu Imhotep sugebėjo savo kapavietę „užslėpti“ taip, kad ji iki šiolei nerasta, nors visi archeologai ir istorikai sutinka, kad ji yra kažkur tame pačiame Abydos nekropolyje Sakaroje (Saqqara).


Heb Sed šventė

Vienoje iš laidojimo kamerų Džoseras vaizduojamas kaip Heb Sed šventės dalyvis. Tradiciškai tokia šventė vykdavo tuo atveju, jei faraonas valdydavo ilgiau nei 30 metų. Šventės metu faraonas turėdavo nubėgti simbolinę distanciją, įrodyti savo fizinį pajėgumą, o tuo pačiu gaudavo dievų palaiminimą (visuomenės sutikimą) valdyti toliau. Po 30-tųjų valdymo metų iki faraono gyvenimo pabaigos tokia šventė vykdavo kas 3-4 metus.  Milžiniškame Džosero nekropolyje yra paliktas takas, kuriuo ir po mirties turėjo naudotis faraonas Heb Sed šventės metu įveikdamas simbolinę distanciją. Džoserui tokioje šventėje greičiausiai dalyvauti neteko – jis valdė ne pilnus 20 metų.

Heb Sed šventė nebuvo tik Egiptui būdingas ritualas. Žinoma, kad panašios apeigos vykdavo ir kituose kraštuose. Manoma, kad archajiniais laikais tokių ritualinių švenčių metu labai ilgai valdę karaliai būdavo aukojami, o jų vietą užimdavo jaunas valdovas. Vėliau, matyt,  faraonų galios įtakoje šis ritualas transformavosi į šventę. 

Šią šventę kaip metaforą panaudojo William Golding knygoje "The Scorpion God" - tikrai verta paskaityti.



Ar Džosero piramidė tikrai seniausia pasaulyje? 

Netoli Džosero nekropolio rasti beveik 2 kartus didesni nei laiptuotos piramidės pamatai. Manoma, kad tai Gisr el-Mudir piramidės pagrindas. Pagrindui, taip pat kaip ir Laiptuotos piramidės atveju, naudoti akmens blokai. Archeologai teigia, kad neišlikusi piramidė priklauso kažkuriam II-os dinastijos faraonui, o tai reiškia, yra ankstesnė nei Džosero (III-ioji dinastija) laiptuota piramidė. 

Įdomu ir tai, kad Gisr el-Mudir piramidės aptvaro (nekropolio) plotas taip pat gerokai didesnis, nei Džosero; Gisr el-Mudir - 650 x 350 m,, o Džosero - 545 x 278 m. Iki tol buvo manoma, kad Džosero laidojimo kompleksas yra vienas didžiausių Egipte.

Kai kurie archeologai mano, kad ir Caral piramidė Pietų Amerikoje yra to paties periodo kaip ir Džosero laiptuotoji. 

Comments