Egiptas: Istorija. Suvienijimas




Pagrindiniai istorijos periodai

Senovės Egipto istorija tradiciškai skirstoma į karalystes ir dinastijas.  Skirtingi šaltiniai nurodo šiek tiek skirtingas datas, bet dažniausiai pateikiama tokia periodizacija:
  • Iki istorinis periodas – 5000–3150 m. pr. Kr.
  • Egipto suvienijimas ir pirmosios 2 dinastijos – 3150–2686 m. pr. Kr.
  • Senoji karalystė (3-6 dinastijos) – 2686–2181 m. pr. Kr.
  • Vidurinė karalystė (11-12 dinastijos) – 2134–1782 m. pr. Kr.
  • Naujoji karalystė (18-20 dinastijos) – 1550–1069 m. pr. Kr.
  • Persų valdymas – 525–332 m. pr. Kr.
  • Graikų Ptolemajų dinastijos valdymas – 332-30 m. pr. Kr.
  • Romėnų valdymas – 30 m. pr. Kr. – 395 m.
Senąją, Vidurinę ir Naująją karalystes vieną nuo kitos skyrė „suiručių“ periodai, t. y. laikotarpiai kai centralizuota valstybė laikinai subyrėdavo, o valdžią neretai perimdavo svetimšaliai. 

Faraonai

Faraonų dinastijos keisdavosi kai mirdavo paskutinysis valdančios giminės vyriškos lyties palikuonis. Suiručių periodais dinastijos keisdavosi kur kas dažniau nei klestėjimo laikotarpiais. Skirtingi istorikai priskaičiuoja 31 arba 33 dinastijas. Nesutariama, ar Ptolemajų periodo faraonų dinastijas laikyti graikų ar egiptiečių. 

Iš viso Egiptą valdė daugiau kaip 300 faraonų. Pirminė žodžio „faraonas“ reiškė - „didysis namas“ arba kitaip - žmogus iš „didžiojo namo“.

 Faraono valdžios simboliai buvo: 
  • piemens kablys – faraonas vadovauja savo bendruomenei kaip piemuo bandai
  • rykštė – teisingumo ir bausmės simbolis
  • skeptras – valdžios, karinės galios atributas

Laiko skaičiavimas

Nuo II-osios dinastijos laikų egiptiečiai įvykius datuodavo pagal kas antri metai vykusį galvijų surašymą. Jei reikėdavo nurodyti metus, jie būdavo nusakomi kaip “metai po n-tojo visų galvijų skaičiavimo”. Tokia metų skaičiavimo praktika vyravo iki Senosios karalystės pabaigos. 

Nuo Vidurinės karalystės egiptiečiai rašė datas, pradėdami pirmaisiais konkretaus faraono viešpatavimo metais: naujas valdovas – naujas skaičiavimas iš pradžių. Tai rodo, kad egiptiečiai mūsų laikų „linijinio“ istorijos supratimo neturėjo. Jų sąmonėje (pasaulėžiūroje) viskas – ir kosmosas, ir dievų pasaulis, ir įvykiai žmonių žemiškame mastelyje – sukosi nuolat atsikartojančiais ciklais.

Gyvenvietės - Nomai - Miestai

Pirmosios gyvenvietės Egipto teritorijoje ėmė kurtis 6 tūkst. pr. Kr., o 4-ame tūkst. pr. Kr. atsirado miestai-valstybės – nomai, kuriuos valdė nomarchai. Iš viso Egipte jų buvo 42. 

4-to tūkst. pr. Kr. eigoje nomai ėmė jungtis į 2 savarankiškus junginius:
  • Viršutinę karalystę (iki Nilo deltos) - Lotoso žemė.
  • Žemutinę karalystę (Nilo delta) - Papiruso žemė. 

Viršutinis Egiptas buvo turtingesnis, todėl ten nomai ėmė formuotis kiek anksčiau. Būtent Viršutinis Egiptas po ilgų karų apie 3150 m. pr. Kr. užvaldė Žemutinį Egiptą. Suvienyto Egipto simboliu tapo lotoso ir papiruso žiedai. Šie žiedai egiptiečių mitologijoje simbolizavo moteriškąjį ir vyriškąjį pradus. Abiejų karalysčių susijungimas buvo traktuojamas kaip dieviško (kosminio) dviejų pradų susijungimo į vieną kūną išdava. Kiekvienas iš šių augalų egiptiečiams simbolizavo Pasaulio sąrangą: šaknys žemėje, stiebai vandenyje, patys augalai ore, o jų žiedai prasiskleidžia ir ima skleisti dievišką kvapą kai gauna saulės energijos. 

Aukštutinis EgiptasŽemutinis Egiptas 
Lotosas
Papirusas
Lotosas - moteriškumo simbolis

Papirusas - vyriškumo simbolis
Aukštutinį Egiptą taip pat simbolizavo grifas, kuris būdavo dedamas ant valdovų karūnų:
Žemutinio Egipto gyvūnas buvo Kobra, kuri taip pat buvo dedama ant karūnos:
Nukariavę žemutinį Egiptą, aukštutinio Egipto valdovai karūnas sujungė. Viršutinio Egipto faraonai dėvėjo baltą karūną, o Žemutinio – raudoną. Suvienyto Egipto valdovas dėvėjo abi karūnas. Kadangi Viršutinis Egiptas nugalėjo Žemutinį, jo faraonas ant savo baltos karūnos simboliškai užsidėjo raudonąją karūną.


Na, o paveikslėlyje tai atrodė taip:

Faraonai turėjo ir mėlyną „karo“ karūną; su ja faraonai eidavo į karo žygius:


Viršutinio Egipto sostinė buvo Tėbai (Thebes). Žemutinio Egipto sostinė - Buto miestas pačioje deltoje (visiškai arti Viduržemio jūros).

Senoji suvienyto Egipto sostinė – Memfis (Memphis). Tėbai nuo Memfio buvo nutolę 400 km į pietus. 

Memfis šiuo metu
MINOLTA DIGITAL CAMERA

O taip Memfis galėjo atrodyti klestėjio metu:


Suvienytojas Nameras

Abi Egipto karalystes apie 3150 m. pr. m. e. suvienijo Viršutinio Egipto karalius Nameras arba Minis (Narmer or Menes). Nameras, greičiausiai, vedė Žemutinio Egipto princesę, o jų sūnus Hor-Aha, tapęs faraonu, įkūrė suvienytos valstybės sostinę Memfį (Memphis – „Monph“). Memfis, pirmoji suvienyto Egipto sostinė, visais laikais turėjo išskirtinį statusą – čia būdavo karūnuojami faraonai.

Nameras priskiriamas „nulinei“ dinastijai. O jo sūnus  Hor-Aha laikomas pirmosios dinastijos pradininku. Reljefuose jis dažnai vaizduojamas žudantis blogio įsikūnijimą – dievą hipopotamą („blogio“ dievo Seto atitikmuo). 

Begemotų medžioklė:
Hipopotamai buvo laikomi pačiais pavojingiausiais gyvūnais (pavojingesniais už krokodilus). Panašiai kaip lietuvių kunigaikščiai medžiodavo stumbrus, diduomenės vyrai Egipte medžiodavo hipopotamus. 

Faraonas Hor-Aha mėgdavo puoštis šio nuožmaus gyvūno galingu žandikauliu. Hipopotamo, kaip „pirmykščio blogio“ nužudymo scena, istorijos eigoje galėjo persikelti į krikščionišką Šv. Jurgio ir drakono sceną.
Dievas hipopotamas - tai į jo nagus buvo atiduodamos Egiptiečių sielos, jeigu jų širdis pomirtinėse svarstyklėse būdavo sunkesnė už plunksną.
Séthi 1er est le 1er Roi important de l'époque Ramesside (1294-1279 av. J.C.). Il a fait construire de nombreux temples dont la grande salle hypostyle du temple d'Amon à Karnak ou le temple de millions d'années à Thèbes ouest.La tombe de Séthi 1er a été découverte par l'italien Belzoni en octobre 1817.Sa conception est totalement nouvelle. Une division est introduite entre les parties supérieures et inférieures et surtout la totalité de la tombe (100m de long) est décorée en relief peint.http://jdalbera.free.fr/thebes_2002_web/vallee_rois/index4.htm

Kad būtų lengviau valdyti, suvienytas Egiptas buvo padalintas į 42 nomus (22 Šiaurės Egipte, 20 – Pietų). Nomus valdė nomarchai. Suiručių laikotarpiais, kai centralizuota valdžia žlugdavo, Egiptas suskildavo į nomus ir nomarchai tapdavo savo teritorijų vienvaldžaiais valdytojais (panašiai kaip feodalai feodalizmo laikotarpiu).


Namero paletė

Namero paletė (Palette of Narmer).  64 x 42 cm. reljefais išraižyta kalkakmenio plokštė.

Šios ritualinės paletės padarymo metu (apie 3150 m. pr. Kr.) dar nebuvo hieroglifų, todėl Egipto suvienijimas čia „užfiksuotas“ seniausiu būdu – simboliniais piešiniais (piktografija). Kai kurie istorikai teigia, kad tai „pirmasis istorinis dokumentas“ ir bene ankstyviausias faraono atvaizdavimo pavyzdys. 
 
1897–1898 m. paletę surado britų archeologas, kasinėdamas dievo Horo (Horus) šventyklą Nekhen (Hierakonpolis) - mieste. Tikėtina, kad šis objektas buvo karaliaus dovana šventyklai. Tokio tipo, bet žymiai mažesnės paletės buvo naudojamos maišyti kosmetikos dažus apeiginių ritualų metu. Namero paletės dydis gali būti nuoroda į tai, kad joje buvo maišomi dažai tapyti dievų atvaizdus ant šventyklų sienų arba polichromiškai dekoruoti dievų skulptūras. 

Simbolinis siužetas vaizduojamas „juostomis“. Vaizdavimo kanonai, kuriuos randame šioje paletėje, išliks beveik nepakitę per visą senovės Egipto istoriją. Skirtingos figūros vaizduojamos skirtingų dydžių - tai nuoroda į socialinę hierarchiją. 

Abejose plokštės pusėse viršutinėje juostoje vaizduojamos 2 šventos karvės Bat žmogaus veidu. Jos simbolizuoja kosminę tvarką. Karvė Bat buvo 7-ių Aukštutinio Egipto nomų globėja.  Tarp dviejų Bat atvaizdų - šamas ir kaltas. Šiais dviem daiktais simboliškai pavaizduotas Namero vardas; fonetiškai sudėjus šiuos du žodžius gaunasi karaliaus vardas. 

Pirmoji pusė
  • Nameras su Balta (Viršutinis Egiptas) karūna, jaučio uodega, simboline karališka (ožio) barzdele, trumpu sijonu. Ant sijono  tos pačios 4 šventos karvės Bat. Tokiu būdu faraonas vaizduojamas kaip kosminės tvarkos vykdytojas.
  • užsimojęs skeptru (vėzdu) Nameras knežina priešo galvą. Šalia galvos yra ženklas, greičiausiai, žymintis nukariautą teritoriją. 
  • priešais faraoną tarno, nešančio arbatinuką ir karaliaus sandalus, figūra. Kažkas pakabinta ant jo kaklo ir kažkokia keista gėlė šalia galvos (gal jo vardas?).
  • šalia - Viršutinio Egipto globėjas dievas Horas (Sakalas su žmogaus ranka). Jis, nutūpęs ant papirusų (Žemutinis Egiptas), traukia iš Nilo nukauto priešo galvą. Virvė pririšta prie nelaimėlio nosies. Gal tai simbolis to, kad jis ištraukia gyvybę - mumifikuojant smegenis iškrapštydavo pro šnerves. Gal kiekvienas (iš viso 6) papiruso žiedas simbolizuoja kažkokį skaičių, pvz., 100. 
  • apačioje 2 nukauti priešininkai, o šalia jų - 2 simboliai: vienas akivaizdžiai simbolizuoja miestą, kitas (mazgas?) – gal miesto pavadinimą?
Antroji pusė
  • viršuje, kaip ir pirmojoje pusėje, 2 šventos karvės – Bat žmogaus veidu. 
  • žemiau Nameras, bet šį kartą jau su Žemutinio Egipto raudona karūna. Šalia jo galvos – tie patys šamas ir kaltas. Rankoje simbolinis botagas (valdžios simbolis) ir vėzdas/skeptras (jėgos simbolis). Už jo tas pats tarnas su sandalais. Priešais – žynys, o priešais žynį -  4 kariai, nešantys iškėlę žvėries kailį (???), kažkokį šakalą ir  2 sakalus. Gal tai teritorijos?
  • Šioje scenoje vaizduojant faraoną, jo patarėją, šventiką, karius akivaizdžiai matyti kaip figūrų dydžiai atitinka socialinę hierarchiją.
  • Dešinėje 10 karių, surištomis rankomis, nukirstomis galvomis ir, kaip teigiama, kastruoti . Kiekvienas karys simbolizuoja kažkokį kiekį (skaičių) nukautųjų priešų. Virš karių – laivas, paukštis, žeberklas, dar vienas paukštis... Ką jie simbolizuoja – nesutariama.
  • 2 mitologiniai liūtai sunėrę galvas taip, kad tarp jų yra apvalus įdubimas dažams maišyti. Galvų susijungimas, greičiausiai, simbolizuoja 2-iejų valstybių sujungimą. 
  • apačioje Faraonas jaučio pavidalu. Faraonas griauna miesto sienas ir trypia priešą.




Comments