Egiptas: karalių slėnis




Žymiausios hipogėjų Egipte vietos – Karalių ir Karalienių slėniai. Karalių slėnyje faraonai ir turtingiausi jų aplinkos didikai buvo laidojami apie 500 metų  - XVI – XI a. pr. Kr..
Karalių slėnis yra Nilo kilpos vakariniame krante. Kilpa susidarė todėl, kad upės vandenys, negalėjo prasiskverbti pro kalnų masyvą. 

Rytiniame slėnio krante buvo senovėje legendomis apipintas Tėbų (Thebes) miestas su didingais Karnako ir Luksoro šventyklų kompleksais. 


Naujosios karalystės laikais Tėbai buvo ne tik Egipto, bet ir pasaulio didžiausias miestas. Manoma, kad 1500 m. pr. Kr. jame gyveno apie 75 000 gyventojų. Senosios karalystės sostinė Memfis, kadais turėjęs apie 60 000 gyventojų, XVIII-os dinastijos laikais sumažėjo iki 30 000.		Slėnio aukščiausia vieta - al-Qurn kalnas - primena didelę piramidę. Galbūt todėl ši vieta buvo laikoma šventa ir būtent čia, al Qurn kalno papėdėje, Naujosios karalystės laikų faraonai ėmė kirsti savo hipogėjus.

KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA

Iki 1922 m. Karalių slėnyje buvo atrastos 62 kapavietės. Vėliau, nepaisant intensyvių kasinėjimų, ilgą laiko tarpą hipogėjų paieškos buvo bevaisės. 

2005 m. vos 50 metrų nuo Tutanchamono kapavietės buvo atkasta 63-ioji (kol kas paskutinė) kapavietė. Joje rasti 7 mediniai sarkofagai ir daug didelių molinių indų, kurie buvo užkonservuoti.

Pradžioje manyta, kad kukli kapavietė priklausė Tutanchamono motinai Kiya (Kiya buvo antroji Echnatono žmona, mirusi gimdydama). Vėliau, atidarius molinius indus, šia versija suabejota, nes induose buvo balzamavimui reikalingos medžiagos: soda, druska, aliejai ir t.t. Dabar laikomasi versijos, kad tai Tutanchamono giminės balzamavimo patalpos.

Karaliaus slėnio kapavietės žymimos raidėmis KV (King‘s Valley) ir skaičiumi. Kuo didesnis skaičius, tuo vėliau hipogėjus atrastas.

Iš 63 Karalių slėnyje esančių kapaviečių tik 20 karališkų, t. y. priklausančių faraonams. Kiti hipogėjai priskiriami aukštuomenei. Paprastai faraonų hipogėjai buvo žymiai didesni ir gilesni, nei jų dvariškių. Aukštuomenės nariai stengdavosi pasilaidoti netoli savo valdovo, toje pačioje slėnio vietoje. 


Karalių slėnį intensyviau imta kasinėti tik XVIII a., nors žinoma, kad mažiausiai 11 kapaviečių buvo atkasta jau antikos laikais. Kai kurias kapavietes pirmieji Egipto krikščionys – koptai – naudojo savo religinėms apeigoms. 1799 m. Karalių slėnį aplankė ir kartu su Napoleono kariuomene atvykę prancūzų mokslininkai. Nuo to laiko kapaviečių paieškos ir tyrinėjimai suaktyvėjo.

Iš 63 Karalių slėnio kapaviečių liko neišplėštas tik Tutanchamono kapas. Visi kiti, nors ir saugoti, išplėšti dar senovėje. Rasti Naujosios karalystės laikų papirusai - kapaviečių vagių teisminių procesų bylos.

Apie 1870-uosius metus vienas piemuo 3 km. piečiau Karalių slėnio (netoli Karalienių slėnio) atrado įėjimą į olą, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo apie 50 karalių aplinkos mumijų. Piemens šeimininkas, pradėjęs radiniais prekiauti „juodojoje“ rinkoje, buvo pričiuptas ir 1881 m. parodė šią slaptavietę.

Manoma, kad istorinių kataklizmų metu XXI dinastijos šventikai, perkėlė karališkų šeimų mumijas į saugesnę kažkokiam šventikui priklausančią kapavietę. Visos rastos mumijos buvo be vertingesnių relikvijų – jau apiplėštos. Ekspertai nustatė, kad auksas nuo kai kurių medinių sarkofagų buvo gremžiamas ne vieną kartą. 



Išskirtiniai Karalių slėnio hipogėjai

Panašiai kaip didžiausias piramidės Senosios karalystės laikais pastatytos IV-os dinastijos faraonams (Sneferu, jo sūnui Cheopsui, anūkui – Chefrenui ir proanūkui – Mikerenui), taip didžiausi hipogėjai Naujosios karalystės laikais iškirsti XIX-os dinastijos faraonams Sečiui I-ajam, jo sūnui Ramziui II-ajam ir pastarojo sūnums.

Seti I-ojo kapavietė (KV 17)

Tai viena puošniausių Karalių slėnio kapaviečių. Šią kapavietę 1815-1817 m. atrado italas  Džovani Belzoni. Šis archeologas buvo vienas sėkmingiausių visų laikų archeologų. Per 2 savaites jis atkasė net 8 kapavietes, o trečią savaitę – dar 8! Seti I kapavietė kartais vadinama "Belzoni's Tomb“. 

Giovanni Belzoni - tai italas, vėliau persikėlęs gyventi į angliją. Iš pradžių vertęsis kaip gatvės artistas, vėliau - kirpėjas, jis galiausiai pradėjo prekiauti irigacine įranga, ir išvažiavo į Egiptą. 
1817 m. Belzoni pradėjo vieną po kito atradinėti hipogėjus: per pirmas 2 savaites atrado 8, o per trečią - dar 8. Jis taip pat atkasė beveik užpustytą Ramzio II šventyklą Abu Simbel.


Belzoni žymus ir tuo, kad 1817 m. į Londoną atplukdė 7 tonų Ramzio II biustą (atskeltos statulos viršutinę dalį). Kad atvilkti šį biustą iki laivo jam prireikė 130 žmonių komandos ir 17 dienų sunkaus darbo. 

Žinoma, savo piešiniuose Belzoni skulptūrą gerokai padidino. Čia js tikras mastelis:


Seti I kapavietė yra viena ilgiausių – 174 m. Joje yra 11 kambarių. Visi koridoriai ir kameros  ištapytos freskomis. Kai Belzoni ją atkasė, sienų apdaila buvo visiškai nepaliesta, tačiau pati kapavietė jau senovėje išplėšta - faraono mumijos sarkofage nebuvo. Seti I mumija buvo rasta 1881 m. žymiojoje Deir el-Bahri kapavietėje (3 km piečiau nuo Karalių slėnio) tarp kitų 40 mumijų.

Manoma, kad faraonas buvo palaidotas iki galo nebaigtame įrengti hipogėjuje. Viename kambaryje ant grindų archeologas rado meistrų paliktus dažus ir teptukus. 


XX a. pabaigoje paskutinėje kameroje archeologai rado slaptą tunelį vedantį į ... niekur. Tokio slapto tunelio nėra nei vienoje kitoje kapavietėje - tai KV 17 unikalumas. Matyt, faraonui mirus darbai buvo nutraukti, o valdovas palaidotas patalpose, kurias tam momentui jau spėjo įrengti. Kai kurie itin optimistiškai nusiteikę archeologai tiki, kad jei kastis toliau, galbūt galima surasti kažkokį kambarį tolimojo tunelio gale.

XX a. viduryje, kasinėjant gretimas kapavietes, Seti I-ojo kapavietė buvo pažeista. Į avarinės būsenos metalo konstrukcijomis sutvirtintą hipogėjų dabar neįleidžiami nei archeologai, nei lankytojai. 

KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA

Dalis šios kapavietės dekoro atsidūrė Paryžiaus, Florencijos, Berlyno muziejuose. Seti I sarkofagas į Londoną buvo nuplukdytas dar 1824 metais.

Dauguma šiuo metu spausdinamų ir reprodukuojamų Egipto ornamentų motyvų yra paimti būtent iš Seti I hipogėjaus:




Ramzio II-ojo ir jo sūnų kapavietės

Didžiausi Karalių slėnio hipogėjai yra Ramzio II-ojo (KV 7) ir jo sūnų  (KV 5) kapavietės. Abu hipogėjai yra vienas priešais kitą toje pačioje slėnio vietoje. Abi kapavietės buvo neapdairiai iškirstos ten, kur Karalių slėnyje po liūčių rinkdavosi vanduo ir purvas. 


Abi kapavietės nuo sąnašų iki galo dar nėra išvalytos. Drėgmė suardė ne tik freskas, bet ir šachtų sienas. 

Lankytojai į jas neįleidžiami ne tik todėl, kad dar nebaigti valymo darbai, bet ir dėl to, kad kapaviečių sienos yra pavojingai apirusios.
Kol kapavietės buvo užkonservuotos (aklinai užpresuotos gruntu ir skalda), jų padėtis neturėjo didelės reikšmės. Tačiau kai išplėštos kapavietės buvo paliktos atviros, į jas liūčių metu kaupdavosi vanduo ir purvas. Archeologai aptiko mažiausiai 7 sąnašų sluoksnius, aklinai užpildžiusius abi kapaviettes. 




Ramzio II kapavietė KV 7

Ramzis II (Didysis), Sečio I-ojo sūnus, valdė 67 metus (1279-1212); mirė 92-iejų. 


Savo hipogėjų pradėjo statyti antraisiais karaliavimo metais. Kapavietė KV 7 nėra giliausia ar ilgiausia Karalių slėnyje. Nuo įėjimo į kapavietę iki šulinio, esančio priešais pirmąjį požeminį kambarį, koridorius leidžiasi 58 metrus. Tačiau ši kapavietė neabejotinai yra viena didžiausių pagal tūrį. Ramzio II laidojimo menės sudaro 820 kv/m. Pagal tūrį su šia kapaviete galėjo varžytis tik Ramzio II sūnų nekropolis KV 5.
Jau senovėje kapavietė buvo kelis kartus apiplėšta. Šventikai, gelbėdami faraono mumiją, ją pervyniojo ir paslėpė žymioje Deir el-Bahri  kapavietėje; ten pat kur 1881 m. buvo rasti ir Seti I palaikai.

3-iuoju suirutės laikotarpiu ir vėliau ši apiplėšta ir apleista kapavietė buvo naudojama kaip nekropolis kitų palaikams. Čia buvo laidojama dar ir romėnų laikais.

Ramzio II mumija buvo saugoma Kairo muziejuje, kur dėl netinkamų laikymo sąlygų pradėjo juoduoti (buvo paveikta grybelio). 


1974 m. mumija buvo nuskraidinta į Paryžių tyrimams ir restauracijai.  Tam Ramziui II buvo išduotas pasas - jis vis tik yra laikomas žmogumi, nors ir seniai mirusiu.

Paryžiaus oro uoste Ramzio II palaikai buvo sutikti su garbės sargyba, kaip sutinkami aukščiausio rango politikai ir valdovai. Kai po restauracijos mumija vėl grįžo į Kairą, ją tuoj pat oficialiai aplankė to meto Egipto prezidentas Anwar Sadat su žmona.


Legendos bylojo, kad Ramzis Didysis sulaukęs 92-iejų mirė ne savo mirtimi, o po incidento hareme. Mumijos analizė patvirtino, kad faraono gerklė tikrai perrėžta. 1.7 m ūgio raudonplaukis faraonas senatvėje sirgo artritu ir paskutinį dešimtmetį turėjo būti kuprotas. Jo kūne rastos mūšiuose įgytos kirstinės žaizdos, kaulų traumų pėdsakai. 

Dabar Ramzio II mumija vėl eksponuojama Kairo Nacionaliniame muziejuje. 



Ramzio sūnų kapavietė KV 5

Ramzis II turėjo daugiau kaip 100 vaikų. Kiek iš jų buvo sūnūs – neaišku. Taip pat neaišku kiek jų palaidota šiame milžiniškame hipogėjuje. Kol kas ant sienų rasta 20-ies sūnų atvaizdai. Tikėtina, kad mažiausiai tiek jų čia kadais buvo palaidota. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad KV 5 nekropolyje galėjo būti palaidota apie 50 Ramzio II sūnų.

Kai kapavietė KV 5 buvo rasta 1825 m., niekas nė neįtarė, kokio tai dydžio požeminis nekropolis. 


Visos KV 5 nekropolio kapavietės išplėštos. Rasti tik keramikos, balzamuotų vidaus organų dėžių fragmentai, sudaužytų fajanso skulptūrėlių, stiklinių parfumerijos buteliukų likučiai, viena didesnė Ozyrio skulptūra.  

Po II-ojo pasaulinio karo prasidėję kasinėjimai vis dar tęsiasi. Iki 2006 m. buvo rasta  virš 120 kambarių. Kirsti ir valyti suakmenėjusias milžiniško hipogėjaus sąnašas reikia pačiu primityviausiu rankiniu būdu. Kol kas prie tolimiausių kambarių prakirsti tik siauručiai tuneliai, kuriais vos įmanoma prašliaužti. Išvalyta vos 7% (šiai dienai gal kiek daugiau) nekropolio tūrio. Valymo darbai tęsiasi. Kiek šioje kapavietėje yra kambarių – spėliojama. Rašoma, kad jų turėtų būti ne mažiau 150-ies!




Comments