Karalių slėnį intensyviau imta kasinėti tik XVIII a., nors žinoma, kad mažiausiai 11 kapaviečių buvo atkasta jau antikos laikais. Kai kurias kapavietes pirmieji Egipto krikščionys – koptai – naudojo savo religinėms apeigoms. 1799 m. Karalių slėnį aplankė ir kartu su Napoleono kariuomene atvykę prancūzų mokslininkai. Nuo to laiko kapaviečių paieškos ir tyrinėjimai suaktyvėjo. Iš 63 Karalių slėnio kapaviečių liko neišplėštas tik Tutanchamono kapas. Visi kiti, nors ir saugoti, išplėšti dar senovėje. Rasti Naujosios karalystės laikų papirusai - kapaviečių vagių teisminių procesų bylos.
Išskirtiniai Karalių slėnio hipogėjai Panašiai kaip didžiausias piramidės Senosios karalystės laikais pastatytos IV-os dinastijos faraonams (Sneferu, jo sūnui Cheopsui, anūkui – Chefrenui ir proanūkui – Mikerenui), taip didžiausi hipogėjai Naujosios karalystės laikais iškirsti XIX-os dinastijos faraonams Sečiui I-ajam, jo sūnui Ramziui II-ajam ir pastarojo sūnums. Seti I-ojo kapavietė (KV 17)
Dauguma šiuo metu spausdinamų ir reprodukuojamų Egipto ornamentų motyvų yra paimti būtent iš Seti I hipogėjaus: Apdailos elementai Ramzio II-ojo ir jo sūnų kapavietės Didžiausi Karalių slėnio hipogėjai yra Ramzio II-ojo (KV 7) ir jo sūnų (KV 5) kapavietės. Abu hipogėjai yra vienas priešais kitą toje pačioje slėnio vietoje. Abi kapavietės buvo neapdairiai iškirstos ten, kur Karalių slėnyje po liūčių rinkdavosi vanduo ir purvas.
Ramzio II kapavietė KV 7
Legendos bylojo, kad Ramzis Didysis sulaukęs 92-iejų mirė ne savo mirtimi, o po incidento hareme. Mumijos analizė patvirtino, kad faraono gerklė tikrai perrėžta. 1.7 m ūgio raudonplaukis faraonas senatvėje sirgo artritu ir paskutinį dešimtmetį turėjo būti kuprotas. Jo kūne rastos mūšiuose įgytos kirstinės žaizdos, kaulų traumų pėdsakai. Dabar Ramzio II mumija vėl eksponuojama Kairo Nacionaliniame muziejuje. Ramzio sūnų kapavietė KV 5
|