Egiptas: laivai



Faraonų pomirtinis gyvenimas turėjo būti amžinas, viskuo aprūpintas ir iš esmės nesiskirti nuo jų gyvenimo žemėje. Todėl šalia piramidžių, kaip įkapės, buvo „laidojami“ ir laivai. Faraonams pomirtiniame gyvenime laivai buvo „reikalingi“ ne tik plaukioti „upėmis“, bet ir  kaip saulės dievas Ra keliauti dangumi.

Archeologai Gizos nekropolyje radę neįprastai dideles, pailgos formos dengtas požemines kameras, ilgai spėliojo, kam jos skirtos. Bet 1954 m. keliose tokio tipo slėptuvėse buvo rasti laivai. Vienas jų - labai geros būklės.

Didžiausia požeminė laivo slėptuvė buvo rasta visai netoli Cheopso piramidės. Slėptuvės ilgis -  45 m. Šis laivo „karstas“ buvo sudėtas iš 41 akmens bloko. Kiekvienas blokas svėrė nuo 17 iki 20 tonų. Iš viso – apie 800 tonų akmens blokų.  

Slėptuvėje 43,6 m. ilgio ir 5,9 m. pločio laivas buvo išardytas ir tvarkingai sudėtas detalėmis (kurių buvo 1224), padarytomis iš Libano kedro. Tai - seniausias pasaulyje surenkamas laivas. 

Įdomu yra tai, kad Egiptiečiai savo dievus vaizduodavo plaukiojančius laivais, tuo tarpu indoeuropietiška kultūra (taip pat ir baltai) savo dievus vaizduoja vežimuoseL

Egiptas



Egiptas




Saulės dievas:


Apolonas:

Dionisas:

Net indoeuropietiški jūros dievai - ir tie važinėjo "jūros" vežimais, bet ne laivais:

Poseidonas

Neptūnas



Egiptiečiai plaukiodavo ne tik Nilo upe, bet ir prekiavo su tolimais kraštais, esančiais Raudonosios jūros pakrantėse. Nuo Nilo iki Raudonosios jūros laivus reikėjo pernešti dykuma. Tai įmanoma padaryti tik laivus išrinkus. Todėl egiptiečiai buvo priversti sukonstruoti greitai ir lengvai išardomus, o po to vėl nesunkiai surenkamus laivus.  


Egiptiečiai turėjo visokių laivų, priklausomai nuo to, kam jie būdavo naudojami. Tuo metu kai kituose kraštuose buvo tik iš rąstų skobiamos kanojos, egiptiečiai dideliais laivais ir baržomis į piramidžių statybvietes plukdė dešimtis tonų sveriančius akmeninius blokus.
Iki Naujos karalystės laikų egiptiečiai neturėjo geležies, todėl ištobulino visai kitokius laivų statymo metodus. Net patys didžiausi jų laivai buvo padaryti be vinių, varžtų ir net be klijų. Visos sudedamosios laivo dalys sudurtos, sunertos ir sutvirtintos virvėmis. Laivo šoniniai bortai taip pat buvo sutvirtinti virvėmis ir medinėmis smeigėmis. Virves egiptiečiai pindavo iš žolių arba nendrių plaušo. 

Išskirtinė egiptiečių laivų savybė – jie neturėjo įprastinio vidinio karkaso, ant kurio buvo tvirtinamos bortų lentos. Tai siejama su egiptiečių laivų evoliucija nuo papiruso laivų, kurie buvo daromi surišus nendres į ilgus plonus ryšulius. Karkasinių (patvaresnių) laivų konstrukcijas išrado ir ištobulino tautos gyvenusios prie jūros. Naujosios karalystės laikais egiptiečiai jas perėmė ir pritaikė savo poreikiams.

Tačiau net ir iš papiruso padaryti laivai buvo pakankamai patvarūs. Tai savo kelionėmis 1970 m. įrodė Turas Hejerdalas (Thor Heyerdahl). Jis laivu „Ra II“, pastatytu pagal senovės egiptiečių papirusų laivų pavyzdį, per 57 dienas sėkmingai perplaukė Atlanto vandenyną (Marokas – Barbadosas). Keliautojas norėjo praktiškai patvirtinti savo teoriją, kad egiptiečiai gilioje senovėje tokiais laivais migruodavo iš vieno žemyno į kitą. Įdomu, kad T. Hejerdalui šį laivą pagal senuosius egiptiečių laivų pavyzdžius pastatė Bolivijos indėnai iš aimarų genties, gyvenančios prie Titikakos ežero, nes jie dar buvo išsaugoję panašių laivų statymo technologijas.

Tai nebuvo vienintelė T. Hejerdalo kelionė. 1947 m. su plaustu Kon Tiki per 101 dieną jis nuplaukė iš Peru iki Polinezijos salų, įveikdamas 6920 km. atstumą). 1962 m. jis plaukė į Galapagus ir Velykų salas. 1969 m. papiruso laivu Ra I pirmą kartą pabandė plaukti iš Egipto į Peru. Nuplaukus 6440 km. laivas, kurį buvo padarę meistrai Egipte, iširo ir 7 žmonių tarptautinis ekipažas kelionės nebaigė.

RA II yra šiuo metu demonstruojamas Oslo muziejuje:

T. Hejerdalas tokiu būdu bandė įrodyti savo teoriją, kad iš tikrųjų Amerikos ir Afrikos žemynų gyventojai bendravo ir keitėsi žiniomis dar labai senais laikais:


Comments