Chefreno (Kafrė) piramidė Chefrenas yra trečiasis Cheopso sūnus. Jam valdant Gizos nekropolyje buvo pastatyta antra pagal dydį piramidė. Yra teigiančių, kad Chefreno piramidė net „gražesnė“ už Didžiąją.
Prie žemutinės Chefreno laidojimo šventyklos yra Didysis sfinksas. Tradiciškai manoma, kad šis monumentas iškaltas Chefreno laikais, bet pastaruoju metu dėl to suabejota. Mikereno piramidė
Džedefre (Djedefre), arba prarastoji, piramidė Džedefre (Djedefre) arba, kitaip vadinama, „Prarastoji“ piramidė (The Lost Pyramid). Tai ketvirtoji „didžioji“ Gizos nekropolio piramidė. „Prarastąja“ vadinama todėl, kad neišliko - jos pagrindo liekanos aptiktos tik 1902 metais. Piramidė ilgai buvo Egipto kariuomenei priklausančioje draudžiamoje zonoje, todėl apie ją net egiptologai žino nedaug. Manoma, kad piramidė priklausė Cheopso (Khufu) 2-ajam sūnui Džedefrei, kuris valdė vos 8 metus.
Ne visi istorikai tiki brolžūdiškos kovos versija. Jų manymu, vyresnysis sūnus piramidės nepasistatė todėl, kad mirė Cheopsui dar gyvam esant. Antrasis, Džedefre, taip pat galėjo mirti ne nuo jaunėlio rankos.
Kasinėjant „Prarastosios“ piramidės liekanas, rasta daug tamsaus granito plokščių nuolaužų. Manoma, kad šios piramidės (panašiai kaip ir Mikereno) apatinė dalis buvo dengta nupoliruoto tamsaus granito plokštėmis, o viršutinė, kaip įprasta, - balkšva. Kartu su viršūnėje auksu spindinčiu piramidionu tokia piramidė turėjo atrodyti labai įspūdingai. Ar per 8 metus Dždefre galėjo pastatyti piramidę? Istorikai teigia, kad galėjo, nes pirmą kartą žmonijos istorijoje į monumentalų statinį „įkomponavo“ natūralų kalną. Manoma, kad vidiniai, aplink kalną dėti, piramidės blokai kilo net 64 laipsniu kampu, o išoriniai blokai sudarė 52 laipsnių kampą. Tam, kad laikytųsi tvirčiau, panašiai kaip Džiosero piramidėje, išoriniai blokai buvo šiek tiek pakreipti į piramidės centrą.
Situacija po IV-os dinastijos Lygindami Cheopso, jo sūnų Džedefrės, Chefreno ir anūko Mikereno nekropolius bei piramides, matome, kad statybų masteliai, nors ir išliko neįtikėtinai grandioziški, tačiau palaipsniui menko. Mirus paskutiniajam IV-os dinastijos faraonui šis ekonominės galios nuosmukis pastebimas dar ryškiau. Pradedant V-ta dinastija, centralizuota faraono valdžia toliau silpnėjo, ir Egipte palaipsniui ėmė formuotis susiskaldžiusi feodalinio tipo valstybė. Jei IV-os dinastijos laikais nomus valdė faraonui absoliučiai paklusnūs jo šeimos nariai arba artimi giminaičiai, tai pradedant V-ta dinastija sričių valdytojais vis dažniau tapdavo su faraono gimine nesusiję oligarchai, kurie visais būdais siekė savarankiškumo. Jei anksčiau sričių valdytojų postai buvo skiriami, tai dabar palaipsniui jie tapo paveldimi. Savarankiškumą atgavę ambicingi nomadai nebenorėjo būti laidojami šalia faraono - jie mieliau statydavosi kapavietes savo valdomų teritorijų administraciniuose centruose. Tačiau nomų valdytojai neturėjo pakankamai resursų (nei žmogiškųjų, nei finansinių) statyti tokias kapavietes ir nekropolius kaip III – IV dinastijų faraonai. Ne visuomet tam turėjo resursų ir žymiai susilpnėję faraonai. Išliko tik viena VII - VIII dinastijos laikais pastatyta piramidė. Tai reiškia, kad piramidės jau buvo statomos ne tokios tobulos (naudotos pigesnės ir nepatvarios technologijos) arba apskritai tokio tipo kapavietės tapo nebeįkandama prabanga. |