Egiptas: likusios Cheopso giminės piramidės



Chefreno (Kafrė) piramidė


Chefrenas yra trečiasis Cheopso sūnus. Jam valdant Gizos nekropolyje buvo pastatyta antra pagal dydį piramidė. Yra teigiančių, kad Chefreno piramidė net „gražesnė“ už Didžiąją. 


Šis požiūris dalinai yra pagrįstas: Nors Chefreno piramidės pagrindo kraštinė 215 m., t. y. 15 metrų trumpesnė už Cheopso, šios piramidės kampas keliais laipsniais didesnis – Chefreno 53 laipsniai, o Cheopso - 51. Vis tik  „sūnaus“ piramidė (aukštis 144 m.) buvo 2.5 m žemesnė nei „tėvo“. Tačiau Cheopso piramidė amžiams bėgant „prarado“ išorinį apdailos blokų „kevalą“ ir viršūnę – piramidioną. Tokiu būdu ji  neteko 9,5 metro ir  dabar yra 137 m aukščio, arba 7 metrais žemesnė už Chefreno. 

Maža to, Chefreno piramidė pastatyta 7-iais metrais aukščiau nei Cheopso.  Svarbu ir tai, kad Chefreno piramidės viršūnėje yra išlikusi „kepurė“ (dalis apdailos blokų), kai tuo tarpu Ceopso piramidė apdailos kevalo neturi; atkasti vos keli apdailos blokai prie pat pamato. Todėl, žiūrint iš toliau, Chefreno piramidė atrodo ir aukštesnė, ir „lieknesnė“ – todėl gal ir „gražesnė“.

Be jokių abejonių Cheopso piramdė, kaip statinys, yra kur kas sudėtingesnė nei Chefreno. Joje yra 3 laidojimo kameros ir nuo dviejų viršutinių kamerų einantys tuneliai. Chefreno piramidės viduje nėra jokių kamerų, jokių tunelių – tik viena požeminė patalpa, į kurią veda 2 įėjimai. 

Prie žemutinės Chefreno laidojimo šventyklos yra Didysis sfinksas. Tradiciškai manoma, kad šis monumentas iškaltas Chefreno laikais, bet pastaruoju metu dėl to suabejota. 

Mikereno piramidė

Mikerenas – Cheopso anūkas, Chefreno sūnus. Jo piramidė iš trijų didžiųjų Gizos piramidžių pati mažiausia – 108 x 62 m.. Šalia Cheopso ir Chefreno piramidžių ji atrodo nedidelė, tačiau yra didesnė už Džiosero laiptuotą piramidę. Įdomu, kad nors Mikereno piramidė mažiausia, jos statybai naudoti masyviausi blokai. Didžiausias šios piramidės blokas sveria 320 tonų.




Džedefre (Djedefre), arba prarastoji, piramidė


Džedefre (Djedefre) arba, kitaip vadinama, „Prarastoji“ piramidė (The Lost Pyramid). Tai ketvirtoji „didžioji“ Gizos nekropolio piramidė. „Prarastąja“ vadinama todėl, kad neišliko - jos pagrindo liekanos aptiktos tik 1902 metais. Piramidė ilgai buvo Egipto kariuomenei priklausančioje draudžiamoje zonoje, todėl apie ją net egiptologai žino nedaug. 

Manoma, kad piramidė priklausė Cheopso (Khufu) 2-ajam sūnui Džedefrei, kuris valdė vos 8 metus. 

Apie IV-os dinastijos faraonus žinoma palyginti mažai. Viena iš teorijų teigia, kad po tėvo mirties tarp Cheopso sūnų vyko nuožmi kova dėl sosto. Šios teorijos šalininkai atkreipia dėmesį į tai, kad vyresnysis sūnus piramidės nepasistatė. Greičiausiai, todėl, kad valdė labai trumpai. Atėjęs į valdžią antrasis sūnus, Džedefre, sostu tenkinosi taip pat palyginti neilgai, tačiau piramidę pasistatyti suspėjo (arba bent jau įpusėjo ją statyti). Neaiškiomis aplinkybėmis jo vietą užėmė Chefrenas (Kafre) – trečiasis Cheopso sūnus, kurio piramidė yra antroji pagal dydį Gizoje.

Šalia Džedefre piramidės archeologai atkasė 3 sudaužytas faraono skulptūras. Tai galėtų liudyti, kad kažkas sąmoningai naikino jo atvaizdus, tikslingai siekdamas ištrinti Džedefre iš istorinės atminties. 

Ne visi istorikai tiki brolžūdiškos kovos versija. Jų manymu, vyresnysis sūnus piramidės nepasistatė todėl, kad mirė Cheopsui dar gyvam esant. Antrasis, Džedefre, taip pat galėjo mirti ne nuo jaunėlio rankos.

„Prarastoji“ piramidė yra Abu Rawash gyvenvietėje, 8 km. į šiaurės vakarus nuo Gizos. Galimas dalykas, kad šią kalnuotą vietą Džedefre pasirinko todėl, kad ji yra gerokai aukščiau, nei Gizos nekropolis. Apskaičiuota, kad „Prarastoji“ piramidė galėjo būti Mikereno piramidės dydžio (Mikereno piramidė - mažiausia iš 3 didžiųjų Gizos piramidžių). Tačiau tokiu atveju jos piramidionas turėjo būti net 80 metrų aukščiau už Cheopso piramidės viršūnę. Tai reiškia, kad prieš 4 600 metų saulės dievas Ra, keliaudamas dangaus skliautu, pirmiausiai „pasveikindavo“ Djedefre, o tik po to Cheopsą - pirmoji saulės šviesoje sužėrėdavo „Prarastoji“ piramidė.  

Kasinėjant „Prarastosios“ piramidės liekanas, rasta daug tamsaus granito plokščių nuolaužų. Manoma, kad šios piramidės (panašiai kaip ir Mikereno) apatinė dalis buvo dengta nupoliruoto tamsaus granito plokštėmis, o viršutinė, kaip įprasta, - balkšva. Kartu su viršūnėje auksu spindinčiu piramidionu tokia piramidė turėjo atrodyti labai įspūdingai. 

Ar per 8 metus Dždefre galėjo pastatyti piramidę? Istorikai teigia, kad galėjo, nes pirmą kartą žmonijos istorijoje į monumentalų statinį „įkomponavo“ natūralų kalną. Manoma, kad vidiniai, aplink kalną dėti, piramidės blokai kilo net 64 laipsniu kampu, o išoriniai blokai sudarė 52 laipsnių kampą. Tam, kad laikytųsi tvirčiau, panašiai kaip Džiosero piramidėje, išoriniai blokai buvo šiek tiek pakreipti į piramidės centrą. 


Kodėl „Prarastoji“ piramidė neišliko - dominuoja 3 pagrindinės teorijos: 

  • Pirma teigia, kad 64 laipsnių vidinių blokų kampas buvo per status ir, pvz. žemės drebėjimo metu, konstrukcija galėjo neatlaikyti. Vėliau blokai, kaip statybinė medžiaga, palaipsniui buvo panaudoti statant antikos ir viduramžių miestus.
  • Antroji teorija teigia, kad pagrindinė „Džedefrės“ piramidės išnykimo priežastis  - jos geografinė padėtis. Ši piramidė buvo labiausiai nutolusi į Šiaurę, o tai reiškia – arčiausiai Aleksandrijos. Žinoma, kad statant šį III-II a. pr. Kr. milijoninį miestą, akmens blokai buvo gabenami iš „skaldyklų“ pietuose (ten kur buvo „Prarastoji“ piramidė). Piramidę ir jos nekropolio pastatus kaip statybinę medžiagą naudojo ir romėnai. Krikščionys keltai savo šventyklas taip pat statė pjaustydami šios piramidės blokus. Dar XIX a. kasdien nuo šios piramidės buvo atgabenama „300 asilų“ statybinių medžiagų.
  • Yra manančių, kad ši piramidė nebuvo baigta, todėl buvo lengvas „grobis“ vėlesnių kultūrų statytojams.



Po Cheopso brangiai kainavusių eksperimentų su vidinėmis kameromis ir tuneliais, jo palikuonys jokių didesnių kambarių ar koridorių sistemų piramidės viduje nedarė. Džedefre, apskritai,  pasirinko labai konservatyvų planą. Jo vienintelė laidojimo kamera buvo 20 metrų gylyje po piramide – taip kaip klasikinėse mastabose. Tiesa, laidojimo  kambario masteliai įspūdingi – beveik 190 kv./m (21 x 9). 
„Prarastoji“ piramidė turėjo neįprastai ilgą dengtą laidojimo ceremonijų galeriją. Kadangi Džedefrės nekropolis buvo aukštumoje, toliau nuo Nilo, dengta galerija, jungusi apatinę laidojimo šventyklą su šventykla esančia šalia piramidės, tęsėsi net 1.7 km.


Situacija po IV-os dinastijos

Lygindami Cheopso, jo sūnų Džedefrės, Chefreno ir anūko Mikereno nekropolius bei piramides, matome, kad statybų masteliai, nors ir išliko neįtikėtinai grandioziški, tačiau palaipsniui menko. Mirus paskutiniajam IV-os dinastijos faraonui šis ekonominės galios nuosmukis pastebimas dar ryškiau. Pradedant V-ta dinastija, centralizuota faraono valdžia toliau silpnėjo, ir Egipte palaipsniui ėmė formuotis susiskaldžiusi feodalinio tipo valstybė. 

Jei IV-os dinastijos laikais nomus valdė faraonui absoliučiai paklusnūs jo šeimos nariai arba artimi giminaičiai, tai pradedant V-ta dinastija sričių valdytojais vis dažniau tapdavo su faraono gimine nesusiję oligarchai, kurie visais būdais siekė savarankiškumo. Jei anksčiau sričių valdytojų postai buvo skiriami, tai dabar palaipsniui jie tapo paveldimi. Savarankiškumą atgavę ambicingi nomadai nebenorėjo būti laidojami šalia faraono - jie mieliau statydavosi kapavietes savo valdomų teritorijų administraciniuose centruose. Tačiau nomų valdytojai neturėjo pakankamai resursų (nei žmogiškųjų, nei finansinių) statyti tokias kapavietes ir nekropolius kaip III – IV dinastijų faraonai. Ne visuomet tam turėjo resursų ir žymiai susilpnėję faraonai. Išliko tik viena VII - VIII dinastijos laikais pastatyta piramidė. Tai reiškia, kad piramidės jau buvo statomos ne tokios tobulos (naudotos pigesnės ir nepatvarios technologijos) arba apskritai tokio tipo kapavietės tapo nebeįkandama prabanga.


Comments