Egiptas: Moteriškumas ir vyriškumas, Nut ir Geb



Kaip minėta įvadinėje paskaitoje apie Egiptą, Egiptiečių visuomenė buvo ypač taiki ir egalitarinė. Todėl ir jų supratimas apie vyriškumą ir moteriškumą buvo ypatingas. 

Žinoma, yra tam tikros "standartinės" asociacijos, su kuriomis siejamos šios sąvokos:

Vyriškumas (arba patriarchalinis modelis) siejamas su kairiuoju smegenų pusrutuliu ir dešiniąja kūno puse. 

Sąvoka „Vyriškumas“ siejama su:
  • Istorija
  • liniariniu laiku
  • dogma
  • racionalumu
  • „waking reality“ - the reality of the awakened state of consciousness, in contrast to the supposed reality of the dream state.
  • Mokslu


Moteriškumas siejamas su dešiniuoju smegenų pusrutuliu ir kairiąja kūno puse. 

Sąvoka „Moteriškumas“ siejama su:
  • amžinybe (eternity)
  • cikliniu (atsikartojančiu) laiku
  • ritualais
  • magija
  • „altered states“ - is any condition which is significantly different from a normal waking beta wave state. It describes induced changes in one's mental state, almost always temporary. A synonymous phrase is "altered state of awareness".
  • menu


Vyriškumas siejamas su aktyvumu, o moteriškumas – su pastovumu, stabilumu. 

Daugelį šių dalykų egiptiečiai žinojo ir tai galime matyti jų reljefuose, freskose, skulptūrose. Pvz., moterys dažniausiai vaizduojamos statiškai arba jų žingsnis į prieki labai nedidelis. Vyrai, atvirkščiai, beveik visada žengia didesnį žingsnį. Karo ar medžioklės scenose faraonas vaizduojamas žengiantis labai didelį ryžtingą žingsnį. Yra menotyrininkų teigiančių, kad moterys Egipto mene dažniau vaizduojamos su dviem kairiomis rankomis, o vyrai su dešinėmis, nes kairioji ranka siejasi su „davimu“, o dešinioji  - su „ėmimu“.


Nut ir Geb mitas

Geb‘as (Žemė) ir Nut (Dangaus skliautas) buvo senieji (taip vadinamos, „matriarchalinės“ visuomenės) egiptiečių dievai sutuoktiniai (brolis ir sesuo). Tai kad vyriškas pradas yra žemė, o moteriškas yra dangus,  pasaulinėje mitologijoje labiau išimtis, nei taisyklė. Dažniausiai būna atvirkščiai.

Nut ir Geb tėvai buvo Tefnut (Drėgmė,Vanduo) ir Shu (Oras).

Geb „atstovauja“ seksualinę jėgą, vegetaciją, augimą. Jame yra labai daug jėgos; Geb juokas sukelia žemės drebėjimą. Šio dievo ikonografijai priskiriami: gyvatė, žąsis, bulius ir besistiebiantys į dangų augalai (pirmiausiai kviečiai).

Nut buvo kosminė Motina-gimdytoja, nakties skliauto deivė. Paukščių takas - jos gimda iš kur ir radosi visos žvaigždės. 

Nut dažniausiai vaizduojama nuoga, kartais su indu ant galvos; indas daugelyje kultūrų simbolizuoja ir motinystę, ir gimdą. Nut gali būti vaizduojama ir kaip kosminė karvė ar motininė kiaulė su daug paršiukų, žindančių jos spenius. Todėl kartais Nut tapatinama su dievybe Hothor (kosminė karvė), kuri irgi yra gimdymo ir globos deivė. Nut ikonografijai priklauso ir kopėčios, kuriomis Oziris įlipo į nakties skliautą (sugrįžo į motinos įsčias), slėpdamasis nuo „blogio“ dievo Seto.

Egiptiečiai, kaip ir graikai, turi daug mitų. Tas pats mitas turi kelis variantus. Viename iš variantų pasakojama, kad Saulės dievas Ra bijojo, jog Nut prigimdys tiek žvaigždžių („šviesos“), kad galiausiai nustelbs Ra. Todėl visas 360 dienų (12 mėnesių po 30 dienų), kurios buvo Ra „dispozicijoje“, uždraudė Nut gimdyti. Bet likusios 5-ios metų dienos priklausė ne Ra galiai. Šviesos šioms dienoms padovanojo Mėnulis. Būtent per jas Nut nuo Geb‘o pagimdė Ozyri, Izidę, Setą ir Nephthys (vandens dievybė). Žvaigždžių ji daugiau negimdė ir Ra tokia status quo situacija tenkino. 


Bet Nut dar kartą pastojo ir pagimdė karo dievą. Ra, nujausdamas pavojų, įsakė sūnui (Nut tėvui) Shu („Oras“), „prižiūrėti“ savo dukrą. Paklusdamas tėvo valiai, Shu atskyrė sutuoktinius. Pats Ra irgi nuo aušros iki sutemų slinkdamas dangaus skliautu saugojo „anukę“. Tik vakare, kai Geb (Nut vyras) užsnūsdavo, Ra ir Shu eidavo pailsėti. 

Tokiu būdu Nut (Naktinis dangaus skliautas) matydavo savo sutuoktinį Geb (Žemė) tik miegantį. Bet ir tokiomis aplinkybėmis Geb visais įmanomais būdais stengėsi stiebtis link Nut, todėl vaizduojamas ne tik kaip augimas (kviečiai, augalai), bet ir falo, siekiančio pakilti ir susijungti su Nut, pavidalu. 

Vienoje Nut mito versijoje pasakojama, jog tam kad išlaikytų savo kūną (dangaus skliautą) stabilioje būsenoje, Nut rankomis ir kojomis buvo atsirėmusi į 4 pasaulio kraštus – Rytus, Vakarus, Šiaurę, Pietus. Tokiu būdu kartu su Ra Nut simbolizavo kosminę tvarką, ir cikliškumą.

Nut ir Geb mitas siejasi su senaisiais Egipto dievais, todėl dažniausiai kapavietėse, o ne rytinio Nilo kranto „gyvųjų“ šventyklose, kur dominuoja faraonų ir su jais „tiesiogiai“ susijusių dievų „gyvenimo“ siužetai. 


Comments