Graikų keramika: kitokia

Dvikalbė tapyba (bilingual painting)

Kai 530-520 m. p. Kr. Atėnuose atsirado raudonfigūrė keramika, kurį laiką rinkoje buvo vienodai paklausios ir juodafigūrės, ir raudonfigūrės vazos. Todėl atsirado meistrų, kurie toje pačioje vazoje naudojo abiejų stilių puošybos principus. Dažniausiai tai buvo amforos, kuriose vienoje pusėje tas pats siužetas būdavo vaizduojamas juodomis, o kitoje – raudonomis figūromis. Randama kilikų, kuriuose vidinės pusės dugnas buvo ištapytas vienaip, o išorė – kitaip. Dabar tokio tipo vazos vadinamos „bilingvomis“  - „dvikalbėmis“. 




Baltos spalvos vazos

Apie 530 m. p. Kr., tuo pat metu kaip ir raudonfigūrė keramika, atsirado keramika, kurioje juodos figūros buvo tapomos baltame fone (juodafigūrė keramika baltame fone). 


Apie 500 m. p. Kr. figūros pradėtos tapyti polichromiškai. Baltąją keramiką gamino tik Atėnų meistrai. Dėl kažkokių nežinomų priežasčių ją nustojo gaminti V a. p. Kr. pabaigoje. Polichromiškai tapytose vazose realistinė maniera pasiekė aukščiausią lygį, koks buvo pasiektas graikų keramikoje. Baltosiose vazose, siekiant išgauti realistinį figūrų tūrį, pirmą kartą graikų vazų tapyboje buvo panaudoti šešėliai. Akivaizdu, kad vazų tapytojams didelę įtaką darė freskų ir paveikslų, kurių neišliko, meistrai. Siekis vaizduoti kuo realistiškiau atspindi bendras tendencijas V a. p. Kr. graikų mene (tiek vaizduojamajame, tiek dramaturgijoje ir literatūroje).

Baltoji keramika buvo gaminama iš kitokio molio, todėl ji nebuvo tokia atspari kaip juodafigūrės ar raudonfigūrės vazos. Tokie indai naudoti ne buityje, o kaip  sakralinės paskirties arba votyviniai indai. Pvz., balti lekitai naudoti per laidotuves. Balta spalva ne tik simbolizavo sakralumą, bet ja taip pat norėta imituoti brangų dramblio kaulą ar prabangų baltąjį marmurą. Baltas fonas atrodė kaip paveikslų drobė - jame gražiai derėjo minkštomis, pastelinėmis spalvomis ištapytos figūros. 

Baltų vazų buvo pagaminta kur kas mažiau nei juodafigūrių ar raudonfogūrių. Dar mažiau jų išliko iki mūsų dienų. Randama indų, kur išorėje yra Atėnams tipinė raudonfigūrė keramika, o balta spalva padengtas tik lekito dugnas. 



Reljefinė ir plastinė keramika 

IV a. p. Kr., matyt skulptūros įtakoje, pradėjo plisti vazos su reljefinėmis figūromis arba skulptūrine plastika. Tokią keramiką galima priskirti manierizmui – ieškota efektingų, tačiau funkcionalioms vazoms, indams nebūdingų sprendimų.  

Comments