Graikų skulptūra V: Polikleito mokiniai Skopas ir Lisipas



Skopas (395-350 m. pr. Kr.)

Skulptorius ir architektas. Vienas iš Efeso Artemidės šventyklos ir Halikarnaso mauzoliejaus skulptūrinių reljefų autorių. Abu šie statiniai buvo priskirti „7-iems pasaulio stebuklams“. Abu išsiskyrė ypatingai turtinga skulptūrine apdaila. IV a. pr. Kr. daug graikų skulptorių dirbdavo iš dalies savarankiškų Rytų karalysčių, įeinančių į Persijos imperijos sudėtį, valdovams. Manoma, kad Mauzolo kapavietę ir Efeso Artemidės šventyklą puošė žymiausi žemyninės Graikijos meistrai, tame tarpe ir Skopas.

Dar viena IV a. pr. Kr.  savo grožiu garsėjusi šventykla buvo Atėnės šventykla Tegėjoje (Athena Alea at Tegea). Manoma, kad šią šventyklą pastatė ir dekoravo Skopas ir jo mokiniai. Skopui pripažįstama ir architektoriaus, ir skulptoriaus autorystė. Iš kadaise vienos puošniausių šventyklų liko tik besimėtantys kolonų cilindrai. Manoma, kad dorėninio orderio šventykla turėjo net 3 išorinių kolonų žiedus ir, kas labai įdomu, visos kolonados buvo skirtingų orderių.

Iš rašytinių šaltinių apie Skopą žinoma labai nedaug, tačiau jo originalų romėniškų kopijų išlikę sąlyginai nemažai, kas byloja apie šio meistro visuotinį pripažinimą. Skopo tėvas (Aristander) taip pat buvo savo laiku žymus skulptorius.

Su Skopo kūryba į graikų skulptūroje atsiranda patetiniai jausmai, dramatizmu pulsuojantys siužetai. Tai gerai matyti Halikarnaso mauzoliejaus “Graikų kovoje su amazonėmis”. Menotyrininkai atskiria Skopo darbus pagal kiek kampuotą galvos modelį, gilia įstatytas akis (the heads have squarish forms, deep-set eyes) ir kiek pravertas lūpas.

Halikarnaso mauzoliejus, 351 m. pr. Kr.
Efeso Artemides sventykla
Dinamika (Maenad.)
Kampuota galva, pravertos lupos, gilios akys (Head of Meleager)

„Kuklioji Afroditė“ (Aphrodite of Modesty). 

Bronzinė romėnų kopija, rasta Sirijoje. Nesutariama, ar ši nedidelė skulptūra, dabar eksponuojama Luvre, tikrai yra Skopo originalo kopija. 

Yra keli šios skulptūros variantai. Abejuose deivė vaizduojama nuoga, bet rankomis dangstanti savo nuogybę. Vaizduojamas momentas, kai kažkas pamato besimaudančią Afroditę, ir ši instinktyviai prisidengia kūną. Skulptūra vaizduojamas apnuogintas moters kūnas, bet tuo pačiu išreiškiamas ir tam tikras elgesio etinis standartas.

Antikos laikais tokios deivių skulptūros, būdavo puošiamos juvelyriniais dirbiniais: vėriniais, apyrankėmis. Manoma, kad net šioje kopijoje akių vyzdžių vietoje (likusios tik tuščios akiduobės) galėjo būti įstatyti brangakmeniai.  



„Apolonas su kitara“

 
Nelabai kokybiškai išsilaikiusi romėnų kopija. Šios kompozicijos yra ne vienas romėnų variantas. Apolonas yra 2,3 m. dydžio. Skulptūra vaizduoja muzikiniu garsu besimėgaujantį Apoloną. 


„Arėjas“ (The Ludovisi Ares)

Karo dievo skulptūra - romėnų Marsas. Romėnų kopija. Skulptūra rasta 1622 m. ir atiteko kardinolui Ludovico Ludovisi (1595–1632). Iš čia ir pavadinimas. Skulptūrą restauravo Berninis. Prie sėdinčio ir poilsiaujančio karo dievo kojų trofėjai ir Erotas. Erotas čia, matyt, neatsitiktinai. Karių nukariautojų gyvenime jis vaidino svarbų vaidmenį. 





Lisipas (390-300 m. pr. Kr.)

Aleksandro Makedoniečio dvaro skulptorius. Daugiausiai liejo bronzines skulptūras. Pasak antikinių šaltinių (kiek jais galima tikėti), Lisipas per savo ilgą gyvenimą išliejo daugiau kaip 1500 bronzinių skulptūrų. Manoma, kad tiek skulptūrų galėjo būti padaryta jo dirbtuvėse, kuriose dirbo ne tik jo brolis, bet ir didelis būrys talentingų mokinių. Vienas iš jo mokinių (Chares of Lindos) sukūrė Rodo kolosą, skulptūrą, kuri buvo priskiriama 7-iems pasaulio stebuklams. 

Teigiama, kad Lisipas ir jo brolis pirmieji savo dirbtuvėse ėmė naudotis gyvais modeliais. Jie išmoko formas daryti tiesiai nuo „gyvo“ kūno. 

Jo figūros išsiskyrė kiek mažesnėmis nei reikalavo Polikleito kanonas galvomis (figūros dydis – 8 galvos), didesniais ir sunkesniais kūnais, kiek išilgintomis galūnėmis ir didesniu dėmesiu smulkioms detalėms (pvz., akių vokai, rankų ir kojų nagai, ir t.t.). Lisipo skulptūrų pozos, lyginant su amžininko Praksitelio darbais, dinamiškesnės, gyvesnės.

Lisipas galutinai atsisakė pozų, kurias reiktų apžiūrėti tik iš vieno apžvalgos taško. Jis dažniausiai sąmoningai parinkdavo pozas, neleidžiančias iš vienos vietos matyti visas skulptūros detales. Tokiu būdu žiūrovas būdavo provokuojamas detalesnei skulptūrų analizei. 

Lisipas buvo puikus portretistas. Žymiausi jam priskiriami portretai – Sokrato ir Aleksandro Makedoniečio. Remdamasis tradicija, portretus kūrė visu ūgiu, nors mums žinomos išlikusios kopijos tik galvų ar biustų pavidalu. Jo portretai dar idealizuoti – aukojant tikroviškumą, juose stengiamasi išreikšti dorovines nuostatas, vertybes, principus. Lisipas buvo Aleksandro Makedoniečio dvaro vyriausias skulptorius. Legenda pasakoja, kad Aleksandras Didysis tik šiam skulptoriui patikėdavo savo skulptūrinius portretinius atvaizdus. 
XIR192430 Bust of Socrates (470-399 BC) (marble) by Lysippos (fl.370-310 BC) (after) marble Louvre, Paris, France Lauros / Giraudon Greek, out of copyright
Sokratas
Sokratas (Luvras)

Aleksandras didysis (greičiausiai Lisipo skulptūros kopija)
Aleksandras didysis (Luvras)



Jaunuolis nugalėtojas (L'atleta di Fano arba The Victorious Youth)

Manoma, kad tai bronzinė Lisipo skulptūros kopija. Ką vaizduoja skulptūra, ar ji yra didesnės kompozicijos dalis – neaišku. Gali būti, kad tai atleto, laimėjusio varžybas, figūra. Dešine ranka jis galėjo prilaikyti laurų vainiką. Ekspertizė parodė, kad skulptūros kūnas ir galva išlieti atskirai, o vėliau sujungti.
Skulptūrą 1964 m. Adrijos jūroje (prie Italijos krantų) tinklais ištraukė žvejai. 



Heraklis (Farnese Hercules)

Romėnų kopija buvo rasta Karakulos termose 1546 m. Ši skulptūra buvo viena žymiausių antikos laikais, todėl žinomas ne vienas skulptūros variantas romėnų kopijų pavidalu. 

Skulptūroje vaizduojamas po pirmojo žygdarbio ant kuokos pailsėti atsirėmęs Heraklis. Euristėjas liepė Herakliui užmušti Nemėjos liūtą ir atnešti jo kailį. Užmušęs (kitoje versijoje pasmaugęs) liūtą, Heraklis niekaip negalėjo nudirti jo odos. Jam padėjo sene apsimetusi Atėnė. Ji pasakė, kad liūto kailį galima nudirti tik paties liūto nagais. Atlikdamas kitus žygdarbius Nemėjos liūto kailį Heraklis dėvėjo kaip šarvus.

Skulptūra išbaigta iš visų pusių
Vaisiai rankoje - matosi didžiulis dėmesys detalėms (išskirtinis Lisipo "prekės ženklas")

Bronzinė kopija Luvre

Apoksiomenas (Apoxyomenos)

Greičiausiai tai yra votyvinė skulptūra, vaizduojanti atletą po varžybų braukiantį nuo kūno prakaitą. Vaizduojama kasdienė, „buitinė“ scena, kas tokio tipo graikų skulptūroms nėra būdinga. Tai rodo, kad IV a. pr. Kr. į klasikinio periodo graikų meną vis labiau ima skverbtis kasdienybės realizmas. Tiesa, kaip ir pridera klasikiniam stiliui, ši buitinė scena pateikiama idealizuotai. 

Ši skulptūra Romos laikais buvo labai žymi – buvo žinomas ne vienas „Apoksiomeno“ variantas. Skirtinguose variantuose rankų padėtis kiek skyrėsi. Imperatorius Agripa „Apoksiomeno“ skulptūrą buvo pastatęs savo termose, o imperatorius Tiberijus - miegamajame.



Bronziniai strigliai (įrankiai prakaitui braukti ir indelis)
Kitokia rankų padėtis (skulptūros kopijos turi daug variantų)
Dar viena versija


Viena marmurinė šios bronzinės skulptūros kopija buvo rasta 1849 m. kasinėjant Romą, kita 1896 m. Efeso mieste (Turkijoje). 

1996 m. prie Kroatijos krantų buvo rasta bronzinė Apoksiomeno kopija. Šioje skulptūroje atleto rankos nuleistos žemiau. Kroatijos Apoksiomeno figūroje gerai matyti, kaip antikos skulptoriai variu inkrustuodavo lūpas. Spalvoto akmens ir stiklo akys iš akiduobių, deja iškritusios. 

Skulptūra įvairiais rakursais. Matyti, kad lūpos yra inkrustuotos variu (kitokia spalva)

Comments