Graikų teatras: pastatas ir struktūra

Pačiu žodžiu teatras (gr. theasthai – žiūrėti) buvo vadinamos žiūrovų vietos – theatron.

Graikų teatrai, kitaip nei romėnų, buvo statomi gamtoje – arčiau dievų. Turint omenyje klasikos laikų graikų teatruose vaidinamų dramų turinį ir paskirtį, teatrai buvo savotiškos amfiteatro tipo šventyklos po atviru dangumi. Seniausi graikų teatrai datuojami 525-480 m. pr. Kr..

Graikų teatro, kaip statinio, visos sudedamosios dalys galutinai susiformavo tik V a. pr. Kr. pabaigoje. Teatro statinį sudarė: 
  • Orchestra – apvali  aikštelė, kurioje nuo VII a. pr. Kr. buvo giedami ditirambai ir šokami ritualiniai šokiai, o nuo VI a. pr. Kr. pabaigos vaidintos dramos. Žodis orchestra pažodžiui reiškia „vietą skirtą šokti“. Apvalioje aikštelėje buvo šokama ratu. Atėnų Dioniso teatre, pirmajame graikų teatre, orchestros skersmuo buvo 25 m. Orchestros apskritimas simbolizavo amžiną pasaulio ir gyvybės ratą. 
  • Parodai (Parodos) - du priešingose pusėse į orchestrą vedantys įėjimai. Pro juos sueidavo  ir išeidavo žiūrovai. Vaidinimo pradžioje pro parodą giedodamas įeidavo choras. Pažodžiui „parodos“ reiškia „praėjimą“.
  • Skenė (skene) – už orchestros stovinti „palapinė“ aktoriams persirengti. Manoma, kad palapinė atsirado apie 465 m. pr. Kr.. Labai greitai ji buvo pakeista į nedidelį medinį statinį su 1 - 3 durimis į orchestros pusę. Skenę uždengdavo didele drobės atraiža arba lentų skydu, ant kurio piešdavo dekoracijas: kalnus, jūrą ar kitus vaidinimui reikalingus vaizdus. Nėra žinoma, kas pirmasis graikų teatre panaudojo dekoracijas. Aristotelis teigė, kad jas išrado Sofoklis, o Vitruvijus - kad Aischilas. Tradiciškai dramų personažai mirdavo ar žūdavo už skenės – žiūrovai išgirsdavo tik jų dejones arba riksmą.
  • Apie 425 m. pr. Kr.. priešais skenę atsirado ilga akmeninė siena - proskenijus (proskenion). Proskenijus – avanscena (dabartiniame teatre tai scenos dalis, esanti prieš uždangą -  priešscenis). 
  • Proskenijaus abejuose galuose buvo išsikišimai į orchestros pusę (sparnai) – paraskenijus (paraskenia). Atsiradus proskenijui, skenė palaipsniui (helenizmo laikais) evoliucionavo į dviejų aukštų (romėnų laikais dar didesnį) stacionarų scenos statinį, o proskenijus tapo scena. Kai skenė tapo stacionariu monumentaliu akmeniniu statiniu, ji simbolizavo karaliaus rūmus, šventyklą ar kitą spektakliui reikalingą pastatą, šalia kurio ir vykdavo dramos veiksmas. Graikų dramose nebuvo vaidinama pastato viduje – veiksmas vykdavo kieme arba gatvėje.  
  • Aktoriams ir chorui persikrausčius vaidinti ant proskenijaus (scenos), orchestra buvo sumažinta – ji įgavo arklio lanko formą (romėnų teatre orchestra buvo sumažinta iki pusės apskritimo). 
  • Į proskenijų (ant scenos) nuo orchestros galima buvo užlipti iš abiejų pusių pastatytomis rampomis arba patekti pro skenėje esančius praėjimus. Vėliau rampų buvo atsisakyta.
  • Auditoriumas (theatron) – šlaitas susėsti žiūrovams. VII a. pr. Kr. žmonės dar sėdėjo tiesiog ant žemės. Vėliau jų patogumui buvo pastatyti stacionarūs mediniai suolai. Nuo 499 m. pr. Kr. pradėti statyti akmeniniai (Atėnuose marmuriniai) stacionarūs suolai. Kai kuriuose miestuose suolai būdavo iškalami uolėtame šlaite. Pirmoje auditoriumo eilėje, privilegijuotų asmenų sostuose, sėdėdavo žyniai, polio vadovai, garbingi svečiai. Suolai būdavo tokios formos, kad sėdint galima būtų patogiai pariesti kojas. Kai kuriuose teatruose kiekviena vieta turėjo įdubą pagalvei ar patiesalui. Atlošų suolai neturėjo. 
  • Helenizmo epochoje žiūrovų patogumui, lietaus arba kaitros atveju, teatrai pradėti dengti tentais.
  • Pirmasis graikų teatras Dioniso teatras Atėnuose skirtingais duomenimis talpino apie 17 000 žiūrovų. Helenizmo laikais didėjant miestams teatrai dar išaugo - didžiausi to meto teatrai talpindavo iki 40 000 žiūrovų.
Graikų teatro schema
Dekoracijos ant skenės - neaišku, ar Sofoklio, ar Aischilo išradimas

Skenės evoliucija
Dionizo teatras 5 a. pr. Kr.
Helenizmo laikų teatras - skenė virsta rūmais
Romėnų teatras - skenė tampa daugiaaukščiu dideliu pastatu


Pirmosios istorijoje VIP ložės
Akmeniniai suolai su vieta kojoms - paprastiems žmonėms
Specialios "kėdės" su įdubomis pagalvei pasidėti ir atlošais - VIP



Sceninė įranga

Graikų teatre buvo naudojami įvairūs mechanizmai, judančios platformos, į gerves panašūs kranai. Iš čia kilo posakis deus ex machina – “dievas iš mašinos”. Perkūno dundėjimas būdavo imituojamas ridenant akmenų prikrautas statines.  



Dioniso teatras Atėnuose

Pietiniame Atėnų Akropolio šlaite pastatytas Dioniso teatras buvo pirmasis pasaulyje teatras - specialus statinys vaidinimams. Teatras žymus dar ir tuo, kad būtent čia savo dramas statė Euripidas, Sofoklis, Euschilas ir Aristofanas. Teatras buvo pastatytas Dioniso šventvietėje šalia Akropolio kalno šlaito ir Dioniso šventyklėlės. Dar iki pastatant amfiteatrą prie nedidelės Dioniso šventyklos buvo apvali aikštelė, kurioje nuo seno vykdavo Dionisui skirtos apeigos su aukojimais, giesmėmis, šokiais. Kai į apeigas buvo įvesti vaidinimo elementai, žiūrovai susėsdavo kalno šlaite. 

VI a. pr. Kr. Dioniso teatre atsirado mediniai, o V a. pr. Kr. pradžioje – marmuriniai suolai. Pirmoje amfiteatro eilėje buvo 67 marmuriniai sostai privilegijuotiems asmenims - šventikams, poliaus vadovams, svečiams. 

Dioniso teatras pasižymi nuostabia akustika - orchestroje numestos monetos garsas girdisi tolimiausiose auditoriumo (amfiteatro) eilėse:



Šalia Dioniso teatro buvo choregų (dramaturgų varžybų nugalėtojų) monumentų alėja - Road of the Tripods. Choregai už pergalę gaudavo trikojį aukurą. Būtent tokie aukurai stovėjo užkelti ant postamentų. Ant postamento iškaldavo metus, chorego vardą ir iš kokios jis Atėnų genties, dramos autoriaus, choro vadovo vardus. Vienas toks paminklas yra išlikęs iki dabar – tai Lisikrato monumentas (monument of Lysicrates). Tiesa, jis pastatytas ne dramų, o chorų varžybų nugalėtojui.

340 m. pr. Kr. šalia nedidelės senosios Dioniso šventyklėlės buvo pastatyta didesnė dorėninio orderio Dioniso šventykla (21,95 x 10,5 m).

Dioniso teatras kelis kartus buvo perstatytas romėnų laikais (I ir III a.). Romėnai įrengė papildomas patalpas ir pritaikė teatrą gladiatorių kovoms. 



Periklio odėjas (The Odeum of Pericles)

V a. pr. Kr. viduryje, šalia  Atėnų Akropolio kalno, į vakarus nuo Dioniso teatro, buvo pastatytas Periklio odėjas. Jei tikėtume antikos rašytojais, šis didžiausias antikinėje Graikijoje dengtas statinys - amfiteatras (62,4 x 68,6 m) buvo pastatytas, išrinkus Kserkso persų laivyno laivus. 

Pradžioje Periklio odėjuje rinkdavosi Atėnų teismai ir eklezija (eklesija) - laisvų poliaus piliečių susirinkimas–asamblėja. Vėliau, per Panatėnajų šventes, čia imtos rengti rapsodų (epų ir odžių atlikėjų) varžybos. Iš čia ir pavadinimas „odėjas“. 

86 m. pr. Kr., kai Atėnus apgulė Romos imperatoriaus Sulos (Sulla) kariuomenė, statinys buvo išardytas, o jo mediena panaudota gynybos reikmėms. 61 m. pr. Kr. odėją atstatė Kapadokijos (Cappadocia) karalius (Ariobarzanes the 2nd).

Odėjo rekonstrukcija
Perdangų modelis
Sula - Romos karvedys, kuriam apgulus Atėnus Odėjas buvo išardytas

Comments