Minimalizmas: Carl Andre ir Donald Judd

Carl Andre (1935). Vienas iš minimalizmo skulptūroje ir poezijoje pradininkų. Išskyrus 3 metų periodą, kai dirbo vyresnio kolegos Frank Stella dirbtuvėje, niekada neturėjo studijos. Teigė, kad jo studija – aplinkinis pasaulis. Idėjas darbams, geriausiu atveju, pasižymėdavo užrašų knygelėje. Darbus realizuoti imdavosi tik tuomet, kai susitardavo dėl konkrečios eksponavimo erdvės ir finansavimo.
Savęs nevadino konceptualistu, nes jokios konceptualistams būdingos idėjos jo darbuose, pasak jo paties, nėra. Jis paprasčiausiai “rodo” įvarių medžiagų, įvairių formų, įvairių struktūrų daiktus/objektus išdėstytus konkrečioje erdvėje. Andre teigė, kad jam labai svarbi erdvė, kurioje objektai yra eksponuojami, erdvės apšvietimas, objektų santykis su erdve, šviesa, aplinka. 

Atitarnavęs kariuomenėje, 1956 atvyko į Niujorką. Susipažino su Brancusi. Dirbo kaip dramaturgas, poetas, konstruktorius, braižytojas, dizaineris. Gyvenimas suvedė su postmodernistu Frank Stella. Pastarasis pasikvietė Andre darbuotis į savo studiją. Pas Stella pradirbo 3 metus (1958-1960). Būtent ten ir buvo sukurtos pirmosios minimalistinės kompozicijos “Last Ladder” (1959) ir „Pyramid“ (1959). Tai kad jos iš medžio, greičiausiai Brancusi įtaka.

Concrete, visual poetry. 1960-64 dirbo vairuotoju, konduktoriumi, o laisvalaikiu kūrė konkrečiąją, kitaip - vizualinę poeziją. Vėliau buvo išleistos kelios tokios poezijos knygos, pvz., "Carl Andre. Poems 1958 - 1969". Nors Andre nebuvo fluxus judėjimo aktyvus narys, bet savo esme ši poezija flux‘siška - žaidimas vardan žaidimo, kūryba vardan kūrybos. Nesiekiama kažką išreikšti, atskleisti, parodyti, pamokyti. Jokios didaktikos, reflekcijos, savireflekcijos, konflikto, dramos ir t.t. Vėliau, retrospektyvinėse parodose šį poezija buvo eksponuojama (lapai išdėstyti ant grindų, stalų). 

1960 gimė idėja sukurti seriją kompozicijų Element Series, bet tam jis neturėjo pinigų. Idėja liko brėžiniuose iki septinto deš. pradžios. Tuomet jis iš medinių blokelių, kurie paprasčiausiai buvo sudėti į kažkokias struktūras, realizavo savo sumanymą. Kai kurie šios serijos darbai buvo realizuoti jau 8-tame deš., t. y. kuomet Andre suprato, kad tai kažkam jau yra įdomu ir aktualu. Šiuose darbuose skulptūrinė forma redukuojama iki pirminių elementų: kubas, kvadratas, tiesi linija, minimaliai apdorota medžiaga. Tai ką darė Malevich su pirminėmis formomis ir spalva tapyboje, Andre darė skulptūroje (objektuose-ready made‘uose). Eksponuojant darbus žaidžiama forma, medžiaga (paviršių faktūros, spalva, koks tai medis ir t.t.), išdėstymu ekspozicinėje erdvėje. 

Pirmoji personalinė paroda įvyko Niujorke 1965.

Andre pagrindinė idėja – eksponuoti medžiagą tokią kokia ji yra, tokiu pavidalu, kokiu ji dažniausiai sutinkama realybėje. Rengdamas parodas stengėsi naudoti vietines, plačiai naudojamas medžiagas. Tokiu būdu Andre „neigė hierarchiškumą“. Nuo 1966 dirbo su plytomis, nuo 1967 – su metalo plokštėmis. Kai Diuseldorfo galerijoje visas salės grindis išklojo metalinėmis plokštėmis, lankytojams kilo klausymas - kur menas?


Comments