Minimalizmas: Donald Judd ir Dan Flavin

Donald Clarence Judd (1928 – 1994)

JAV menininkas, vienas iš minimalizmo skulptūroje ir tapyboje pradininkų ir šio judėjimo teoretikas. Nepripažino termino „minimalizmas“. Savo objektų nevadino skulptūromis, nes jie nuo 1964 buvo gaminti „pramoniniu“ būdu pagal Judd brėžinius.

1947 m., grįžęs iš tarnybos Korėjoje 15 metų studijavo: pradžioje filosofiją, vėliau dailę ir dailės istoriją. 1958 – 1962 įvairiuose JAV meno žurnaluose dirbo apžvalgininku. Niujorko dailininkai Judd pažinojo kaip išmanų, kandų meno istoriką ir kritiką, bet nenumanė, kad jis pats „slapta“ kuria meną.

Savo menininko karjerą jis radėjo nuo tradicinės figūrinės tapybos. Vėliau perėjo prie abstraktaus ekspresionizmo. 1961 m. ėmėsi monochromų, maišydamas dažus su smėliu. 1962 m. monochromai „išaugo“ iki ištisinių sienų ploto. 1962 m. susidomėjo objektais. Nuo 1963 m. visiškai atsisakė tapybos. Judd veikla koncentravosi ties trimačių objektų (pradžioje) darymo, (vėliau) gamybos.  

Pirmąją objektų parodą surengė 1963 m. (35-erių). 

1964 m. Judd pirmą kartą eksponavo savo faneros dėžes – floor boxes. Andy Warhol savo pakavimo dėžes (pop art objektus) taip pat pirmą kartą eksponavo 1964 m. 1965 m. Judd „dėžes“ ėmė daryti ir iš organinio stiklo. Skirtingai nei Carl Andre, Judd mėgo ne natūralias medžiagas, o sintetinius, blizgius paviršius, kurie būtų emocionaliai neutralūs (organinis stiklas, atspindintys paviršiai, dažyta fanera, chromuotas, o ne natūralus metalas). 8-ame deš. Judd pradėjo naudoti ir nedažytą fanerą. Fanerą, kaip medžiagą, labai mėgo, nes ji lengvai pasiduoda lankstymui, įvairioms deformacijoms. Be to, tai pramoniniu būdu padaryta medžiaga. 

1. Dezes nuo 1962


Judd objektus-skulptūras sąmoningai ėmė daryti „pramoniniu būdu“ - meistrams pateikdavo objektų brėžinius, o pats jokių amato darbų nedarė. Tokiu būdu jis akcentavo idėją, jog atėjo laikas, kai svarbiausia yra idėja, o ne įgyvendinimas: menininko, kaip "amatininko" vaidmuo turi pasitraukti. Judd, kaip ir Jurgis Mačiūnas, akcentavo pramoninio dizaino (abstraktaus estetizmo) svarbą, tuo pačiu sąmoningai eliminuodamas tradicinį „meniškumą“.

Tuomet manyta, kad tai, ką daro minimalistai – nėra menas. Todėl Judd 1964 m. parašė esė „Specific Objects”, kur mėgino pagrįsti naujo, kitokio meno estetinius principus. Jis pabrėžė, kad šie objektai nėra skulptūros. Tai objektai be jokios ypatingos, specifinės, simbolinės, meninės vertės. Šie „kūriniai“ nėra unikalūs, kažką teigiantis, kažkokias mintis, idėjas reprezentuojantys darbai. Judd savo darbus vadino „Untitled“. 

1965 pasirodė jo pirmasis darbas iš serijos Stacks (Laiptai, krūvos). Tai geležinės dėžės, įmontuotos į sieną vienodais tarpais, viena virš kitos. Plėtodamas šią seriją jis keitė dėžių spalvas, padengimą, tūrius, formą, pavidalus. 2007 m. Cristie aukcione viena serijos „Stacks“ kompozicija parduota už 9,8 mln.$.

2. Laiptai ‎(stacks)‎, nuo 1965


8 deš. sukurti pirmieji monumentalūs Judd objektai, kurie labai panašūs į industrinius. 

4. Monumentalus


Judd domėjosi baldų dizainu ir architektūra. Aiškiai skyrė „meną“ nuo baldų dizaino ir architektūros. Baldai ir architektūra turi būti funkcionalūs, o menas – ne: „A work of art exists as itself; a chair exists as a chair itself.” Baldus projektavo ne tik iš faneros, bet ir iš skardos, vario, aliuminio. 

6. Baldai


Judd labai patiko dykuma. Jo teigimu, dykuma yra vieta, kur galima susikoncentruoti, kur netriko daiktų ir žmonių judėjimas. Todėl 1971 m. šalia Marfa miestelio (Teksasas) jis įsigijo 243 kv. km žemės ir palaipsniui ten išplėtojo postmodernaus meno centrą su dirbtuvėmis, parodų salėmis. 16 parodų salių – tai dideli pramoniniai angarai (kai kurie krepšinio aikštelės dydžio) su šonuose įstiklintomis sienomis, kad matytųsi erdvė ir perspektyva (Judd teigė, kad šiais laikais konceptualiausias menas – natūrali šviesa ir erdvė). Šis centras tapo minimalistų traukos vieta. Joje eksponuoti žymiausių minimalistų darbai.

7. Marfa centras

Dan Flavin  (1933 – 1996)

JAV menininkas, kaip ir Donald Judd, 1956 m. grįžęs iš karo tarnybos Korėjoje, studijavo dailę ir meno istoriją. 

1958-61 m. kūrė abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi. Nuo 1959 m. pradėjo daryti ir asambliažus, naudodamas gatvėse rastus daiktus (dažniausiai sulankstytas skardines). 1961 m. jam kilo idėja prie sienų tvirtinti viena spalva dažytas (monochromines) dėžes ir jas apšviesti lempomis. Taip Flavin kūrė „paveikslus kaip objektus“. 

1963 m. Dan sukūrė darbą "Diagonal of May 25", ir tai nulėmė visą tolesnę Flavin kūrybą. Menininkas paprasčiausiai paėmė standartinę fluorescensinę lempą ir pritvirtino ją prie sienos įstrižai. Šį darbą Flavin dedikavo Konstantinui Brancusi. Nuo to laiko visas savo kompozicijas jis modeliavo su fluorescensinėmis lempomis. Tokius savo darbus Flavin vadino ikonomis (Icons).

1. Paveikslai plokstumoje, nuo 1963


Pirmąją personalinę parodą Flavin surengė 1964 m. Niujorke. Kaip ir daugelį kitų garsių modernių menininkų, pirmasis jį įvertino ir pripažino Marcel Duchamp, (nors jam tuomet jau buvo 77-eri). 
 
Flavin pradėjo nuo to, kad lenpas tvirtino plokštumoje, tačiau 1966 m. jis sukūrė pirmąją žalią neoninę šviesą skleidžiančių lempų instaliaciją. Šią erdvinę kompoziciją jis dedikavo Piet Mondrian, ir tai turbūt yra ironija, nes pastarasis savo kūriniuose nenaudojo žalios spalvos. 

2. Instaliacijos, nuo 1966


1968 m. Flavin pirmą kartą apšvietė ekspozicijos patalpą. Nuo tada vis dažniau ėmė „žaisti“ ne tik šviesa, spalva, bet  ir erdvėmis. Jis pats tai paaiškino šitaip:
Realizing this, I knew that the actual space of a room can be broken down and played by planting illusions of real light (electric light) at crucial junctures in the room's composition. 
Iškarpa iš visno Dan Flavin interviu: "Do you do sculptures"? "No". "Do you do light art"? "No". "Do you do environments"? "No". "So what are you doing?" "I'm creating situations".

3. Patalpos, nuo 1968


Pirmąjį šviesos „koridorių“ jis instaliavo 1973 m.  Nuo 1975 m. muziejai vis dažniau užsakydavo menininkui įrengti nuolatines šviesos instaliacijas specialiai tam skirtose patalpose arba erdvėse. 

4. Koridoriai, nuo 1973


Vėlyvajame kūrybos laikotarpyje Flavin vis rečiau kūrė instaliacijas, daugiau koncentruodamasis į konkrečių erdvių, pastatų „apipavidalinimą“. 

5. Pastatai, nuo 1975


Flavin sukūrė daugiau kaip 750 darbų. Jis teigė: “Aš galvoju apie šviesą – toks mano menas“. Čia reiktų patikslinti - apie fluorescensinių lempų skleidžiamą šviesą. Flavin buvo pirmasis, kuris taip akivaizdžiai, nedviprasmiškai, tiesiogiai šviesą pavertė meno išraiškos priemone, „objektu“. Kaip teigė pats Flavin: "It is what it is, and it ain't nothin' else... Everything is clearly, openly, plainly delivered." "One might no think of light as a matter of fact, but I do. And it is, as I said, as plain and open and direct an art as you will ever find"

Eksperimentuodamas Flavin suprato, kad lempų išdėstymas patalpoje keičia erdvės suvokimą, nes keičiasi šešėliai, šviesos intensyvumas. Viskas priklauso net nuo to kaip (vertikaliai ar horizontaliai) bus išdėstytos lempos. Kur jos bus: kampuose, palubėje ar arčiau grindų. 

Jo kūrybai tinka Carl Andre pastebėjimas: „Skulptūros raida tokia: skulptūra kaip forma – skulptūra kaip struktūra – skulptūra kaip vieta.“

Flavin naudojo tik parduotuvėje pirktas lempas. Jų dydžiai būdavo skirtingi, bet standartiniai. Apvalias lempas pradėjo naudoti nuo 1972 m., nes nuo tada prasidėjo jų masinė gamyba.
 
Kadangi tokius darbus formaliai nesunkiai gali padaryti bet kas, Flavin parduodamas darbus įteikdavo kompozicijos brėžinį ir sertifikatą - taip sprendė autorinių teisių problemą. 

V. Tatlinui dedikuotas 50-ies ciklas "Monuments to V. Tatlin" (Tatlin buvo rusų modernizmo architektas), į kurį įtraukti 1964 – 1990 darbai, 2004 aukcione parduotas už 735 500 $. 

1-1 Monuments to Tatlin, 1964-90 ‎(50)‎, 735 500 $


Comments