Minimalizmas: įžanga ir priešistorė

Minimalizmas - tai postmodernistinio meno atmaina. Ji yra nepaprastai įvairialypė, pavyzdžiui, minimalistinė muzika apima ir Cage "4.26" tylos muzikos, ir kartu Philip Glass "Einstein on the Beach", kuris trunka 5 valandas. Patys minimalistai nemėgsta būti taip vadinami, nes šis terminas suniveliuoja labai skirtingas technikas, sritis, ir filosofijas turinčius menininkus. Minimalistus vienija iš esmės vienas principas: pastangos pasakyti kaip galima daugiau, naudojant kaip įmanoma mažiau išraiškos. 
Pačiai pradžiai, žemiau pateikiame minimalistinių kūrinių pavyzdžių kratinį. Galite juo "scroll'inti" žemyn - čia yra 34 paveikslėliai. 

Atsitiktiniai minimalizmo pavyzdžiai


Taigi, ten viršuje yra pateiktas "modernus menas", galerijose eksponuojami kūriniai. Mums gali būti nesuprantama, kodėl tai - meno kūriniai, jie atrodo visai neypatingi, nesudėtingi. Tačiau galimai patys to nepastebėdami, mes gyvename kartu su jais. Žemiau pateikti pavyzdžiai iš 2015 m. Eurovizijos konkurso scenos. Kažkur matyta?..

https://drive.google.com/file/d/0Bx8Wfp2gzEgPaFd2WkZ3Y1JpOHM/view?usp=drive_web
https://drive.google.com/file/d/0Bx8Wfp2gzEgPTXhFV2lvYWpoRVk/view?usp=drive_web
https://drive.google.com/file/d/0Bx8Wfp2gzEgPT01LXzd1VklDXzQ/view?usp=drive_web

Po šio trumpo pratimo, atsitraukime kiek atgal, ir pažiūrėkime į minimalizmo priešistorę: simbolistinę ir abstrakčiąją kūrybą. 

XIX a. pabaigoje visuomenėje atsirado suvokimas, kad yra dalykų, kurių neįmanima atvaizduoti naudojant realistišką tapybą. Pavyzdžiui, kaip pavaizduoti faktą, kad pasaulis yra didelis? Arba kaip pavaizduoti visą Kosmosą? Arba gravitacijos dėsnį? Žemiau pateikiame Čiurlionio tapytą trijų paveikslų "Rex" ciklą (nepainioti su atskiru paveikslu "Rex"). Čia Čiurlionis žaidžia taip: pradėdamas nuo didelio detalumo paveikslo iš "arti", jis vis tolsta, su kiekvienu paveikslu atvaizduodamas vis abstraktesnį ir labiau visaapimantį pasaulio vaizdinį. Ir nors ketvirtosios paveikslų ciklo dalies nėra, bet čia jau visai tiktų ir Malevičiaus kvadratas (žr. žemiau):


Pačioje XX a. pradžioje, visuomenės industrializacija pasiekė tai, kad didelę reikšmę joje pradėjo vaidinti elektra, dinamitas, biurokratinės struktūros. Futuristai pajuto kaimo/miesto, asmeniškumo/bejausmės struktūros konfliktą, o jų supratimu nugalėtojas buvo aiškus. Savo kūryba jie bandė aukštinti naują "dievą": dinamiką, jėgą, triukšmą. Tokiems objektams atvaizduoti neužteko realių formų. Futuristinė kūryba yra daug energingesnė už minimalistinę – futuristai savo filosofija yra revoliucionieriai, jie norėjo sunaikinti seną tradicinį pasaulį (užtat jų kūryba tapo labai nepopuliari po I pasaulinio karo, nes jos filosofija savotiškai prisidėjo prie konflikto eskalacijos). Įdomu tai, kad rusai turėjo savo atskirą futurizmo sritį, "lučizmą", kuris išsiskyrė tuo, kad energijos srautus vaizdavo aštriomis linijomis.
1913: Boccioni, "Dinamizmas"
 1911: Boccioni "Futbolininkas"

1914: Balla "Merkurijus"

1912: Larionov "Blauer Rayonismus"
 1911 Larionov

 1912 Larionov


Jis pratęsė impresionistų idėjas, išplėtodamas jas ir žengdamas dar toliau. Impresionistai vis dar vaizdavo "objektą", kad per to objekto vaizdavimo būdą galėtų perteikti savo pačių vidinę būseną,o Kandinskis atsisakė objekto, ir savo būseną su pasauliu vaizdavo tiesiogiai.




Malevičiaus pasirinktas tapybos būdas ir objektas remiasi tuo, kad viskas pasaulyje susideda iš keleto pamatinių dalykų, kurių yra ribotas skaičius – iš trijų spalvų susidaro visos spalvos, iš paskirų „atomų“ – susideda daiktai, ir net žmonės. Kaip tik tuo metu, kai Malevičius kūrė, šios idėjos "skynėsi" taką mokslinėje bendruomenėje: prieš keletą metų (1911) Ernestas Rutherford'as atrado atomo sandarą. Malevičiaus kūryba žymi pradžią laiko, kai vaizdavimo technika tampa nebereikalinga, nes daug svarbesnę meno kūrinio dalį sudaro koncepcija.

1915 m. "Juodas kvadratas:"

1915 m. "Mėlynas trikampis ir juodas kvardratas"
Suprematistinė kompozicija

P. Mondrian ir T. Doesburg: suprematizmas
Iš esmės, šie du draugai tęsė Malevičiaus idėjas. Per, regimai, visiškai abstrakčius kūrinius jie bandė atvaizduoti pasaulio sandarą. Ir tikrai rimtai į tai žiūrėjo - jų draugystė baigėsi, kai susiginčijo, ar galimos yra istrižainės linijos paveiksluose, ar ne. Mondrianas paišė tik horizontaliai/vertikaliai, o Doesburg - naudojo ir įstrižainę...

Mondrian, 1921
 Mondrian, 1925

Mondrian 1929

Doesburg

Doesburg

Doesburg 


Siurrealistai mėgino atvaizduoti savo pasąmoninį pasaulį, naudodami "automatizmo" kūrybą (piešdami bet ką, mėgindami išjungti smegenis badavimu, narkotikais, alkoholiu). Jie taip pat mėgino piešti "atsitiktinius" piešinius, stengdamiesi pašalinti žmogaus įtaką kūriniui apskritai:
Automatizmas:

Automatizmas:

Automatizmas

Atsitiktinumas:

 Atsitiktinumas:
Atsitiktinumas:
According to the Laws of Chance 1933 Jean Arp (Hans Arp) 1886-1966 Presented by Mr and Mr Robert Lewin through the Friends of the Tate Gallery 1987 http://www.tate.org.uk/art/work/T05005


Šis kūrėjas jau praktiškai priėjo prie tikro minimalizmo, pradėdamas tapyti vienos spalvos monochromus, ir parašęs simfoniją, kuri visa susideda iš vieno akordo (su pauzėmis). 
1949 Monotoninė simfonija
1954 "Žalia"
1955 "Pasaulio išraiška"

Labai panašią chronologiją kaip dailėje, galima rasti ir kituose menuose. Pavyzdžiui - skulptūroje. 

Apie šį druskininkietį daug esame rašę ir kalbėję. Todėl čia daug neišsiplėsime. Įdomu yra tai, kad jis radikaliausias (kaip kubistas ir abstrakcionistas) buvo iki II pasaulinio karo. Po karo siaubų daugelis menininkų suprato, kad kalbėti reikia ne tik sau patiems, bet ir taip, kad suprastų žmonės. Todėl jo kūriniai tapo suprantamesni, simbolistiškesni. 
1914 Jūreivis su gitara
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
1915 figūra 
Figure 1915, cast 1964 Jacques Lipchitz 1891-1973 Presented by the Lipchitz Foundation 1982 http://www.tate.org.uk/art/work/T03501
1920 Žmogus su gitara 



Rumunijos kaime gimęs skulptorius, pabėgęs iš namų ir pabaigęs dailės mokyklą būdamas tiktai 20 metų. Turbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl jis galėjo laužyti taisykles - kadangi atėjo į mokyklą jau turėdamas šiokią tokią savo paties pasaulėžiūrą, kurios mokykla nebegalėjo sudėti į savo standartą. 

Jis yra laikomas abstrakcionistu, nors pats tiesiog teigė, kad "nori atvaizduoti daiktų esmę". Jo kūryba labai gražiai parodo skulptūros evoliuciją link abstrakcionizmo:
1908, Miegas
Čia skulptūra - Rodeno stiliumi. Brancusi kurį laiką mokėsi pas Rodeną, bet nusprendė, kad "po dideliu medžiu - niekas neužauga"
1909, Mieganti mūza

1915 Naujagimis

1920, Skulptūra akliems

1920, Mieganti mūza

 1921, Mieganti mūza

1938 m. Brancusi sukūrė skulptūrų kompleksą I pasauliniame kare žuvusiems Rumunijos kariams atminti. Tai buvo jau tikras minimalizmas, nors sukurtas 20 metų anksčiau. Nuo minimalizmo šį kūrinį skiria tik tai, kad jis "turi paskirtį" - yra skirtas atminti konkretiems žmonėms (minimalizmo žmonės nebedomina, tiktai struktūros):
The gate of kiss

The table of silence

The endelss column 



Šis menininkas laikomas pačiu įtakingiausiu žmogumi XX a. mene. Jis buvo labai arti futuristų, kurie siekė žmogų pašalinti iš kūrybos, kurie labiau domėjosi visos visuomenės struktūra, industrine struktūra, nes laikė tai daug galingesnėmis jėgomis negu santykiai, emocijos. Marcel buvo kilęs iš menininkų šeimos, buvo jauniausias, todėl klausėsi daug protingų pokalbių ir skaitė (o pinigus uždirbo žaisdamas už Prancūzijos šachmatų rinktinę). 

Todėl jo vieni iš pirmų darbų buvo konceptualūs. Pvz., bandė vaizduoti evoliuciją, chaosą, atsitiktinumą:

1913-14: 3 standard stoppages: Čia dėžutėje matomos formos, išpjautos pagal tai, kaip nukrito ant žemės 3 virvelės. Tai šiek tiek primena Malevičių - padaryti tokį kūrinį yra labai paprasta, tačiau padaryti būtent tuo konkrečiu metu - konceptualiai tai yra revoliucija.

Čia yra pirmas kartas (ar vienas iš nedaugelio kartų), kai menas prabyla apie mokslo temą. Be to, čia naudojamas objektas, o ne „paveikslas“ ar skulptūra.

Kitas labai svarbus momentas, ką Marcel Duchamp įvedė į meną, tai - kontekstas. Būtent Marcel pirmasis pradėjo dėti į parodas "įprastinius" daiktus, teigdamas, kad bet kas gali būti meno kūrinys - svarbu tiktai laikas ir vieta. Minimalistai šią idėją naudos nuolatos.1917: spąstai, 1917, fontanas 
  

Rusų konstruktyvistai
Įdomu tai, kad XX a. pradžioje iki bolševikų valdžios (ir net turbūt keletą metų po to), Rusijos modernus menas menkai teatsiliko nuo vakarų. Netgi priešingai - leido sau labai radikalių idėjų. Socializmo ideologija persiėmę menininkai kūrė futuristinius paveikslus (žr. šalia) - Larionov darbus, o architektai - monumentalius modernios architektūros projektus (deja, neįgyvendintus). Šios architektūrinės idėjos tuomet buvo radikalios, tačiau šiais laikais - jau yra visai įprastos. 

Vėliau meninę pažangą užgniaužė Leninas ir Stalinas, kurių nuomonė buvo ta, kad menas turi tarnauti liaudžiai, todėl privalo būti suprantamas ir idelogizuotas.

Čia pavaizduota keletas 1919-1921 m. Vladimiro Tatlino projektų:
 
Monumentas 3-ąjam internacionalui


Ir nors jie čia atrodo gana moderniai, bet pažiūrėkime - ar ne tą patį turime šiais laikais, ir priimame kaip visiškai įprastus dalykus:
Eifelio bokštas
2012: Airija
 

Molėtai, Anykščiai, Biržai

Nepraėjo ir 100 metų, ir tokia architektūra randasi net Lietuvos kaime...

Šis skulptorius pakliuvo į bangą, kai po I pasaulinio karo, kuris buvo labai žiaurus, futurizmas išėjo iš mados. Po I pasaulinio karo mene atsirado neo-realizmas, o Henry Moore kaip tik tuo laikotarpiu pradėjo kurti. Jo pirmos skulptū9ros – tai neoklasicistiniai stilizuoti darbai. 

Tačiau vėliau jis atrado, kad galima daug informacijos perteikti ne per pačią formą, o per tuštumą joje. Pavyzdžiui, žemiau parodyta serija darbų vaizduojančių moterį pusiaugula "reclining woman":
1938
Recumbent Figure 1938 Henry Moore OM, CH 1898-1986 Presented by the Contemporary Art Society 1939 http://www.tate.org.uk/art/work/N05387
 1953
 1961
Moteris su kūrikiu

Vėliau jo kūryboje tuštumos ypač įsigalėjo:
1963-69

1966
Exif_JPEG_PICTURE

 1968


Architektūra
Iki XIX a. pabaigos architektūra buvo labai simboliškas menas. Kolonos, frontonai, lipdiniai, į nišas įsodintos skulptūros - visos detalės architektūroje kalbėdavo apie architekto pasaulėžiūrą. Netgi pats pastatų išplanavimas buvo simbolinis (žiūrint iš viršaus bažnyčios sudaro kryžiausi formą, ir tai skirta yra ne žmogui matyti, o dievui). 

Piramidė - kvadratas sudalintas į trikampius
Žiūrint iš viršaus - Šv. Petro bazilika sudaro katalikiško kryžiaus formą. Aikštės centre stovi egiptietiškas obeliskas, kolonada graikiška, o ant jos - užstatyti šventieji. Tokiu būdu čia užkoduotos krikščionybės ištakos
Simbolika buvo būdinga ne tik religiniams, bet ir pasaulietiniams statiniams.

Tačiau po XIX a. įvykusios industrinės revoliucijos, pastatuose simbolika po truputį pradėjo nykti, užleisdama vietą funkcijai. Ypač svarbios pasidarė konstrukcijos, šviesa ir erdvė. Būtent šie elementai yra labai svarbūs minimalizmo kūriniuose. 

Žemiau pateikiame keletą modernios architektūros pavyzdžių. Tiktai neapsigaukite! Moderni architektūra - tai XX a. pradžia, atkreipkite dėmesį į metus. Kad kai dairysitės į savo naują "modernų" namą, galėtumėt įvertinti, ar toli pasistūmėjo Lietuvos architektūra per pastaruosius 100 metų:
1879 m. architektūra
Kvadratinės formos, tačiau yra išlikę rudimentinė puošyba ant nešančių kolonų.
1891 m. architektūra 
Puošyba lieka tiktai pirmame aukšte - ten kur yra vitrinos, įėjimai.
1914 m., Niujorkas
Vien tiktai struktūros, konstrukcinės formos. Grožis užleidžia vietą funkcijai.
 1902-03 m. gyvenamasis namas, architektas Wright
Šitai architektūrai - daugiau kaip 100 metų...
 Tas pats namas, kitu kampu


 1910-14 Batų fabrikas vokietijoje, Gropius
Šitoms stiklo konstrukcijoms - 100 metų. O mums Hanner pykštukas atrodė modernizmo viršūnė.
 1927 Štutgartas, autorius Le Corbusier
Šita nuotrauka labai patogi iliustracijai. Mes iškart atpažįstame, kad automobilis yra seno modelio. Bet ar atpažįstate, kad ir namas yra tų pačių metų kaip automobilis?
 1929 m. H.Scharoun, Lenkija
O čia - mūsų kaimynai. 

 1934, Pingvinu baseinas, Anglija
1952, Le Corbusier, United Nations


1949, Ph.Johnson, nuosavas namas
1958, Kongreso rumai, Brazilija

 1958-61, E.Eiermann, Germany


Beje, lygiai tas pats matyti ir interjeruose. Žemiau yra keletas tų pačių architektų interjero pavyzdžių:
 1929, R.Neutra, vila, California
 1931, Le Corbusier, Savojos vila

Pasižiūrėkite čia. Ir tada paskaitykit apie Riešėje pastatytą namą "Jachta". Viskas su tuo namu OK, bet nieko naujo... Tik 85 metų senumo idėjos.
 1949, Ph.Johnson, nuosavas namas
Išorė atvaizduota aukščiau

Ir, galiausiai - baldai. Vėlgi, žiūrint pavyzdžiui, svarbu pasitikrinti metus. 
1903-05, ofisine kede, Wright

Mondrian baldai
Pamenate Mondrian? Tą suprematistą? Štai čia yra jo idėjos - tik dabar jos atrodo visiškai priimtinos
1924, G.Th.Rietveld, Nyderlandai

Comments