Minimalizmas: La Monte Young

La Monte Young (1935). JAV kompozitorius avangardistas. Laikomas pirmuoju minimalizmo kompozitoriumi. Labiausiai žinomas dėl savo "drone music", nors kūrė ir mikrotoninę muziką. 
Studijuodamas susipažino su free jazz muzikantais. Kartu muzikavo su free jazz pradininku saksofonistu Ornette Coleman. Po 1957-tų domėjimasis džiazu palaipsniui blėso. Young daugiau domėjosi XX a. pirmosios pusės avangardisto Webern kūryba, Grigališkuoju choralu, indų muzika, Gagaku, indonezijos gamelanu. 

Pirmieji kūriniai parašyti dodekafoninėje sistemoje (apie ją kalbėjome, kai diskutavome apie Ekspresionizmą). Šį metodą Young studijavo pas Leonard Stein (Schoenberg asistentą). Studijuodamas pas Stein jis parašė dvi kompozicijas, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pirmosios minimalizmo, kaip stiliaus, kompozicijos:
  • 1957 „For Brass“. Natos tęsiamos po 20-30 sekundžių.
  • 1958 „Trio for stings“. Pirmoji tikrai minimalistinė kompozicija, nes ją sudaro tik ilgai tęsiamos natos. Pirmasis kompoziciją 1959 m. įvertino Stockhausen kai La Monte pas jį pradėjo privačiai lankyti pamokas. 

1959 m. Young susipažino su Cage ir jo muzikos atlikėju Davis Tudor. Kartu koncertavo (atliko ne tik Cage, bet ir savo kompozicijas). Susižavėjo „neapibrėžtumu“ (indeterminacy) muzikoje. Ėmė naudoti nemuzikinius garsus, triukšmą, performanso elementus. 

FLUXUS periodas

1960 m. susipažino su Jurgiu Mačiūnu. Abu lankė Richard Maxfield elektroninės muzikos kursus. Mačiūnas pakvietė jį ką nors „padaryti“ AG Gallery patalpose. Abu ėmė glaudžiai bendradarbiauti. La Monte Mačiūnas buvo didelis autoritetas. Mačiūnas padėjo jam iliustruoti knygą „An Anthology of Chance Operations”. Knygoje buvo aprašyti įvairūs variantai „veiksmai“, inspiravę Mačiūną Fluxus „veiksmams“. La Monte pripažino, kad Mačiūnas sugebėjo jo idėjomis užkrėsti nemažai Amerikos, Japonijos, Europos menininkų ir fluxus judėjimas tapo tarptautiniu.

„Compositions 1960“. Iš esmės tai yra fluxus „veiksmai“
Kompozicija #1
Atlikėjas turi atsinešti kibirą vandens ir gniūžtę šieno. Tuomet atlikėjas gali rinktis - arba pamaitinti pianiną, arba laukti kol pianinas pasimaitins pats. Kompozicija baigiasi kai pianinas yra sotus arba kai baigiasi šienas...

Kompozicija #5:
Siūloma koncertinėje patalpoje paleisti drugelį. Po kiek laiko atidaryti langus. Kompozicija baigiasi, kai drugelis išskrenda pro langą į laisvę.
Kompozicija #6:
„atlikėjai“ po vieną turi eiti į sceną, sėstis priešais publiką ir į  ją spoksoti  – veiksmas tarytum apsukamas (publika tampa atlikėjais, t.y. tais į kuriuos žiūrima). „Atlikėjai“ stebi neprognozuojamą (stichišką) publikos reakciją.
Vienoje kompozicijoje atlikėjui(jams) siūloma užgesinti visas šviesas ir scenoje sukurti laužą (laužas turėtų degti kiek įmanoma ilgiau). 

Kompozicijoje Nr. 13 atlikėjui siūloma sukurti bet kokią kompoziciją ir ją atlikti kaip įmanoma geriau!!!
Kompozicija #10
„Draw a straight line and follow it.“ Ši nuoroda dabar dažnai cituojama kaip La Monte gyvenimo ir kūrybos kredo.
Kompozicija #7
„amžinai“ tęsiamas kvintos intervalas (B-Fdiez). Atlikimo variantai gali būti patys įvairiausi ir nebūtinai vienu ar dviem instrumentais. Šis „veiksmas“  buvo pradžia La Monte drone music, kuri grindžiama ilgai besitęsiančiais garsais, garsų srautais.

Kompozicijos #7 pavyzdys su dviem žvakėm:

„Poem for Chairs, Tables, Benches“ (1960) taip pat yra tipiškas fluxus performansas – daug žmonių stumdo baldus sąmoningai išgaudami specifinius garsus. Vėliau šis performansas buvo įrašytas kaip „muzikinė“ kompozicija (tik garsas). Performansas vėlesniais laikais (pagrinde studentų) atliktas daug kartų. 

La Monte dėkingas Jurgiui Mačiūnui ne tik už idėjinį palaikymą, jo idėjų techninį realizavimą, bet ir už tai, kad padėdavo jam maistu ir pinigais, kai La Monte skurdo, nors pats Maciūnas gyveno spartietišką gyvenimą, tam tikrais gyvenimo periodais išleisdamas vos po 1 $ per dieną. 














Drone Music

Drone music - tai ilgos muzikos kompozicijos, kuriose naudojami tonų (natų) rinkiniai, skambantys kartu (kaip akordai, bet nebūtinai derantys) - "Drones". Dronai tęsiami ilgai ir lėtai keičiasi, muzika yra labai statinė. La Monte Young laikomas šios muzikos pradininku. 

Kai La Monte 7-to dešimtmečio pradžioje „atrado“ savo drone music, Cage eksperimentavo su „atsitiktinumu“. Todėl, kažkuria prasme, La Monte, nors ir Cage aplinkos žmogus, buvo savotiška opozicija tam, ką tuo metu darė Cage, nes Drone music yra absoliučiai kontroliuojama.

Andy Warhol, išgirdęs Young „statines“ kompozicijas, ėmė kurti „statinius“ filmus: „Kiss”, “Eat”, “Sleep”. Jurgis Mačiūnas teigė, kad “statinių” filmų idėją Warhol pasivogė iš jo.  

Savo muzikai atlikti kartu su žmona Marian Zazeela La Monte įsteigė „avangardistų entuziastų“ ansamblį Theater Of Eternal Music, kuris grojo Rytų arba artima Rytų tradicijoms meditatyvią muziką. 1964 ansamblyje dainavo ir Terry Riley (vienas iš minimalizmo muzikoje pradininkų).

Pavyzdžiai, kur Young kūryba primena indų meditacinę muziką:

Senosios tradicijos


Young manė, kad  jo 1964 m. kompozicija išderintam pianinui The Well-Tuned Piano yra jo geriausias kūrinys – opus magnum. 1987 m. Niujorke įrašinėdamas šią kompoziciją Young grojo 6 val. 30 min.

Kūrinio ištrauką taip pat galite paklausyti čia:

O čią - keletas ištraukų iš Kompozicijos Nr. 7:

Kompozicija Nr. 7


Comments