Optinis menas: Kazimieras Leonardas Žoromskis

Kazimieras Leonardas Žoromskis (1913 – 2004). 

Gimė Panevėžio r., Smilgiuose. 1917 m. mirė motina ir jaunesnioji sesuo. Tėvas liko našlys su penkiais vaikais (Kazimieras priešpaskutinis). 

1924-28 m. Kazimieras lankė Smilgių pradinę mokyklą. Piešimu domėjosi nuo mažumės, nors tėvas niekada nenorėjo, kad sūnus rinktųsi menininko karjerą. 1928-36 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1936-38 m. mokėsi Lietuvos karo mokykloje Kaune. 1938 m. įstojo į Kauno meno mokyklos III kursą (Vienožinskio tapybos studija). 1941 m. reorganizavus Kauno meno mokyklą ir įkūrus Vilniaus dailės akademiją, persikėlė mokytis į Vilnių. 1942 m. dailės akademiją baigė.

1943 m. Vienos dailės akademijoje studijavo tapybą, lankė dažų chemijos bei technologijos kursą, mokėsi meno kūrinių konservavimo ir restauravimo institute. 

1945 m.pėsčiomis persikėlė į Šveicariją. 1945-46 m. mokėsi Romos karališkoje dailės akademijoje fresos ir enkaustikos (tapyba vaško dažais ant pašildyto paviršiaus; tai vandeniui ir ypač šviesai atspari tapybos technika) klasėje. Ten jį visokeriopai rėmė ambasadorius Stasys Lozoraitis (vyresnysis) ir jo žmona Vincenta Lozoraitienė. 

1946-49 m. gyveno Madride. Čia surengė pirmąsias personalines parodas, dalyvavo Ispanijos jaunųjų dailininkų parodose. Ispanijoje praktikavo neoimpresionistinio peizažo stilistiką. 

1950 m. persikėlė į Bogotą. Tapo profesoriumi  Kolumbijos Bogotos universitete. Kadangi tuo metu Kolumbijoje buvo itin gili ekonominė krizė, metų pabaigoje Žoromskis išvyko į JAV.

1950-56 m. gyveno Čikagoje. Restauravo paveikslus, skaitė paskaitas, rašė straipsnius meno klausimais. Surengė personalinių parodų. 1952-1956 m. tęsėsi antrasis kūrybos periodas – nuo impresionizmo dailininkas pasuko fovizmo ir ekspresionizmo link.

1956-86 m. gyveno Niujorke, Manhetene, 23-iojoje gatvėje. Dalyvavo „Phoenix“ galerijos parodose, eksponavo darbus Moderniojo meno muziejaus „Art Lending Service“ galerijoje. Dėstė aliejinės tapybos, peizažo, akvarelės, perspektyvos ir šiuolaikinio meno istorijos kursus „Catan Rose“ meno institute Niujorke, Newarko dailės ir dizaino mokykloje Niujorke. 

Sulaukė daug palankių recenzijų amerikiečių spaudoje, įskaitant tokius leidinius kaip "The New York Times", "Art Magazine", "France-Amerique". Jo paveikslai buvo eksponuojami parodose kartu su M. Shagal, V. Kandinskio, V. de Silvos, P. Delvaux, K. Appelo, S. Dali, M. Ernst, W.de Kooning, V. Vasarelyir kitų pasaulinio lygio įžymybių darbais. 1968-1970 m. Niujorko galerijos atrinko po vieną kūrinį parodai Huntingtono Hardfordo šiuolaikinio meno galerijoje. Tarp žymiausių pasaulio dailininkų atsidūrė ir Žoromskio darbas.

Pradinė kūrybos raida

Niujorke Žoromskis naujus plastinės kalbos eksperimentus pradėjo nuo abstrakčiojo ekspresionizmo. 6-ajame deš. Amerikoje tai buvo dominuojantis stilius.

1958-63 Abstraktusis ekspresionizmas


7-ojo dešimtmečio pradžioje Žoromskio tapyboje vėl įvyko posūkis. Dailininko dėmesys nukrypo į aptrupėjusių mūrų, apiplėšytų skelbimo lentų bei kitokių daiktų kompozicijų ritmą ir faktūrą (pop art įtaka). Taip gimė ciklai „Sienos“ ir „Skelbimų lentos“ (1962-1972 m.).

1962 -1972 Sienos, Skelbimu lentos









Trijų dimensijų serijos (TDS) [angl. – Third Dimension Series]

1978 - Niujorko dangoraiziai 1



Kita Žoromskio aistra ir naujas posūkis stilistikoje buvo op art‘as. Optinio stiliaus paveiksluose Žoromskis pratęsė 
impresionistų tyrinėjimus nauja linkme. Jis atrado trečiąjį matmenį – „spalvinę šviesą“: sukūrė iliuzinę spalvinę perspektyvą, šviesos virpesį erdvėje.

Triju Dimensiju Serijos ‎(TDS)‎


Ciklas „23-ioji gatvė“

1989 - Teta Marija II

9-ojo dešimtmečio pabaigoje Žoromskis pasuko daiktinės tapybos (objektive painting) linkme. Per palyginti trumpą laiką nutapė kelioliką geriausių savo paveikslų, sujungtų į ciklą – „23-ioji gatvė“. Tai gatvė Manhetene, kurioje trisdešimt  metų gyveno ir kūrė dailininkas. Šiame cikle dailininkas vaizdavo XX a. žmogų: žmogų su kauke, be galo vienišą, nesuprastą, gyvenantį žemiškų aistrų ir technikos pasaulyje. 

Atkreipkite dėmesį, kad daug kur paveikslų šone yra likę statmenų spalvinių linijų, kurios tarsi ateina iš "trečiosios dimensijos serijos".

23-ioji gatve


1978 m. Žoromskis po daugelio metų pirmą kartą aplankė okupuotą Lietuvą. 1986 m. jis visam laikui ryžosi sugrįžti į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje.

1988 m. Vilniaus dailės rūmuose buvo surengta jo personalinė paroda. Geriauisia, ką galėjo pasakyti kritika, tai, kad „Lietuvos tapybos kontekste Žoromskis yra labai amerikoniškas“.

1991 m. dailininkui baigėsi dažai, lakas, drobė, o kokybiškos įsigyti Lietuvoje buvo neįmanoma. Jis vėl grįžo į Niujorką. Taip ir gyveno – tarp Vilniaus ir Niujorko.

Žoromskis Lietuvai padovanojo apie 600 darbų. Lietuvoje jam buvo pažadėtas jo vardo muziejus. Dailininkas mirė 2004 m. Vilniuje, taip ir nesulaukęs žadėto muziejaus. Nedidelis muziejus po mirties buvo įrengtas jo namuose. 

Comments