Orderiai

Romėnai graikų šventyklų kompozicinę sistemą vadino orderiu. Orderis - tai architektūrinė sistema, kurios pagrindiniai kompoziciniai elementai yra kolonos (atramos) ir antablementas (pastato perdanga). Vokiškai orderis reiškia „tvarka“ (lotyniškai „tvarka“ – ordo). 

Orderis buvo grindžiamas griežtais proporcijų kanonais, kurie, graikų supratimu, atspindėjo jų įsivaizduojamą kosminę (dieviškąją) „tvarką“. Senojoje graikų kalboje žodis kosmosas reiškė „tvarką“ arba „visatą“. Graikams visata buvo tobulos dieviškos tvarkos išraiška, kurią savo proporcijomis ir privalėjo atkartoti šventykla – dievybės namai. 

Graikų archainėje ir klasikinėje architektūroje dominavo 2 orderiai – dorėninis ir jonėninis. Dorėninis orderis žemyninėje Graikijoje formavosi VIII-VII a. pr. Kr., o jonėninis, Mažojoje Azijoje ir Egėjo jūros salose, kiek vėliau – VII a. pr. Kr.. 

Pirmoji akmeninė dorėninio orderio šventykla buvo pastatyta apie 630 m. pr. Kr.
Pirmoji akmeninė jonėninio orderio šventykla – apie 560 m. pr. Kr

Pirmoji akmeninė dorėninio orderio šventykla buvo pastatyta apie 630 m. pr. Kr., o pirmoji akmeninė jonėninio orderio šventykla – apie 560 m. pr. Kr.. Dorėninio orderio šventyklų daugiausiai buvo Peloponeso pusiasalyje, Pietų Italijoje (tuo metu ši teritorija vadinta Didžiąja Graikija) bei Sicilijoje. Jonėninio orderio šventyklų daugiausiai buvo pastatyta Mažojoje Azijoje. 

Tiek Dorėninis, tiek Joneninis orderiai siejasi su genčių kilmės istorija:
  • Dorėninis orderis buvo pavadintas vienos iš graikų genčių – dorėnų – vardu. Doras buvo genties globėjo Helėno sūnus. Helėnas savo ruožtu buvo Deukaliono sūnus, o Deukalionas - tai graikiškas "Nojaus" ekvivalentas, t.y. - žmogus, kuris dėl savo dorybių buvo dievų pasirinktas išgyventi tvaną. 
  • Jonėnų gentis buvo pasivadinusi Apolono sūnaus Jono vardu. Jonėnai į Mažosios Azijos teritoriją atsikraustė žlugus Mikėnų civilizacijai, kai „tamsiaisiais antikos amžiais“ prasidėjo masinė migracija („tautų kraustymasis“). 
VIII – VII a. pr. Kr. šių dviejų Graikijos regionų ekonominis-kultūrinis išsivystymas gerokai skyrėsi, todėl skyrėsi ir meniniai-estetiniai idealai. Peloponeso pusiasalyje dominavo grubesnių, monumentalesnių formų ir proporcijų architektūra - dorėninis orderis, o kultūriškai labiau pažengusioje Mažojoje Azijoje – puošnesnis, grakštesnis jonėninis orderis. Dorėninis ir jonėninis orderiai skyrėsi ne tik proporcijomis, bet ir kompozicinėmis-konstrukcinėmis dalimis. 


 
Orderio kompozicinė sistema rėmėsi modulu. Modulas – tai pirminis kompozicinis elementas, kurio pagrindu būdavo apskaičiuojami šventyklos matmenys ir proporcijos. Manoma, kad dažniausiai graikai modulu pasirinkdavo kolonos apatinės dalies spindulį (arba skersmenį). Atsižvelgdami į matematiniais skaičiavimais grįstus „kosminės tvarkos“ (proporcijų) kanonus ir už pagrindą paėmę modulą, graikų architektai apskaičiuodavo visa šventyklos kompoziciją. Pvz., dorėninių kolonų aukščio ir apatinės kolonos dalies skersmens santykis būdavo nuo 4:1 iki 8:1. Jonėninių – nuo 8:1 iki 10:1. Korintinės kolonos buvo dar lieknesnės.

Abu pagrindiniai graikų orderiai formavosi tuo metu kai graikų vazų tapyboje dominavo griežtas geometrinis stilius. Geometrinio stiliaus dekoras rėmėsi racionaliai apmąstyta ir logiškai pagrįsta simboline kanonų sistema, kurioje, kaip ir šventyklų architektūroje, didelį vaidmenį vaidino matematinės proporcijos, ypač vadinamasis "aukso pjūvis: .618". 

Dorėninis orderis dažniau naudotas eksterjeruose, o jonėninis – interjeruose. Dorėninis orderis savo proporcijomis buvo masyvesnis, žemiškesnis, sunkesnis. Jonėninis - lengvesnis, „minkštesnis”, žaismingesnis, tapybiškesnis. Tai, kad dorėninis orderis buvo traktuojamas kaip „vyriškas“, o jonėninis - kaip „moteriškas“,  savo traktate rašė romėnų architektas Vitruvijus.  



Prasidėjus karams su persais, graikų centrai iš Mažosios Azijos ir Egėjo jūros salų palaipsniui persikraustė į europinę dalį. Kartu su savimi jonėnai atsinešė ir Mažojoje Azijoje susiformavusias architektūrines tradicijas. Todėl V a. pr. Kr. Graikijoje jau buvo statomos ir dorėninio, ir jonėninio orderio šventyklos. 

Nors Graikijoje statant šventyklas buvo laikomasi kanonų, tačiau kiekviename mieste (poliuje) savo išplanavimu ir puošyba šventyklos šiek tiek skyrėsi. Tai priklausė nuo susiklosčiusių vietinių tradicijų, nuo to kokiais resursais disponavo mietas, ne paskutinėje vietoje buvo ir tai, kokiai dievybei statyta šventykla. Todėl, nepaisant graikų šventyklų išorinio panašumo, jų įvairovė buvo ganėtinai didelė.


Abstrakcija vs. realizmas

V a. pr. Kr. kai vazų tapyboje pradėjo dominuoti natūralistinis vaizdavimo būdas, šventyklų architektūroje pagrindinis dėmesys taip pat buvo skiriamas skulptūriniam apipavidalinimui realistiškai vaizduojant žmonių kūnus.

Čia yra keletas geometrinio mastymo pavyzdžių: nuo graikų vazų, iki tibeto mandalų ir, galiausiai, Mondrian ir Doesburg ginčo, ar visata leidžia egzistuoti įstrižoms linijoms, ar ne...



Žymiausios dorėninio orderio šventyklos

Įspūdingiausi dorėninio orderio statiniai buvo Olimpijoje stovėjusi Dzeuso šventykla ir Atėnų akropolio Partenonas (apie Partenoną skaityti prie „Atėnų akropolis“). 



Šventyklos Pestume

Geriausiai senosios dorėninio orderio šventyklos išliko Pestume  - graikų kolonija Poseidonijoje (Didžioji Graikija - Pietų Italija). Graikai (dorėnai) į šias teritorijas persikėlė apie 600 m. pr. Kr. ir iš karto ėmėsi akmeninių šventyklų statybos. Pestume yra 3 dorėninio orderio šventyklos: Hero I-oji, Atėnės ir Heros II-oji (dar vadinama Poseidono). Heros I-oji šventykla pastatyta apie 550 m. pr. Kr., Atėnės -  apie 530 m. pr. Kr., o Heros II-oji (Poseidono) - apie 460 m. pr. Kr.. 

Visų trijų šventyklų kolonos labai masyvios. Neproporcingai dideli kapiteliai (ypač seniausioje Heros šventykloje) ir ryškus entazis (kolonu išplatėjimas). Kuo senesnio periodo akmeninis dorėninis orderis, tuo jis „sunkesnis“ ir grubesnis. 

Heros II-osios (Poseidono) šventyklos vertė ypatingai didelė, nes manoma, kad ji buvo išnykusios Dzeuso šventyklos Olimpijoje kopija. Šios šventyklos celė dviem kolonadomis (2 kolonų eilės) buvo padalinta į tris navas. Vidinės kolonados – dviaukštės (kolonos sukomponuotos dviem aukštais). Kad ribotoje celės erdvėje masyvi dviaukštė dorėninė kolonada nesukeltų slogaus įspūdžio, joje buvo naudojamos gerokai mažesnio skersmens kolonos nei fasade. Nuo V a. pr. Kr.  sprendžiant šią vidinės erdvės aplengvinimo problemą, dorėninių šventyklų interjeruose pradėtas naudoti lengvesnis, grakštesnis jonėninis orderis.

Heros II-osios šventyklos portike (iš fasado pusės) buvo 6-ios kolonos (heksastilas), o šonuose - po 14 kolonų. Kolonų kaneliūra turi ne 20, kaip dažniausiai būna dorėniniuose orderiuose, o 24 vertikalius griovelius.



Konkordijos šventykla Agrigente (Valle dei Templi), Sicilijoje (apie 430 m. pr. Kr.)

Tai brandžiosios (aukštosios) klasikos periodo, puikiai išlikusi šventykla – joje trūksta tik dalies antablemento. Laikoma, kad ši šventykla – vienas tobuliausių išlikusių dorėninio orderio pavyzdžių. 

Sicilija priklausė „Didžiajai Graikijai“ – graikų kolonija nuo VII a. pr. Kr.. Arigente, palyginti nedideliame plote, yra 7 dorėninio orderio šventyklos. Konkordijos šventykla išsilaikiusi geriausiai.

Konkordijos šventykla yra mažesnė už Pestume esančias šventyklas  - jos pagrindas yra 40 x 17 m. (2/3 Pestumo šventyklų mastelio), bet lyginant su pastarosiomis,  ji - grakštesnė, elegantiškesnė, ne tokia “raumeninga”. Konkordijos šventyklos kolonos plonesnės, atstumai tarp jų didesni, kolonų entazis vos pastebimas, kapiteliai siauresni ir ţamsesni, todėl ne taip krintantys į akis. Šventyklos antablementas, lyginant su Pestumo šventyklomis, yra siauresnis, ne toks masyvus.

VI a. Konkordijos šventykla buvo pritaikyta krikščionių apeigoms. Rekonstruojant šventyklą buvo šiek tiek pakeistas jos vidinis planas.




Vilniaus kolonos

Vilniuje dorėninį orderį geriausiai atstovauja sargybos pastatai prie S. Konarskio gėlių turgelio ir liepkalnio:




Jonėninio orderio šventyklos

Didžiausios ir puošniausios šio orderio šventyklos buvo pastatytos Samo ir Efeso miestuose (Mažoji Azija). Nuo V a. pr. Kr. jonėninio orderio šventyklų buvo ir kontinentinėje Graikijoje, pvz., Erechtejonas Atėnų akropolyje. Deja, originalių, nesugriautų jonėninio orderio šventyklų neišliko - geriausiu atveju stilobatai (šventyklų pagrindai-paaukštinimai) su keliomis kolonomis. Taip atsitiko ir dėl to, kad jonėninio orderio šventyklos buvo lengvesnės, grakštesnės, o tai reiškia ne tokios masyvios ir atsparios karų, žemės drebėjimo atvejais. 

Heros šventykla Samo mieste


Iš vienos seniausių jonėninio orderio Heros šventyklos Samo mieste (570 –560 m. pr. Kr.) liko vienintelė apgriuvusi kolona. Šventykla išstovėjo vos 10 metų – ją sugriovė žemės drebėjimas.
Artemidės šventykla Efese

Artemidės šventykla Efese laikoma žymiausia jonėninio orderio šventykla. Iš šios 7-iems pasaulio stebuklams priskirtos grandiozinės šventyklos taip pat neliko beveik nieko.  

Šventyklos kolonų aukštis siekė 18,5 m.  Skirtingais duomenimis iš viso galėjo būti nuo 120 iki 127 kolonų. Kolonos turėjo ne tik bazes, bet ir reljefais išpuoštus postamentus. Kolonų kaneliūrą sudarė ne 24 (kaip įprasta jonėninei kolonai), o 48 vertikalūs grioveliai. 

Fasadą puošė tripterinis portikas (3 eilės po 8 kolonas). Portiko antuose -  keturių kolonų gylio porinė kolonada. Visas pastatas buvo apjuostas dviejų eilių kolonada (dipteris). Kaip iš tikrųjų atrodė statinys, nėra tiksliai žinoma, todėl skirtingose reprodukcijose jis vaizduojamas skirtingai. 

550 m. pr. Kr. pastatyta šventykla buvo iš naujo perstatoma dar 2 kartus. Pirmąją šventyklą sunaikino žemės drebėjimas. Antrąją, pasak legendos, 356 m. pr. Kr. sudegino šventikas Herostratas. Trečiąją šventyklą pradėjo statyti Aleksandro Didžiojo laikais - 323 m. pr. Kr.. Ilgai statyta šventykla buvo pripažinta vienu iš pasaulio stebuklų. 


Paskutinės, Didžiosios Artemidės šventyklos stilobato plotas buvo 69 x 137 m.. Stilobatas buvo ne 3 pakopų, kaip įprasta, o 10-ties (gal net r daugiau).

Artemidės šventykla Efese (tęsinys)

Išlikę buhalteriniai užrašai byloja, kad vienos kolonos pastatymas kainavo 40 000 drachmų, t. y. apie 2 mln. dabartinių eurų. Tokiu atveju vien tik kolonų pastatymas kainavo apie 374 mln. eurų. 

8,74 m. ilgio architravo blokai svėrė po 24 tonas. Į 20 m. aukštį jie buvo keliami skrydinių pagalba.
268 m. gotų invazijos metu šventykla buvo apgriauta. Koks buvo tolimesnis pastato likimas nėra tiksliai žinoma. Dalis šios šventyklos skulptūrų, kolonų vėliau aptikta kituose Bizantijos imperijos miestuose.

1869 m. britų archeologai rado Artemidės šventyklos vietą, bet ypatingai dideliais radiniais pasigirti negalėjo. Šiandieną šventyklos vietoje simboliškai pastatyta vienintelė, iš atsitiktinių fragmentų sudėta kolona.





Korintinis orderis

V a. pabaigoje Korinto mieste atsirado jonėninio orderio atmaina, dar lieknesnis ir puošnesnis korintinis orderis. Korintinis orderis klasikinės Graikijos laikais nebuvo populiarus – jis paplito tik helenizmo epochoje - IV a. pr. Kr.. 

Seniausia korintinė kolona (450-420 m. pr. Kr.) rasta Apolono šventykloje Arkadijoje. „Vieniša“ kolona stovėjo jonėninio orderio naose (celėje) prie galinės sienos. Kokia buvo šios kolonos paskirtis – neaišku.


Savo ištakomis ir pobūdžiu korintinis orderis buvo jonėninio orderio variacija. Anksčiausiai jis pradėtas naudoti apskrito plano šventyklose - toluose (tholos) ir šventyklų interjeruose. Pirmieji tolai buvo pastatyti Delfuose ir Epidaure - juose korintinės kolonos irgi panaudotas viduje. 

Ankstyviausias statinys, kur korintinis orderis panaudotas eksterjere yra ne šventykla, bet Lisikrato paminklas Atėnuose. Monumentas pastatytas tam, kad viešai eksponuoti puošnią bronzinę taurę, kurią Lisikratas 335 m. pr. Kr. laimėjo. graikų chorų varžybose. Nedidelio statinio, kurį puošia 6 korintiniai piliastrai (stačiakampės kolonų imitacijos) skersmuo tik 2 m.


Helenizmo epochoje, apie 170 m. pr. Kr., korintinis orderis tapo pagrindiniu orderiu – ypač peripterinėse (apsuptose viena kolonų eile) šventyklose.  Jis toliau buvo tobulinamas,  įgaudamas vis puošnesnes, gyvesnes, tapybiškesnes formas. Daug plėtojant korintinį orderį prisidėjo ir romėnai. 



Comments