Paskaita 18: Fovizmas (ypač Matisse)

Ekspresionizmas mums yra pažįstamas kaip labai žiaurus, aštrus, skausmingas menas. Tačiau tai - tik pusė jo, ta, kuri kilo iš Van Gogo (žr. čia). Yra ir kita pusė - harmoningasis ekspresionizmas, vardu Fovizmas

Šios dailės krypties pradininku yra laikomas Gogenas (prisiminkite paskaitą apie post-impresionizmą). 

Tiesiogiai verčiant, fovizmas reiškia "Laukinių menas". Pirmoji fovistų paroda įvyko 1905 metais "Nepriklausomųjų" salone. Iš čia atrodo ir kilo Fovizmo pavadinimas, dėl dviejų priežasčių:
1. Matiso (Matisse - garsiausias krypties atstovas) darbas parodoje kabojo kartu su Russeau "Liūtas pagauna antilopę" (naiviojo meno pavyzdys), ir todėl buvo susietas su šia tematika. 
2. Fovistiniai darbai buvo eksponuojami šalia Donatelo skulptūrų, ir vienas žurnalistas šį reiškinį įvardijo kaip "Donatelas tarp laukinių", norėdamas pabrėžti fovistų atotrūkį nuo tobulojo Donatelu (čia ne apie vėžliuką...). 

Tačiau šis pavadinimo vertimas visiškai neatitinka turinio. Pagrindinė Fovizmo idėja - tai harmonijos, grožio, estetikos kūryba, kuri leidžia į ją žiūrinčiam žmogui atsigauti, pailsėti. 

Fovizmo centrinės figūros Matiso supratimu, kuo menas yra realistiškesnis, tuo daugiau į jį galima "pakrauti" demagogijos ir naudoti jį kaip diktatūrinį įrankį perduodant idealoginę žinutę. Todėl Matisas sąmoningai vengė savo kūriniais perduoti bet kokią idėją - jis siekė gryno, abstraktaus grožio. Ši mintis yra labai stipri ir kėlė didžiulį nepasitenkinimą, ypač vyresniems ideologams. Neapykanta Matisui buvo tokia, kad 1913 metais Čikagoje buvo viešai sudegintas jo paveikslas. Beje, protesto akcijose aktyviai dalyvaudavo ir lietuvių "klasikai", kaip pvz. Žmuidzinavičius.  

Fovizmo kertiniai kūrėjai buvo keturi: Andre Derain (turbūt pirmasis pradėjęs), jo draugas Maurice de Vlaminck, Georges Braque, ir Henri Matisse (pats garsiausias ir nuoseklausias iš jų). 

Andre Derain

Andre Derain (1880-1954) yra kartu su Matisu laikomas Fovizmo pradininku.  Beje, būtent Matisas įkalbėjo Andre tėvus leisti jam mesti inžinieriaus studijas ir visiškai atsidėti tapybai. 
Maurice de Vlaminck

Andre Derain 1900-1901 metais dalijosi studiją su Maurice de Vlaminck (1876-1954). Būtent su šiuo dailininku Andre pradėjo tapyti pirmuosius peizažus, iš kurių vėliau atsirado fovizmas. Keletas Vlamink kūrybos pavyzdžių:
Beje, Vlaminkas su Derainu visą gyvenimą išliko draugais (retas atvejis tuometinei bohemai). Kartu jie kūrė įvairius projektus, pavyzdžiui, 1902-1903 metais Vlaminkas išleido keletą pornografinių novelių, kurias iliustravo Derainas. 

Georges Braque

Georges Braque (1882-1963) yra ypač atsimintinas todėl, kad jis bene vienintelis (ir tikrai - pirmasis) suprato ir įvertino Pikaso kubistinę kūrybą ir kartu su juo ją ištobulino (nors deja Pikasą žino visi, o Braką - tik specialistai). Braque susižavėjo Fovizmu 1905 metais "nepriklausomųjų" parodoje, o jau 1907 metais pats joje dalyvavo su fovistine kūryba: 
Henri Matisse

Kaip minėta, Henri Matisse (1869-1954) yra neabejotinai žinomiausias Fovizmo kūrėjas. Jam paskirsime daugiausiai dėmesio šioje apžvalgoje. Tapyti jis pradėjo būdamas 20 metų amžiaus, atsigaudamas po apendicito operacijos. Dideliam tėvo nusivylimui, dailėje Matisas atrado "rojų žemėje" ir nusprendė mesti teisės studijas ir pereiti į Juliano akademiją Paryžiuje. 1894 metais sugyveno dukrą su modeliu. 1898 vedė kitą modelį, su kuriuo augino dukrą nuo pirmosios, bei du sūnus. 

Beje, jau 1896 metais Matiso darbai buvo eksponuojami nacionaliniame salone, kur du paveikslus nupirko valstybė (vadinasi, klasikų supratimu, jis jau tapė neblogai). 

Matiso kūrybai įtakos padarė daug dailininkų: Van Gogas, Gogenas, Sezanas, Turneris, Sinjakas. Kiekvieno jų technikos ar tematikos elementų galima rasti Matiso darbuose. 

Ankstyvoji kūryba - formos paieškos:
Tapyti fovistiškai Matisas pradėjo maždaug 1904 metais, kai Sen Tropeze praleido vasarą su Sinjaku:
Fovizmo judėjimas nuo 1906 metų pradėjo išsikvėpti, tačiau tai nepadarė jokios įtakos Matiso kūrybai. Po 1906 metų kelionės į Alžyrą, Matisas pradėjo derinti Fovizmą su Primityvizmu:
1910 metais Matisas Municho mieste lankėsi islamo meno parodoje, ir, susižavėjas šia kūryba, keliavo į Ispaniją nagrinėti Maurų meno. Rezultatas - dar labiau sustiprintos, intensyvios, "grynos" spalvos:
Kai prasidėjo I pasaulinis karas, Matisui buvo 45 metai. Kaip ir diduma to meto avangardistų šviesuolių, jis norėjo prisijungti prie armijos, tačiau dėl silpnos sveikatos nebuvo priimtas. Matisas nusivylęs parašė laišką savo draugui Marcel Sembat, kuris tuo metu buvo ministras. Pastarasis jam atsakė: "Geriausia, ką galite padaryti, tai tapyti kaip galima geriau." Atrodo, Matisas buvo paveiktas šio patarimo, nes jo tapybos technika, tematika ir nuotaika tuo metu perėjo "lūžio tašką" (dar vadinama "Radical invention").  Apie šį periodą daugiau galima paskaityti straipsnyje "A Wartime Matisse Full Of Pain And Beauty"
Po I pasaulinio karo Matisas, kaip ir kiti jo kolegos (pvz., Pikasas, beje, geras Matiso draugas, arba Stravinskis), grįžo prie klasikinių kūrybos formų ir siužetų. Kūryba tapo ramesnė, harmoningesnė. 
1930 metais Matisas keliavo į Taitį, iš ten - į Niujorką ir kitus JAV miestus. Po apsilankymo megapoliuose, jo kūryba išgyveno dar vieną pasikeitimą - jis pereina prie stilizavimo.
1941 metais Matisui buvo išoperuotas vėžys, po ko jis atsisėdo į vėžimėlį, ir tapyti jam tapo vis sunkiau. Turbūt todėl Matisas pradėjo naudoti naują kūrybos techniką - guašo dekupažą, arba, paprastai apibūdinant, karpyti ir klijuoti nuspalvintas popieriaus formas. Pagrindinis šių karpinių rinkinys yra Matiso 1947 metais išleista knyga "Jazz" (atspausdinta buvo vos 250 egzempliorių). Maždaug nuo 1950 Matisas visiškai nustojo tapyti ir nuo to laiko vien tik karpė. 

Karpiniai:
Tapyba: po operacijos Matisas dar tapė, tačiau piešiniai buvo labai abstraktūs, formos, daiktai vaizduojami viena linija. 
Be tapybos ir karpinių, Matisas sukūrė ir vieną bažnyčią. Istorija yra tokia, kad po to vėžio operacijos (1941) Matisas ieškojo "gražios ir jaunos" seselės, kuri galėtų jį prižiūrėti, ir tuo pačiu jam pozuoti. Į skelbimą atsiliepė Monique Bourgeois, kuri nuostabiai juo rūpinosi, tačiau nuo 1943 metų įstojo į vienuolyną. 1947 metais ji susitiko su Matisu ir papasakojo jam, kad jos vienuolynas ketina statyti koplyčią. Matisas pasišovė koplyčią suprojektuoti bei finansuoti jos statybą. Projektavimas jam užtruko 4 metus, ir tai turbūt buvo didžiausias jo projektas. Apie jį galima pažiūrėti ištrauką iš BBC filmo apie Matisą (aš tiktai stengiuosi prasukti kadrus, kur stambiu planu rodomas besiseilėjantis komentatorius). 

Koplyčios dizainas sukurtas panaudojant tris kertinius Matiso kūrybos aspektus: (i) spalvų dermę, (ii) abstrakciją, (iii) Linijos tobulumą. 
Faktas pabaigai. XX a. dailėje yra trys centrinės figūros: Matisas, Pikasas ir Diušanas.
Comments