Iškart po to, kai Fovizmo judėjimas (žr. 18 paskaitą) pradėjo išsikvėpti (apie 1906-1907 metus), dailėje atsirado nauja avangardinė kryptis - Kubizmas (beje, ilgainiui pasireiškęs ne tik dailėje, bet ir skulptūroje, muzikoje, architektūroje). Esminis Kubizmo bruožas - tai vaizduojamų objektų išskaidymas atskirais gabalais, parodant juos skirtingais rakursais, kas leidžia kartu su vaizduojamu objektu parodyti ir daugiau konteksto apie jį. Kubizmo pradininkas yra vienas iš žinomiausių menininkų pasaulyje - Pablas Pikasas (1881-1973). Priešingai, negu jo geras draugas (ir tylus konkurentas) Henri Matisas, Pikasas tapyti pradėjo labai jaunas (yra sakoma, kad piešti jis pradėjo anksčiau negu kalbėti). Pikasui savotiškai pasisekė kaip Mocartui - abu jo tėvai patys buvo menininkai ir todėl anksti pastebėjo bei pradėjo puoselėti berniuko talentą. Kita vertus, kaip asmenybė jis buvo kaip niekad baisus. Tai ypač pasireiškė per legendiniais tapusius jo santykius su moterimis. Per savo gyvenimą Pikasas sutiko, privertė jį įsimylėti, ir tada paliko dėl kitos daugybę moterų, taip sužlugdydamas jų gyvenimus. Pikasas, beje, pats tai jautė ir suprato - dažnai savo darbuose jis save personifikuodavo kaip Minotaurą (būtybę, kuriai yra aukojamos mergelės). Pikaso kūryba skirstoma į keletą periodų, kurie apžvelgti žemiau chronologine tvarka, kartu pakomentuojant esmines įtakas Pikaso gyvenime tuo metu. Ankstyvieji darbai (iki 1901) tai Pikaso paauglystės darbai, kuriais jis įrodo, kad puikiai sugebėjo tapyti realistiškai. Sakoma, kad tėvas pamatęs jo paauglystės darbus netgi nusprendė nustoti tapyti pats...:
Šio laikotarpio Pikaso darbai šiuo metu yra vieni iš populiariausių (nors tuomet jam sunku buvo juos parduoti). Pagal bendrai pripažintą teoriją, tapyti mėlynomis, tamsiomis spalvomis bei rinktis depresyvią tematiką Pikasas pradėjo po to kai 1901 m. gegužę nusišovė jo draugas. Šie periodas beje atspindi ir Pikaso kaip asmenybės dvilypumą. Jis tapė liūdnai, nes gedėjo draugo, tačiau tai nesutrukdė jam apsigyventi su Germaine Pichot (moterimi, dėl kurios jos draugas nusišovė) to paties nusišovusio draugo studijoje.
Pikasas šiuo laikotarpiu draugavo su Fernande Olivier - draugystė buvo laiminga, Pikaso būsena po Mėlynojo periodo depresijos gerėjo, ir tai atsispindėjo jo Rausvojo periodo darbų kolorite. Dažnai pasitaikantis motyvas šiuo periodu buvo arlekinai, cirkas, berniukai.
XX a. pradžioje Prancūzija plėtė savo kolonijas Afrikoje. Afrikietiškos skulptūrėlės bei kiti afrikiniai meno kūriniai plūstelėjo į Paryžiaus turgus ir muziejus. Pikaso dėmesį į afrikinę kultūrą atkreipė Matisas, kuris parodė jam afrikietiškas kaukes. Pikasas jomis labai susižavėjo ir pradėjo lankyti atitinkamas parodas. 1907 metais jis patyrė, kaip pats vadino, "atsivertimą", kai suvokė kuria kryptimi reikia kurti. Šio laikotarpio Pikaso darbai yra primytivizmo, afrikinio meno mišinys, su kubizmo užuomazgomis:
Po afrikinio laikotarpio (tiksliau jo metu) Pikasas galutinai suformulavo "savo" kryptį - Kubizmą. Kubizmo esmė - kad vaizduojami objektai yra "sukapojami" į atskirus gabaliukus, kurių kiekvienas vaizduojamas kitu rakursu. Analitinis kubizmas tyčia nenaudoja daug spalvų, kad galėtų perteikti objektų esmę "be emocijos". Jis analizuoja, tarsi skalpeliu "supjausto" savo objektą. Malevičius (laikomas pirmuoju abstrakcionistu) sveikino Kubizmo judėjimą ir gyrė jį savo manifeste "Nuo kubizmo ir futurizmo link suprematizmo", sakydamas: "Kubizmas, bandydamas sulaužyti realias objektų formas, rodo valingas pastangas leisti pačioms formoms turėti savo nuosavą gyvenimą". Kitaip tariant, analitinis kubizmas žvelgia į daiktų esmę, o ne į jų paviršinę išvaizdą. Analitinio kubizmo laikotarpiu Pikasas draugavo su moterimi vardu Eva Gouel, kuri 1915 mirė nuo tuberkuliozės (o gal vėžio). Beje, jai jau būnant prie mirties Pikasas pradėjo draugauti su kita mergina.
Jau analitinio kubizmo laikotarpiu Pikasas kūrė koliažus. Vėliau 1912-1919 m. jis persimetė prie aplikacijų, koliažų, klijuotų figūrų. Tai vadinama Sintetiniu kubizmu.
Neoklasicistinis-siurrealistinis periodas Po I pasaulinio karo žiaurumų, revoliucinės futuristų, kubistų, ir kitų "naujųjų" menininkų idėjos pasirodė pernelyg radikalios. Reikia nepamiršti, kad nemažai moderniųjų menininkų karo netgi laukė - kaip apsivalymo. Todėl kai pasimatė, koks išties karas yra baisus, jų idėjos buvo sukompromituotos. Atitinkamai, menininkai pradėjo grįžti prie klasikinių siužetų, scenų. Pikasas, būdamas "puikus vadybininkas", šią tendenciją greitai pajuto ir puikiai prie jos prisitaikė. Beje, priešingai nei daugelis jo amžininkų, Pikasas į karą nėjo - ramiai gyveno Prancūzijoje. Šiuo laikotarpiu Pikasas draugavo (1918 m. - vedė, o 1921 - susilaukė sunaus Paulo) su šokėja Olga Khokhlova.
| 1924 metais siurrealistai parašė savo manifestą, kuris žymėjo siurrealistinio judėjimo pradžią. Pikasas prisijungė prie judėjimo. Apie 1927 metus Pikaso gyvenime atsirado ir nauja meilė - 17-metė Marie-Therese Walter, su kuria santykiai truko iki 1935.
1935 metais Pikasas paliko Marie dėl Dora Maar. Beje, išsiskyrimas su Marie buvo gana įspūdingas - Marie susitiko su savo konkurente Pikaso studijoje. Abi moterys liepė Pikasui pasirinkti, su kuria jis nori būti, o Pikasas į tai atsakė, kad jos turėtų susikauti dėl jo. Moterys išties pradėjo grumtis. Pikasas tai įvardija kaip vieną iš įdomiausių savo prisiminimų. Būtent po to Pikaso kūryboje dažnai pasirodydavo Minotauras - populiarus siurrealistinis veikėjas. Minotauraui, pasak legendos, būdavo aukojamos jaunos mergelės. Pikasas greičiausiai suvokė savo santykius su jauna ir nekalta Marie kaip jos aukojimą jo kūrybos pontencialui.
1936 metais kilo Ispanijos pilietinis karas. Kaip žinia, jame kovojo Ispanijos respublikonai (kuriuos rėmė SSSR) ir nacionalistai (kuriuos rėmė Hitleris). Abi remiančios pusės ispanų rankomis mėgino savo technikos galimybes. Šio karo žiaurumą tiksliai apibūdino Antuanas de Sent-Exuperi: "čia žmones kerta tarsi medžius malkoms". Šiame kare buvo pradėta naudoti bombonešius civilių miestų griovimui. Garsiausias iš tokių bandymų buvo Guernikos miestelio (Baskų miestelis) bombardavimas 1937 m. balandžio 26 d. Pikasas tuo metu kaip tik ieškojo temos grandioziniam kūriniui, nes buvo gavęs užduotį iš Ispanijos vyriausybės (respublikonų) nutapyti paveikslą 1937 m. Paryžiaus tarptautiniai parodai. Taip Pikasas nutapė savo bene garsiausią kūrinį: Guernica (1937) paveikslas išreiškia karo skausmą, chaosą. Paveiksle yra daugybė detalių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, ir čia tiktai keletas iš jų:
Ironiška, kad bombarduojant Guernica pagrindinė užduotis buvo susprogdinti tiltą, kad respublikonų armija negalėtų atsitraukti. Tiltas liko nepaliestas. O štai kai Pikasas gyveno nacių okupuotame Paryžiuje, gestapo karininkas jo namuose pamatė Guernica paveikslo nuotrauką. Jis paklausė: "Ar čia tu šitą padarei?" (turėdamas galvoje paveikslą). Pikasas atsakė: "Ne, tai jūs tai padarėte."
Kiti kūrėjai Nors Kubizmas yra siejamas pirmiausiai su Pikasu, iš tiesų kubizmo atradimo garbę jis turėtų dalytis po lygiai su savo draugu Georges Braque (1892 - 1963). Pradėjęs nuo Fovizmo (1907 sėkmingai dalyvavo "Nepriklausomųjų" parodoje), jis nuo 1908 metų susidomėjo geometrija ir "paraleline" perspektyva - objektų vaizdavimu skirtingais rakursais vienu metu. Braką labiau negu Pikasą įtakojo Sezanas.
1911 jis dirbo kartu su Pikasu, kurdamas brandaus analitinio kubizmo darbus, bei eksperimentuodamas su koliažu. To laikotarpio Pikaso ir Brako darbai yra praktiškai neatskiriami.
1914 metais Brako bendradarbiavimas su Pikasu baigėsi, nes prasidėjus I pasauliniam karui Brakas įstojo į Prancūzijos armiją. Per mūšius jis buvo sužeistas, laikinai apakęs, ir tęsė tapybą nuo 1916 metų:
Gris Juan (1887-1927) išsiskyrė tuo, kad kubistiniuose paveiksluose naudodavo daugiau ryškių spalvų.
Fernand Leger (1881-1955) - išsiskyrė tuo, kad naudojo spalvas bei tūrius:
Dalyvavimas kare labai stipriai paveikė jo paveikslų nuotaiką:
Kubistinė skulptūra
Lietuviams kubistinė skulptūra turėtų būti ypač svarbi, nes žymiausias šios srities kūrėjas buvo Chaim Jacob Lipchitz (1881-1973) - gimęs Druskininkuise žydo statybininko šeimoje (dabar jo gimtajame name yra "Best Western" viešbutis). Skulptūrai Lipchitz yra tas pats kas Pikasas - dailei. Kaip ir Pikaso, Lipchitzo kūrybai Kubizmas buvo tiktai pradžia: Klasikinis kubizmas:
Ekspresionizmas (arba švelnus abstrakcionizmas):
Po holokausto - dominuoja abstrakcionizmas:
Gyvenimo pabaigoje Lipchitzas tapo nepaprastai garsus. Todėl dažnai jam užsakydavo kurti monumentalias skulptūras:
Kubistinė architektūra Kubizmas, beje, tai - šiuolaikinės miesto architektūros pradžia. Ir, beje, priešingai nei kubistiniai paveikslai, kubistiniai pastatai mums gali atrodyti visai gražūs:
|