Paskaita 19: Kubizmas (ypač Pikasas ir Lipčicas)

Iškart po to, kai Fovizmo judėjimas (žr. 18 paskaitą) pradėjo išsikvėpti (apie 1906-1907 metus), dailėje atsirado nauja avangardinė kryptis - Kubizmas (beje, ilgainiui pasireiškęs ne tik dailėje, bet ir skulptūroje, muzikoje, architektūroje). Esminis Kubizmo bruožas - tai vaizduojamų objektų išskaidymas atskirais gabalais, parodant juos skirtingais rakursais, kas leidžia kartu su vaizduojamu objektu parodyti ir daugiau konteksto apie jį. 

Kubizmo pradininkas yra vienas iš žinomiausių menininkų pasaulyje - Pablas Pikasas (1881-1973). Priešingai, negu jo geras draugas (ir tylus konkurentas) Henri Matisas, Pikasas tapyti pradėjo labai jaunas (yra sakoma, kad piešti jis pradėjo anksčiau negu kalbėti). Pikasui savotiškai pasisekė kaip Mocartui - abu jo tėvai patys buvo menininkai ir todėl anksti pastebėjo bei pradėjo puoselėti berniuko talentą. Kita vertus, kaip asmenybė jis buvo kaip niekad baisus. Tai ypač pasireiškė per legendiniais tapusius jo santykius su moterimis. Per savo gyvenimą Pikasas sutiko, privertė jį įsimylėti, ir tada paliko dėl kitos daugybę moterų, taip sužlugdydamas jų gyvenimus. Pikasas, beje, pats tai jautė ir suprato - dažnai savo darbuose jis save personifikuodavo kaip Minotaurą (būtybę, kuriai yra aukojamos mergelės).

Pikaso kūryba skirstoma į keletą periodų, kurie apžvelgti žemiau chronologine tvarka, kartu pakomentuojant esmines įtakas Pikaso gyvenime tuo metu.

Ankstyvieji darbai (iki 1901)

tai Pikaso paauglystės darbai, kuriais jis įrodo, kad puikiai sugebėjo tapyti realistiškai. Sakoma, kad tėvas pamatęs jo paauglystės darbus netgi nusprendė nustoti tapyti pats...:

Pirmoji komunija (1896):

puikus realistinis darbas. Tik kad nutapė jį penkiolikmetis... Čia jis vaizduoja savo seserį Lolą priimančią pirmąją komuniją.
Tetos Pepos portretas (1896):
vėlgi, penkiolikmečio darbas. Ir jau šitą darbą kai kurie kritikai vadino "vienu iš didingiausių Ispanų dailininkų nutapytų portretų". 
Matadoras (1897):
puiki pieštuko technika.
Ispanų pora priešais smuklę (1900):
jau matyti polinkis į modernizmą (kaip tik 1900 metais Pikasas išsikraustė į Paryžių, kur užmezgė ryšius su tenykščiais avangardistais).

Šio laikotarpio Pikaso darbai šiuo metu yra vieni iš populiariausių (nors tuomet jam sunku buvo juos parduoti). Pagal bendrai pripažintą teoriją, tapyti mėlynomis, tamsiomis spalvomis bei rinktis depresyvią tematiką Pikasas pradėjo po to kai 1901 m. gegužę nusišovė jo draugas. Šie periodas beje atspindi ir Pikaso kaip asmenybės dvilypumą. Jis tapė liūdnai, nes gedėjo draugo, tačiau tai nesutrukdė jam apsigyventi su Germaine Pichot (moterimi, dėl kurios jos draugas nusišovė) to paties nusišovusio draugo studijoje. 

Kazagemas karste (1901):
pirmasis mėlynojo periodo darbas - vaizduoja nusišovusio draugo lavoną.
Moteris sukryžiavusi rankas (1902):
tikėtina, kad vaizduojama bandžiusi nusižudyti moteris. 
Gyvenimas (1903):
alegoriškas darbas, kuriame atvaizduotas nusišovęs draugas ir jo meilė nuogi, bei draugo motina, laikanti jį kaip kūdikį ant rankų. Paveikslo simbolika yra ta, kad vyras palieka pirmąją savo gyvenimo moterį (motiną, apsirengusią) dėl juslinės meilės (kitos moters, nuogos).  
Aklojo valgis (1903):
darbas puikiai apimantis mėlynojo periodo Pikaso kūrybos elementus: vienatvė, aklumas, skurdas, liūdesys ir desperacija. Beje, atkreipkite dėmesį į rankas - jos atvaizduotos naudojant "ištemptą" El Greko stilistiką.
Senas gitaristas (1903):
vadinamas garsiausiu mėlynojo periodo darbu. Atkreipkite dėmesį į vaizduojamą veidą - ten matosi aiški El Greko įtaka (juo Pikasas labai žavėjosi). 
Valgymas taupiai (1904):
Antrasis (!) Pikaso raižinys, skirtas spausdinti. Priskiriamas Mėlynajam periodui dėl tematikos. 


Pikasas šiuo laikotarpiu draugavo su Fernande Olivier - draugystė buvo laiminga, Pikaso būsena po Mėlynojo periodo depresijos gerėjo, ir tai atsispindėjo jo Rausvojo periodo darbų kolorite. Dažnai pasitaikantis motyvas šiuo periodu buvo arlekinai, cirkas, berniukai. 

 Aktorius (1904)
 Moteris su vėduokle (1905)
 Berniukas su pypke (1905)
berniukas, kuris dažnai stebėdavo Pikasą tapantį Monmartro studijoje
 Du jaunuoliai (1905)

Akrobatas ir janas arlekinas (1905)

Akrobatė ant kamuolio (1905)
bene garsiausias to laikotarpio paveikslas. Labai gražiai kontrastuoja vyriškas "kampuotumas" ir moteriškas "lankstumas"
Berniukas vedantis arklį (1906)

Autoportretas (1906)



XX a. pradžioje Prancūzija plėtė savo kolonijas Afrikoje. Afrikietiškos skulptūrėlės bei kiti afrikiniai meno kūriniai plūstelėjo į Paryžiaus turgus ir muziejus. Pikaso dėmesį į afrikinę kultūrą atkreipė Matisas, kuris parodė jam afrikietiškas kaukes. Pikasas jomis labai susižavėjo ir pradėjo lankyti atitinkamas parodas. 1907 metais jis patyrė, kaip pats vadino, "atsivertimą", kai suvokė kuria kryptimi reikia kurti. Šio laikotarpio Pikaso darbai yra primytivizmo, afrikinio meno mišinys, su kubizmo užuomazgomis:

Moters biustas (1907):
veidas visiškai kaip afrikietiška kaukė
Moters biustas (1907)

Avinjono mergelės (1907):
darbas, laikomas pirmąja užuomina į kubizmą Pikaso kūryboje. Beje, paveikslą Pikasas nutapė kol buvo užsidaręs savo studijoje, mat gydėsi nuo venerinės ligos. Atkreipkite dėmesį, kad paveikslo atskirų figūrų stiliai skiriasi - centrinės mergėlės nutapytos ekspresionistine maniera, o štai sėdinti dešinėje - jau kubistinė. Pikaso draugai šio paveikslo nesuprato, jį įvertino vienintelis Georges Braque (kartu su Pikasu laikomas Kubizmo pradininku). 
Moteris su vėduokle (1907)
Prieš 2 metus PIkasas tapė ją visai kitaip...
Avinjono šokėja (1907)
Peizažas (1908)
Tai - jau labai kubistinis darbas. 
Trys moterys (1908)
Pikasas siejo šį paveikslą su muzika, ir nutapė "ritminę" paveikslo versiją:


Namai ant kalvos (1908)

Čia jau jaučiama Sezano įtaka.

Po afrikinio laikotarpio (tiksliau jo metu) Pikasas galutinai suformulavo "savo" kryptį - Kubizmą. Kubizmo esmė - kad vaizduojami objektai yra "sukapojami" į atskirus gabaliukus, kurių kiekvienas vaizduojamas kitu rakursu. Analitinis kubizmas tyčia nenaudoja daug spalvų, kad galėtų perteikti objektų esmę "be emocijos". Jis analizuoja, tarsi skalpeliu "supjausto" savo objektą. 

Malevičius (laikomas pirmuoju abstrakcionistu) sveikino Kubizmo judėjimą ir gyrė jį savo manifeste "Nuo kubizmo ir futurizmo link suprematizmo", sakydamas: "Kubizmas, bandydamas sulaužyti realias objektų formas, rodo valingas pastangas leisti pačioms formoms turėti savo nuosavą gyvenimą". Kitaip tariant, analitinis kubizmas žvelgia į daiktų esmę, o ne į jų paviršinę išvaizdą. 

Analitinio kubizmo laikotarpiu Pikasas draugavo su moterimi vardu Eva Gouel, kuri 1915 mirė nuo tuberkuliozės (o gal vėžio). Beje, jai jau būnant prie mirties Pikasas pradėjo draugauti su kita mergina. 
Moteris su kriaušėmis (1909):
dar tarpinis variantas tarp kubizmo ir Afrikos

Daniel Henry Kahweiler (1910):
dar vienas meno komersantas - jo salonas buvo pirmasis ir pagrindinis kubistų salonas.

Gitara "I love Eva" (1912)
Skirtas jo tuometinei merginai Evai


Piano-akordionistas (1911)

Moteris su mandolina (1909):
dar galima įžiūrėti ir moterį ir mandoliną.

Butelis, stiklinė, gitara (1912):
turbūt pirmasis Pikaso koliažas. Pirmuosiuose koliažuose buvo naudojami daugiausiai laikraščiai arba tapetai.

Gitara (1912)
pirmoji kartoninė "instaliacija" - šita gitara nėra nutapyta, ji yra sukonstruota iš kartono.

Moteris su gitara (1913)

Ambroise Vollard (1910):
tuo metinio labai garsaus meno kritiko ir prekeivio portretas. Beje, Pikasas turėjo "vadybininko" gyslelę. Jo paveiksluose kaip jokio kito dailininko kūryboje gausu svarbių žmonių meno pasaulio komercijoje portretų. 

Klarnetistas (1911)

Mandolinistas (1911)

Jau analitinio kubizmo laikotarpiu Pikasas kūrė koliažus. Vėliau 1912-1919 m. jis persimetė prie aplikacijų, koliažų, klijuotų figūrų. Tai vadinama Sintetiniu kubizmu. 

Pinta kėdė (1912) 
etapinis darbas, kai Pikasas tiesiog paėmė sulūžusios kėdės gabalą ir apklijavo jį popierėliais bei apvyniojo virve. Nuo šio kūrinio prasidėjo sintetinio kubizmo aplikacijos.
 Gitara ir butelis (1913)

Moteris su marškiniais sėdinti kėdėje (1913)
vaizdojama Eva Gouel
Gitara ant stalo (1918)

Natiurmortas (1919)

Neoklasicistinis-siurrealistinis periodas

Po I pasaulinio karo žiaurumų, revoliucinės futuristų, kubistų, ir kitų "naujųjų" menininkų idėjos pasirodė pernelyg radikalios. Reikia nepamiršti, kad nemažai moderniųjų menininkų karo netgi laukė - kaip apsivalymo. Todėl kai pasimatė, koks išties karas yra baisus, jų idėjos buvo sukompromituotos. Atitinkamai, menininkai pradėjo grįžti prie klasikinių siužetų, scenų. Pikasas, būdamas "puikus vadybininkas", šią tendenciją greitai pajuto ir puikiai prie jos prisitaikė. 

Beje, priešingai nei daugelis jo amžininkų, Pikasas į karą nėjo - ramiai gyveno Prancūzijoje. 

Šiuo laikotarpiu Pikasas draugavo (1918 m. - vedė, o 1921 - susilaukė sunaus Paulo) su šokėja Olga Khokhlova

Olga Khokhlova (1917)
visiškai kitoks stilius, paprastas portretas. Beje, šį paveikslą Pikasas padovanojo savo motinai, kad ji neišsigąstų, jog Pikasas nori vesti užsienietę. Paveiksle Olga sąmoningai yra atvaizduota kaip ispanė. 

Natiurmortas su antikiniu biustu (1925)

Maudynės (1918)

Pano fleita (1923)
beje, 
Pano motyvas buvo labai populiarus XX a. laikotarpiu. 
Trys moterys prie fontano (1921)
antikinis siužetas

Moteris su vaiku jūros pakrantėje (1921)
tais metais Pikasas daug nutamė "moterų su vaiku" - tai žinoma yra Olga su jo sūnumi Paulu.


1924 metais siurrealistai parašė savo manifestą, kuris žymėjo siurrealistinio judėjimo pradžią. Pikasas prisijungė prie judėjimo. Apie 1927 metus Pikaso gyvenime atsirado ir nauja meilė - 17-metė Marie-Therese Walter, su kuria santykiai truko iki 1935. 

Trys gracijos / šokėjos (1925)
paveikslą Pikasas sukūrė prisimindamas savo nusižudžiusį drauga Kazagemą. Trys šokėjos išreiškia seksualumą, mirtį, ir meilę. Technika yra persimaišiusi - kubizmas, ekspresionizmas, siurrealizmas.

Žmonės paplūdimyje (1931)
Merginos biustas (1926)
siurrealistinis Marie Therese Walter portretas.

Besimaudanti moteris (1929)

Žaidimas su kamuoliu paplūdimyje (1928)
tikras siurrealizmas, primenantis Dali.

Akrobatas (1930)
primena Matisse stilių - atvaizdavimas naudojant minimalų linijų kiekį.

1935 metais Pikasas paliko Marie dėl Dora Maar. Beje, išsiskyrimas su Marie buvo gana įspūdingas - Marie susitiko su savo konkurente Pikaso studijoje. Abi moterys liepė Pikasui pasirinkti, su kuria jis nori būti, o Pikasas į tai atsakė, kad jos turėtų susikauti dėl jo. Moterys išties pradėjo grumtis. Pikasas tai įvardija kaip vieną iš įdomiausių savo prisiminimų. Būtent po to Pikaso kūryboje dažnai pasirodydavo Minotauras - populiarus siurrealistinis veikėjas. Minotauraui, pasak legendos, būdavo aukojamos jaunos mergelės. Pikasas greičiausiai suvokė savo santykius su jauna ir nekalta Marie kaip jos aukojimą jo kūrybos pontencialui.

Minotauras glosto miegančią mergelę (1933)

Mergaitė veda aklą minotaurą (1934)
čia vaizduojama Marie-Therese (mergaitė) ir  Pikasas (Minotauras)
Minotauras sužeistas, arklys, ir kiti personažai (1936)

Minotauras su arkliu rankose priešais mergaitę (1936)
Minotauras sužeistas (1937)
atkreipkite dėmesį, kad jį "pjauna" moterys...
 

1936 metais kilo Ispanijos pilietinis karas. Kaip žinia, jame kovojo Ispanijos respublikonai (kuriuos rėmė SSSR) ir nacionalistai (kuriuos rėmė Hitleris). Abi remiančios pusės ispanų rankomis mėgino savo technikos galimybes. Šio karo žiaurumą tiksliai apibūdino Antuanas de Sent-Exuperi: "čia žmones kerta tarsi medžius malkoms". Šiame kare buvo pradėta naudoti bombonešius civilių miestų griovimui. Garsiausias iš tokių bandymų buvo Guernikos miestelio (Baskų miestelis) bombardavimas 1937 m. balandžio 26 d. Pikasas tuo metu kaip tik ieškojo temos grandioziniam kūriniui, nes buvo gavęs užduotį iš Ispanijos vyriausybės (respublikonų) nutapyti paveikslą 1937 m. Paryžiaus tarptautiniai parodai. Taip Pikasas nutapė savo bene garsiausią kūrinį:

Guernica (1937)

paveikslas išreiškia karo skausmą, chaosą. Paveiksle yra daugybė detalių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, ir čia tiktai keletas iš jų:
  • Sužeistas klykiantis arklys centre, bei bulius kairėje. Šie du gyvūnai - tai Ispanijos kultūros simboliai. Arklio galva yra nepaprastai ekspresyvi, parodanti skausmą. 
  • Po arklio kojomis guli žmogus, laikantis nulaužtą kalaviją ir gėlę - tai palaužtas didvyris.
  • Elektros lempelė ir žmogus per langą kišantis žvakę - lempelė yra kambario, kuriame vyksta ši siaubinga scena, dalis. Tuo tarpu žmonės iš senesnių laikų (pasišviečiantys su žvake) su siaubu žvelgia į tai, kas darosi šiais "moderniais" laikais. 
  • Paveikslas nutapytas pilkai, baltai ir juodai. Jo bespalviškumas sustiprina vaizduotę, padaro jį siaubingesnį. 
  • Paveikslo kompozicija yra tokia, kad akims nėra kaip iš jo "pabėgti" - kar ir kaip bežvelgsi į paveikslą, žiaurus ar skausmingas elementas vis tiek užklius.
  • Dalis paveikslo yra padaryta priklijuojant laikraštį - tai parodo, kaip Pikasas sužinojo apie tai, kas įvyko.
Ironiška, kad bombarduojant Guernica pagrindinė užduotis buvo susprogdinti tiltą, kad respublikonų armija negalėtų atsitraukti. Tiltas liko nepaliestas. 

O štai kai Pikasas gyveno nacių okupuotame Paryžiuje, gestapo karininkas jo namuose pamatė Guernica paveikslo nuotrauką. Jis paklausė: "Ar čia tu šitą padarei?" (turėdamas galvoje paveikslą). Pikasas atsakė: "Ne, tai jūs tai padarėte." 

Beje, Pikasas buvo komunistas, apdovanotas Stalino premija, dalyvavęs kominterno suvažiavimuose. Netgi nutapė Stalino portretą


Kiti kūrėjai

Nors Kubizmas yra siejamas pirmiausiai su Pikasu, iš tiesų kubizmo atradimo garbę jis turėtų dalytis po lygiai su savo draugu Georges Braque (1892 - 1963). Pradėjęs nuo Fovizmo (1907 sėkmingai dalyvavo "Nepriklausomųjų" parodoje), jis nuo 1908 metų susidomėjo geometrija ir "paraleline" perspektyva - objektų vaizdavimu skirtingais rakursais vienu metu. Braką labiau negu Pikasą įtakojo Sezanas.  

Ciotat peizažas (1907)
dar visiškai fovistinis darbas
Namas l'Estaque (1908)
jau labai arti analitinio kubizmo
Medžiai l'Estaque (1908)
Lėkštė su vaisiais (1908)
aiški Sezano įtaka.
Natiurmortas su metronomu (1909)

Smuikas ir žvakidė (1910)


1911 jis dirbo kartu su Pikasu, kurdamas brandaus analitinio kubizmo darbus, bei eksperimentuodamas su koliažu. To laikotarpio Pikaso ir Brako darbai yra praktiškai neatskiriami.

Natiurmortas su smuiku (1911)

Smuikas ir laikraštis (1912)

Moteris su gitara (1913) 

Romo btelis (1914)
 

1914 metais Brako bendradarbiavimas su Pikasu baigėsi, nes prasidėjus I pasauliniam karui Brakas įstojo į Prancūzijos armiją. Per mūšius jis buvo sužeistas, laikinai apakęs, ir tęsė tapybą nuo 1916 metų:

Muzikantas (1918)
 Židinio atbraila (1925)
 Gulinti nuoga moteris (1932)
Siurrealistinis darbas

Dailininkas ir modelis (1939)


Gris Juan (1887-1927) išsiskyrė tuo, kad kubistiniuose paveiksluose naudodavo daugiau ryškių spalvų. 

Laikrodis ir šerio butelis (1912)

Pusryčiai (1915)
Vynuogės (1913)

Fernand Leger (1881-1955) - išsiskyrė tuo, kad naudojo spalvas bei tūrius:

Nuogalės miške (1912)
pornografinis kubistinis paveikslas
Laiptinė (1914)


Dalyvavimas kare labai stipriai paveikė jo paveikslų nuotaiką:
Kareivis su pypke (1916)
monstriškas kareivis, įkūnijantis karo rūstumą. 
Kareiviai žaidžia kortomis (1917)
kareiviai tarsi robotai, žaidžia kortomis, o kartais - mirtimi.

Kubistinė skulptūra

Moters galva (1909)
Skulptūroje Kubizmas netapo toks populiarus kaip dailėje, tačiau ji egzistavo paraleliai su tapyba. Kubistinės skulptūros pradininkas, kaip ir dailės, buvo Pikasas (žr. šalia) . Ypač stipriai (nors neaišku, kodėl) ši srovė pasireiškė Prahoje ir Švedijoje XX a. II dešimtmetyje. Pažymėtina, kad nors formaliai kubistinė skulptūra "išsikvėpė" apie 1925-uosius metus, ji padarė didžiulę įtaką vėliau atsiradusioms skulptūros kryptims - kontruktyvizmui ir futurizmui.

Lietuviams kubistinė skulptūra turėtų būti ypač svarbi, nes žymiausias šios srities kūrėjas buvo Chaim Jacob Lipchitz (1881-1973) - gimęs Druskininkuise žydo statybininko šeimoje (dabar jo gimtajame name yra "Best Western" viešbutis). Skulptūrai Lipchitz yra tas pats kas Pikasas - dailei. Kaip ir Pikaso, Lipchitzo kūrybai Kubizmas buvo tiktai pradžia:

Klasikinis kubizmas:

Jūreivis su gitara (1914) 
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Gitaristas (1918) 

Sėdintis žmogs (1922( 
 Mauduolė (1923)

Ekspresionizmas (arba švelnus abstrakcionizmas):

Moteris su gitara (1928)
Sūnas palaidūno sukgrįžimas (1931)

lietuvių skulptorius Vildžiūnas sovietmečiu kūrė panašias skulptūras

Po holokausto - dominuoja abstrakcionizmas:

Motina su vaiku (1941-45)
Giesmių giesmė (1946)
Song of Songs 1946 Jacques Lipchitz 1891-1973 Presented by the Lipchitz Foundation 1982 http://www.tate.org.uk/art/work/T03532

Mūzų gimimas (1944-50)

Gyvenimo pabaigoje Lipchitzas tapo nepaprastai garsus. Todėl dažnai jam užsakydavo kurti monumentalias skulptūras:

Pegasas (1966-77)

Taika žemėje (1967-69)
 Žmonių valdžia (1976)
OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Mūsų gyvybės medis (1978)
pastatytas jau po skulptoriaus mirties Jeruzalėje ant aukščiausios kalvos

Kubistinė architektūra

Kubizmas, beje, tai - šiuolaikinės miesto architektūros pradžia. Ir, beje, priešingai nei kubistiniai paveikslai, kubistiniai pastatai mums gali atrodyti visai gražūs:

Cloudarch- tai tik projektas
bet juk suprantama kokia įtaka čia?
Habitat (1967)
Kanadoje esantys gyvenamieji namai (architektas 
Moche Safdie)
Hoxton (Londonas)

Vienos ekonomikos universitetas

Los Angeles koncertų salė (1987)

Gugenheimo muziejus Bilbao (Ispanija)

Ufa kino centras Dezdene (1998)

 
Casa da musica

Centrinė Seatlo biblioteka

Comments