Paskaita 2: Bethovenas, Frydrichas, Romantizmas

Paskaitoje dar kartą pakartojome, kokie yra pagrindiniai Romantizmo ir Klasicizmo skirtumai. Klasicizmo grožis yra sistemoje, kuri suvokiama racionaliu protu. Romantizme grožis - tai emocinis krūvis. Kūrėjai romantikai bando išreikšti protu nesuvokiamus, neracionalius dalykus, tokius kaip dievas, meilė, mirtis.

Įdomu: Romantizmo epochoje buvo santykinai daugiau išprotėjusių kūrėjų, negu prieš tai buvusiose epochose. 

Viena iš svarbiausių asmenybių Romantizmo epochoje buvo Bethovenas. Imant konkrečiai, Bethoveno III-oji simfonija "Heroinė" žymi takoskyrą tarp Klasicizmo ir Romantizmo. Beje, III-oji simfonija buvo skirta Napoleonui Bonapartui, kuris buvo labai mėgstamas Bethoveno tol, kol nepasiskelbė imperatoriumi. Sužinojęs tai, Bethovenas nutrynė simfonijos pavadinimą "Napoleonas Bonapartas" ir pervadino ją į "Heroinė". 

Simfonija - tai viena iš stambiausių muzikinių formų (kaip literatūroje - romanas). Simfonijos struktūrą ištobulino Haidnas, kuris buvo Klasicizmo epochos muzikos šviesulys. "Tobula" simfonija susideda iš 4 dalių: (i) Alegro (greitosios), (ii) Lento (lėtosios), (iii) Menueto (šokio), o vėliau Scerco (žaismingosios) ir (iv) Finale (atkartojančios Alegro temą, tiktai dramatiškiau). 

Įdomu: Sudėtingėjant muzikai, vis mažėjo kūrinių kiekis. Pavyzdžiui, Haidnas parašė 104 simfonijas, Mocartas - 41, o Bethovenas - jau tiktai 9. Tačiau jų kurtų simfonijų sudėtingumas vis augo, todėl jei matuotume parašytą kiekį natų (vienetais), tai išeitų po panašiai...

Išklausėme:
- Bethoveno III-osios simfonijos I dalies (Alegro) - kaip ir klausantis Mocarto 40-osios simfonijos, reikėjo atkreipti dėmesį į instrumentų simboliką;
- Bethoveno IV-osios simfonijos IV dalies (Finale) - žiūrėjome filmo "Heroika" fragmentą. 

Peržiūrėjome:
- Kasparo Davido Friedricho kūrinių: altorinių paveikslų, kuriuose nukryžiuotasis užima mažytę paveikslo dalį, o dominuoja - gamtos vaizdais (aišku, simbolinis). Paveiksluose žmogus niekur nevaizduojamas "en face", o tiktai pasisukęs profiliu ar žvelgiantis tolyn į paveikslo gilumą. 

Romantizmo kūrėjams dailininkams žmogus buvo tiktai bluselė, menkutė dalelytė lyginant su gamtos didingumu. 

Įdomu: Romantizmo tendencijos išryškėja ir parkų tradicijoje. Baroko epochoje visas parkas būdavo formuojamas dirbtinai, kiekvienas augaliukas apkarpomas. Rokoko epochoje jau leidžiama pasirodyti ir keletui natūralių augalėlių. Klasicizmas augalams leidžia augti kaip nori, tačiau jie turi būti susodinti sistemingai - eilėmis, alėjomis. Romantizmo epochoje - sodinami kuo greičiau vešantys augalai, kasamos "natūralios" žeminės, kuriose galima susilieti su gamta - vertinamas natūralumas. 
Comments