Paskaita 42-43: Salvadoras Dali

"Aš ne siurrealistas, aš – siurrealizmas..."

Kaip tikras siurrealistas Dali tapė tiktai iki II pasaulinio karo pabaigos (na, galbūt iki 1948 metų). Dali atotrūkį nuo siurrealizmo paskatino jo apsilankymai JAV. Pirmą kartą Dali ten nuvyko 1934 metais, kelionei pasiskolinęs pinigų iš Pikaso. Beje, skolos Dali taip ir negrąžino, o kai gerokai vėliau žurnalistai jo paklausė, kodėl, atsakė: "<...> Kad jis ir neprašė..."

Būdamas JAV, Dali suprato "marketingo" - visuomenės šokiravimo, buvimo dėmesio centre - svarbą menininko populiarumui. Nors gal galima sakyti, kad tai suprato Gala - ji tuo metu tvirtai užėmė Dali vadybininkės, kūrinių pardavėjos, ir iždininkės pareigas. 

Todėl būnant JAV pradėjo keistis jo kūrinių tematika, bei "prasmingumo" lygis, Dali ėmė labiau pataikauti publikai, kurdamas įspūdingus darbus, prikrautus simbolių, bet be centrinės idėjos. Tai tolino Dali nuo siurrealistų judėjimo. Be to, siurrealistai buvo iš esmės kairuoliškų pažiūrų, ir norėjo būti politiškai aktyvūs. Dali, savo ruožtu, teigė, kad siurrealizmas gali būti apolitiškas. Galiausiai, 1934 m. siurrealistai suorganizavo "teismą" Dali, kuris formaliai pašalino Dali iš siurrealistų gretų. Į teismą Dali atėjo apsivilkęs daugybę megztinių, ir užuot atsakinėjęs į jam užduodamus klausimus, nusiimdavo po megztinį. Į teismo nuosprendį Dali reagavo kaip jam įprasta: "Aš pats esu siurrealizmas":

Dali reakcija į kaltinimus, kad jis dirba dėl pinigų

Dali autoironija - save atvaizduoja kaip žinomiausio meno kūrinio herojų
Dali mėgdavo ekstravagantiškai apsirengti eidamas į vakarėlius: kiekvienoje stiklinėje yra įdėta po afrodiziako tabletę

O čia- trumpas filmukas apie tai, kokius "vakarėlius" Dali organizuodavo:

Portretai

Dali greitai pradėjo garsėti dėl savo ekscentriškumo, todėl jis tapo geidžiamas ir kaip portretų tapytojas. Daug turtingų JAV verslininkų norėjo turėti Dali nutapytą "siurrealistinį" savo portretą. Tačiau nereikia apsigauti - tikrasis siurrealizmas turėtų portreto objektą "išskrosti", atverti jo jautriausias vietas ir skaudulius. Tuo tarpu Dali portretai buvo tiesiog įdomiai nutapyti, geros technikos darbai, su keletu simbolinių pasąmoninių detalių:

1948 Mary Sigall

Autoportretas "Kankinamas įkvėpimo"

mintis labai paprasta, lengvai "atkoduojama", kartu pateikta įtaigiai ir įspūdingai
1951 Pulkininkas Jack Warner

Aistringos moters rankų portretas

Dali portretams yra būdinga tai, kad vaizduojamų žmonių veidai yra labai paviršutiniai. Šypsenos, išraiškos - dirbtinės, nieko nepasakančios apie vaizduojamą asmenybę. 

1939 m. Pasaulio ekonomikos paroda

1939 metais Niujorke JAV suorganizavo pasaulio ekonomikos parodą. Tuo metu Dali buvo jau toks garsus, kad jam buvo leista pastatyti savo nuosavą paviljoną (kaip, pavyzdžiui, ir Lietuvai). Dali paviljonas vadinosi "the dream of Venus" - Veneros sapnas. Jame dominavo nuogos moterys ir siurrealistinės fantazijos, tarp jų - baseinas, kuriame plaukiojo išsirengusi mergina, Veneros buduaras.

Į Dali paviljoną kvietė kairėje parodytas plakatas pavadinimu "Sfera atakuoja piramidę"
 
Čia yra trumpas filmukas su vaizdais iš paviljono:

Lyrinis nukrypimas: 

Pasaulio parodoje buvo pristatytas ateities miesto modelis - Futurama. Jame buvo pristatyta, kaip įmonė "General Motors" mato ateities miestą. Nenuostabu, kad pagal juos ateities miestas yra pilnas automobilių. Čia yra trumpas filmukas apie tai, kas buvo pristatoma:


O šalia to stovėjo  štai - Mikėno skulptūra "Lietuva". Tai buvo geriausia ir moderniausia ką turėjome tada...

Kiti menai ir medijos

Dali, be dailės, taip pat užsiėmė ir kitais menais. 
  • Statė spektaklius - daugiausiai pagal Vagnerio muziką, kurią jis labai mėgo: 
Bacchanale
 
 Tristanas ir izolda

 Išprotėjęs tristanas


  • Su Voltu Disnėjum jie buvo sukūrę animacinio filmuko koncepciją (1946 metais), kurią jau po dali ir Disnėjaus mirties 2003 metais  įgyvendino Disnėjaus kompanija, sukūrę filmuką "Destino".
  • Bendradarbiavo kuriant filmus su Alfred Hitchcock (1945): žemiau pateikta ištrauka apie filmo "Spellbound" herojaus sapnuotą košmarą (beje, akys filmuke yra tarsi iš "Išprotėjęs Tristanas", o akių sukarpymas - primena Dali ir Bunuelio filmą "Andalūzijos šuo"). 

Mokslo pažanga Dali kūryboje

Dali, be meno, domėjosi ir mokslu. Nėra aišku, kiek rimtai jis suvokė kvantinę ir reliatyvumo teorijas (nors tikrai turėjo pakankamai kvalifikuotų draugų, kurie galėjo jam jas paaiškinti), bet jis buvo vienas iš pirmųjų, kurie sureagavo į atominės fizikos pasiekimus. Dali užsikabino už pagrindinės idėjos, kad kūnai neegzistuoja kaip "tūriai", jie yra sudaryti iš paskirų dalelių. Todėl joks kūnas iš tiesų neliečia kito kūno - tarp jų yra tarpai, nors ir mikroskopiniai. Tapydamas savo "atominius" paveikslus, Dali teigė, kad tapo keturių dimensijų pasaulį, kuriame ketvirtoji dimensija - tai laikas.Dešinėje atvaizduota nuotrauka, kuri atspindi šią idėją:

Bet nepriklausomai nuo to, kokią mintį Dali stengėsi perteikti, dažnai pagrindinė paveikslo "mūza" būdavo jo mylimoji Gala:

1944 Sapnas, kurį sukėlė bitės skrydis aplink granato vaisių, sekundė prieš pabundant
Čia vaizduojama mieganti Gala. Granatas yra pasaulio simbolis (pagal Pietų kraštų pagonišką mitologiją). Kiekvienas daiktas turi šešėlį - vadinasi daiktai yra "pakibę ore, jie vienas kito neliečia. Paveiksle yra daugybė smulkių simbolinių detalių. Toliau išvardintos tiktai keletas iš jų:
  • mažojo granato (šalia moters) šešėlis - kaip širdis, 
  • žuvies burna - nutapyta tarsi moters gimda, 
  • nutapyti du tigrai (o gal tas pats - tik skirtingu metu?) yra skirtingi - pirmasis - kenčia (pagal jo snukį), bet nekovoja (suglebusios galūnės), o antrasis - pasiruošęs pulti, 
  • moteris, paradoksalu, sapnuodama tokį dinamišką sapną, yra visiškai rami - tai yra simbolis, kad paviršius apgauna, klaidina, 
  • dramblys ant voro kojų - paradokso, sapno simbolis, ir neša jis - aptrupėjusį obeliską (obeliskas simbolizuoja patys žinot ką).

"Sapne" savotiškai atvaizduotas vyro ir moters skirtingumas. Bet šią temą dailininkai nagrinėjo nuo senų laikų. Žemiau pateiktas pavyzdys iš XVII a. pradžios: Rubenso "Vandens ir žemės sąjunga":

Vyras ir moteris šiame paveiksle atvaizduoti skirtingu koloritu, bei su skirtingomis draperijomis. Kriauklė - vaisingumo simbolis, o vyras, kuris pučia kriauklę - aiškiai apsvaigęs. Moteris laiko vaisius - gausos simbolį, į kurį įsikabinęs tigras, norintis jį paimti, tačiau tigras žiūri į moterį, ir jos grožis tigrą sutramdo. Vyras žiūri ne į moterį, o pro šalį - kažkur į tolį. Moteris tuo tarpu žiūri į vyrą, tačiau tarsi iš aukšto, kaip į kokį laukinį. O tarp jų (būtent liečiantis abu), yra įspraustas indas, iš kurio teka vanduo - gyvybė - kuriame maudosi vaikai.

Žemiau pateikiame keletą "atominių" paveikslų pavyzdžių:

1932 Sferų Galatea
1947 Trys bikinio sfinksai
Dali interpretacija (ir turbūt pirmoji rimta meninė interpretacija) Hirošimos ir Nagasakio sprogdinimų
 1947-49 Atominė Leda

Objektai vienas kito neliečia - netgi vanduo yra virš jūros dugno (meta ant jo šešėlį). Lada buvo Spartos karaliaus žmona, kurią, pasivertęs gulbe, suviliojo ir apvaisino Dzeusas. Rezultatas - gimusi gražioji Elena, dėl kurios vėliau vyko Trojos karas. Sutapimas ar ne, tačiau Galos slaviškas vardas buvo Jelena... Paveikslo kompozicija - renesanciška, figūros išdėstytos taip, kad sudarytų penkiakampį - žiūrėkite žemiau į paveikslo geometrinę analizę. Graikiška formulė kaip matyti vėliau virto kampainiu. Beje, gulbė - nemeta šešėlio (ji yra Dzeusas - taigi, dievas).

1951 Sprogstanti Rafaeliška galva
Antropomorfinis paveikslas - kai negyvam daiktui suteikiamos gyvo padaro savybės/išvaizda. Paveikslas yra sudėliotas iš Dali mėgstamų "raganosiškų" formų. Galva atvaizduota kaip Romos panteonas, kuriame Rafaelis yra palaidotas. Šviesa, sklindanti per Panteono viršų, primena, kad Panteonas taip pat veikė kaip savotiškas saulės laikrodis.
1954 Maksimalus Rafaelio Madonos greitis

1954 Nuogas Dali mąstantis apie penkis įprastinius kūrnus
atkreipkite dėmesį į veidą, į kurį žiūri Dali - jis nutapytas "paranojiniu metodu (žr. žemiau).

 
Paranojiniai piešiniai

Maždaug nuo 1935 m. Dali sugalvojo (atrado) vaizdavimo metodą, kurį pats pavadino "Paranojiniu" - pagal žmogaus sutrikimą, kai visiškus atsitiktinius įvykius paranoja sergantis žmogus laiko dėsningais. Metodas veikia taip: iš visiškai atsitiktinių objektų, sukomponavus juos tam tikra tvarka, galima įžvelgti tam tikras figūras, nieko bendra neturinčias su objektais.

Žemiau pateikta keletas pavyzdžių, bet patartina paveikslus pažiūrėti pasididinus - tiesiog paspauskite ant jų ir gausite didesnės raiškos vaizdą:

1935 Paranojinis visažas
čia laukinių figūros suformuoja nupjautą žmogaus galvą.

1937 Gulbės atsispindinčios kaip drambliai

1938 Veidas ir vaisių lėkštelė vaidenasi ant paplūdimio

 Moterys sudaro kaukolę

1936 Didysis paranojikas
1940 Vergų turgus ir Voltero biustas

Čia olandų vergų pirklių figūros tarsi suformuoja Voltero biustą. Čia turbūt yra ironijos, nes Volteras buvo vienas iš Prancūzų revoliucijos, demokratijos, religijos bei minties laisvės šauklių. 
1938 Ispanija
Ispanija vaizduojama kaip moteris, sudaryta iš besikaunančių kareivių
1940 Trys amžiai
skirtinguose amžiuose žmogų sudaro keletas tapatybių. Vaiką sudaro tiktai auklė. Brandus žmogus savyje turi ir auklę, ir vaiką. O senas žmogus - jau susiformavęs, todėl jo veidą sudaro medžiai.

1975 Gala žiūrinti į Viduržiemio jūrą, kuri iš 12 . atstumo virsta į Abrahamo Linkolno portretą
1968-70 Haliucinogeninis toreadoras
darbas skirtas Galai (kuri, beje, nemėgo koridos). Paveiksle yra ir "atomiškumo" elementų - muselės, kurios pavirsta į atomus. Musės, beje, čia yra senos Katalonų legendos simbolis, kurioje musių spiečiai gina Kataloniją nuo užpuolikų. Paveiksle yra nutapytos iš viso 24 afroditės, kurios sudaro toreadoro ir jo raudono audeklo skiautės vaizdą. Raudoni taškai sueina į jaučio figūrą ten, kur reikia smeigti, kad sužeistas jautis nebesikankintų. Iš jaučio seilių/kraujo susidaro Port Ligato paplūdimys, prie kurio kampe stovi Dali-vaikas.

Religinės tematikos kūryba

Pasibaigus II pasauliniam karui, 1948 metais Dali grįžo į Ispaniją. Tenai jam kilo mintis organizuoti religinio meno reformą. Dali tuo metu jau buvo toks populiarus, kad jį sutiko priimti pats popiežius, su kuriuo susitikęs Dali gavo jo palaiminimą. Taip gimė Dali religinių paveikslų serija. Visuose šiuose paveiksluose kažkur yra paslėpta Gala. Ilgainiui Dali vaizdavo Galą vis šventesne, kol galiausiai beveik prilygino ją dievybei. 

1946 Šv. Antano gundymas

Paveikslas nutapytas dar iki Dali "religinio atsivertimo". Šv. Antanas - tai šventasis, kuris išėjo į dykumą išlaikyti išbandymų, ir velnias jam gundyti pasiuntė viziją (gundymo scena matyti tarp dramblių kojų). Pagrindinis gundymo motyvas, aišku, yra seksualinis potraukis (dramblių nešami vaizdai). Drambliai-vorakojai - tai Dali "klasikinė" sapno, vizijos metafora. 

1951 Šv. Jono Kristus ant kryžiaus
paveiksle užkoduota geometrinė tvarką (žr. žemiau Dali pasiruošiamąją studiją). Labai įdomus yra peizažas po kryžiumi - jame atvaizduoti trys horizontai (vienas labai dangiškas, kitas žemiškesnis, ir trečias - visiškai žemiškas). 


1952 Assumpta Corspcularia Lapislazulina 
Čia papildytas "Šv. Jono Kryžiaus" darbas - Gala čia atvaizduota kaip madona, jos kojos yra apačioje, o kristaus figūra, sudaranti trikampį - ties viduriu. Mano asociacija - kristus - su visu kryžiumi - yra madonos-Galos gimdoje. 

1949 Port Lligato madona
Paveikslas, kurį palaimino popiežius. Čia Dali naudoja madonų vaizdavimui būdingą kolorito kalbą. Mėlyna spalva akcentuojamas madonos dieviškumas, raudona - kančia, žalia - žemiškumas. 

1950 Antroji port-ligato madona

daug didesnės apimties darbas už pirmąją. Viskas ištapyta iki mažiausių smulkmenų. Madona atvaizduota su daugiau žalios spalvos, taigi - žemiškesnė.

1952 Atominis kryžius

Dali šį savo darbą apibūdino vienu žodžiu: "Tobulybė!" Šis darbas - tai puiki jo religinių ir atominių motyvų sintezė. Darbas nutapytas nuostabiu detalumu (jei kada matysite originalą, atkreipkite dėmesį į audinį, ypač ten, kur jis yra kiek "sunešiotas"). Kryžiaus viduryje atvaizduota duona - eucharistinis simbolis. Kubų skaičius kryžiaus šakose - taip pat simbolinis, naudojant magiškus skaičius pagal Chuano de Hereros matematikos veikalus.

1953-54 Nukryžiavimas (hiperkubas)

Kristus prie kryžiaus net nėra prikaltas, o jo kančią išduoda įsitempę pirštai. Gala paveiksle atvaizduota kaip verkianti Marija. Kita vertus, ji atvaizduota ir kaip karalienė - juk apačioje kvadratėlių yra 8x8, o Gala stovi 5-oje eilėje.
1955 Paskutinė vakarienė -->

Leonardo Da Vinči variantas
Šis paveikslas yra daugiausiai pasaulio istorijoje reprodukuotas paveikslas. Iš visų. Pats paveikslas yra aliuzija į Leonardo Da Vinči darbą, tačiau vaizduojamas vakarienės momentas yra kitas (Leonardas tapo momentą, kai Kristus pasako "Vienas iš jūsų mane išduos", o Dali - kai Kristus sako "Mano kūnas virs duona, kurią valgysite, o kraujas vynu, kurį gersite"). Paveikslo kompozicija sudaro dodekaedrą:
Šis "tūris" antikos laikų filosofų buvo laikomas tobuliausia forma, nes jį sudaro dvylika penkiakampių. Pagal Platoną, ši forma yra ta, pagal kurią dievas sudėliojo pasaulio sandarą. Kristaus galva yra centrinio penkiakampio centras, ji kartu yra ir kylanti saulė. Dievas yra atvaizduotas be veido - pagal Exodus 33:11, kur dievas sako Mozei "Tu negali pamatyti mano veido, nes niekas nelieka gyvas, pamatęs mano veidą"
1958 Ėmimas į dangų
paveikslą Dali nutapė savo name Port Lligate, kuriame jis turėjo vieną aukštą su stiklinėmis grindimis, ant kurių stovėjo pozuotojas. Atkreipkite dėmesį, kas paveiksle yra kas. Kristus - tai Kristus. Balandis - šv. dvasia. O kas tada yra Gala?
 1956 Šventasis apsuptas trimis pi-mezonais
1958-59 Amerikos atradimas
Gala, Kolumbas ir besimeldžiantis Dali yra sujungti viena juosta. Interpretacija yra ta, kad Kolumbas atrado Ameriką, Gala nusivežė Dali į Ameriką, o Dali yra šiuolaikinio meno Kolumbas. Beje, Dali rimtai tikėjo, kad jis turi misiją išgelbėti šiuolaikinį meną nuo "chaoso", kaip jis vadino abstrakčiąją kūrybą, dominavusią tuo metu. Vėliavos paveikslo dešinėje - tai senosios Katalonijos vėliavos, kurios yra ant iečių, pavaizduotų taip, kaip Velaskezas (Dali mėgstamiausias tapytojas) vaizdavo paveiksle "Bredos pasidavimas". Iš iečių taip pat yra sudėliojama Šv. Jono Kryžiaus figūra. 

1960 Ekumeninė taryba: 
Paveiksle vaizduojama popiežiaus Jono XXIII inauguracija. Šis popiežius buvo bažnyčios reformatorius, žadėjęs įvykdyti "neregėtą" dalyką - susitikti su Anglikonų bažnyčios vadovybe (būtų buvęs pirmas kartas po 400 metų). Gala apačioje yra atvaizduota kaip šv. Elena. Dali tuo tarpu save vaizduoja kaip save kadaise nusitapė Velaskezas.
 1957 Santiago El Grande
žirgas čia yra kartu ir kolona. Kardas - tai kartu ir prisikeliantis Kristus. Fone yra pavaizduotas Santjago miesto bažnyčios nerviūrinis skliautas. Ties žirgo genitalijomis yra jazmino žiedas - Dali jį naudojo kaip nekaltumo simbolį - tačiau žiedas tarsi sprogsta kaip atominė bomba. Žirgo kaklo šešėlyje galima įžvelgti angelą, kurio formomis yra užpildyta erdvė už bažnyčios skliauto. 

1959 Gvadalupės mergelė 
Dali vaizduoja istoriją, kaip mergelė Marija pasirodė vienam kaimiečiui Meksikoje, o jos pasirodymo įrodymas buvo rožės. 

Niekas iki galo turbūt nenustatys, ar Dali religinis "atsivertimas" buvo nuoširdus, ar ne, tačiau faktas tas, kad apie 1930-uosius Dali vadino bažnyčią "nupenėta kiaule, paruošta skerstuvėms". O prieš mirtį sakė, kad "man labai sunku mirti, nes neturiu tikėjimo. Jei tikėčiau - būtų daug lengviau". 

O pabaigai ir Lietuvių pasididžiavimas: Jono Meko ir filmas-hapeningai su Dali "Dali at work".

Comments