Paskaita 8: Šopenas

Frederikas Šopenas (1810-1849). Šiam pianino atlikėjui-virtuozui ir kūrėjui mes skyrėme visą paskaitą. Šopeno muzika turi nuostabią savybę - ji žavi, užburia visus, net ir nesidominčius klasikine muzika. Neabejotinai, Šopenas - tai garsiausias pianistas istorijoje. Savo muzika jis prabyla tiesiai į jausmus, į žmogaus pasąmonę. Štai todėl ji gali patikti net ir nesimokiusiems muzikos, nes protas nebūtinas norint pajusti šios muzikos grožį. 

Pats kompozitorius buvo išties netipinis virtuozas. Užsidaręs, nekalbus, nemėgo didelių salių, publikos. O vedęs buvo - visišką priešingybę sau, Žorž Sand (George Sand) - aktyvią laisvą moterį, rašytoją, garsėjusią savo socialistinėmis drąsiomis pažiūromis, ir kova už moterų teises. I. Turgenevas apie Žož Sand yra pasakęs: "Koks drąsus vyras ji buvo, ir kokia nuostabi moteris". su Žorž Sand Šopenas išsiskyrė 1847 metais, dėl nesuderinamų charakterių. Iki 1830 metų Šopenas su savo draugais aktyviai palaikė tautinį lenkų judėjimą. Šopeno muzika smarkiai kėlė lenkų tautinį pasididžiavimą, o ir pats kompozitorius kūrė/aranžavo tautinius šokius. Todėl prasidėjus revoliucijai, caro kareiviai užpuolė Šopeno tėvų namus. Šopenas savo laimei buvo Paryžiuje. Jam buvo pranešta, kad į Lenkiją geriau jis ir negrįžtų... Sužinojęs, kuo revoliucija baigėsi jo draugams, Šopenas parašė garsųjį laidotuvių maršą. Tai - Šopeno 2 sonatos III dalis. Pavadinimo ironija yra ta, kad III sonatos dalis (kaip visi atsimename iš ankstesnių paskaitų...) yra šokis. O čia - maršas, ir gedulingas... Šį kūrinį orkestravo kai Šopenas mirė, ir atliko per jo laidotuves. Per tas laidotuves, beje, visa bažnyčia buvo apjuosta šilko juosta. Taip aristokratės moterys mylėjo Šopeną. 

Šopeno talentas atsiskleidė dar vaikystėje, kai 7 metų jis parašė savo du polonezus: B-moll mažor, ir G-minor. Jie yra paprastučiai, jei lyginsime su likusia Šopeno kūryba. Tačiau paklausykite jų, ypač antrojo, kur matosi kaip groja suaugęs žmogus, ir pagalvokim, kad tą kūrinį parašė 7 metų vaikas.  

Vienas iš ryškiausių Šopeno kūrybos išskirtinumų - tai jo lyrinės miniatūros. Jos yra: subtilios, gilios, ir trumpos:

Šopenas be to buvo ir lenkas. Ir gyveno jis - tautų pavasario laikais. Todėl jo kūryboje yra daugybė tautinių elementų. Polonezai, mazurkos - tai lenkų tautiniai šokiai, kurių motyvais Frederikas rašė pjeses:

Kita labai garsi Šopeno kūrinių dalis - tai etiudai. Etiudas - tai muzikinis pratimas, skirtas lavinti kokiai nors konkrečiai technikai. Tačiau, kad būtų įdomiau mokytis, Šopenas kūrė etiudus įspūdingus, dinamiškus, emocingus:

Stambios formos kūrinių Šopenas beveik nekūrė. Yra tik keletas sonatų ir koncertų fortepijonui:

Pastebėtina, kad Šopeno muzika yra visiška priešingybė mūsų dabar klausomai. Akivaizdžiausias skirtumas - tai ritmas. Dabartinė populiarioji muzika turi pastovų nekintamą ritmą. Tuo tarpu Šopeno kūriniai visi yra atliekami "rubato" stiliumi (kai tempas nuolat keičiasi, ir nesikartoja). 

Šopenas - tai nacionalinis lenkų pasididžiavimas. Jo garbei kas 5 metus yra organizuojami konkursai, kuriuose varžomasi dėl to, kas geriausiai sugros Šopeno kūrinius. 

Beje, atkreipkite dėmesį, kad tarp atlikėjų muzikos pavyzdžiuose nėra nė vieno iš Azijos. Patikėkite, buvo sunku atrinkti. Kaip mokytojas minėjo per paskaitą, tarptautinius konkursus dažnai laimi vaikai ir jaunuoliai iš to žemyno (nes netingi atidirbinėti techniką per dienas kaip robotukai). 

Comments