Paskaita 1: Iš Klasicizmo į Romantizmą

Per pirmąją paskaitą pradėjome savo kelionę nuo XIX a. link šiuolaikinio meno. Kaip jau daug kartų buvo kartota, meno istorijoje viskas susiję, todėl norint paaiškinti, kas darėsi vienoje meno epochoje, reikia sugrįžti atgal į jos ištakas prieš tai buvusioje epochoje, o kad suprastume ją - į dar ankstesnę, ir taip toliau. 

Todėl kažkur teko brūkštelėti skustuvu. Ir tai buvo Klasicizmas.

Toliau pateikiu keletą akcentų iš to, ką išgirdome.
_______________________________________

XVIII a. pabaiga - XIX a. pradžia žymėjo perėjimą nuo Klasicizmo į Romantizmą. Pagrindinės šio perėjimo savybės:
  • Užuot valdžius emocijas, jas pradedama reikšti
  • Išryškėja individas - individualus genijus tampa labai svarbus
Kaip vienas iš ryškiausių pokyčių pavyzdžių buvo trumpai papasakota V. A. Mocarto (1756 - 1791 m.). Mocartas gimė pasiturinčio garsaus muzikanto šeimoje, ir tėvas kiek galėjo palaikė jo karjerą, netgi savosios kaina. Tačiau Mocartas ilgainiui pradėjo konfliktuoti su savo tėvu, nes jo rašoma muzika nebeatitiko klasicistinių normų. Jo muzikoje pradėjo rastis pernelyg daug emocijų. Kaip pavyzdžius mes išklausėme ištraukos iš Mocarto 40-osios simfonijos (I dalis) bei Mocarto Requem mišių (Dies Irae)

Įdomu: klasikinėje muzikoje instrumento pasirinkimas buvo ypač svarbus, nes instrumentai turėjo simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui, variniai pučiamieji reiškė dievo balsą, o styginiai - žemės. Tai gana ryšku mūsų išklausytoje 40 simfonijos dalyje, kur styginiai (žmogus) bendrauja klausimu-atsakymu su variniais (dievu). 

Emocijų išsilaisvinimo tendencija ryški ir skulptūroje - peržiūrėjome keletą skluptūros pavyzdžių: klasicistinės skulptūros yra ramios, harmoningos, tuo tarpu romantizmo skulptūrose matyti daugiau dramos, įtampos, emocijų. 

Verta atsiminti:
- Aukščiausias skulptoriaus meistriškumo įrodymas - tai kai skulptorius sugeba skulptūroje pavaizduoti "permatomus" drabužius: klostes, po kuriomis tiksliai jaučiama kūna anatomija (žiūrėjome pavyzdį - kupidono skulptūrą klastingomis velniūkščio akimis). 
- Skulptūros gali būti skirtos žiūrėti tiktai iš vienos pusės, arba iš visų pusių. Žiūrint iš skirtingų pusių, menininkas stengiasi atskleisti skirtingų detalių, siužetų. 
- Jei skulptūroje vaizduojamų žmonių drabužių klostės yra statmenos (kaip graikiškos kolonos), tuomet skulptūroje atvaizduoti graikiški motyvai. Jei klostės yra įstrižai lenktos - romėniški. 
Comments