Performansai 3: Marina Abramovic

Marina Abramovič (g. 1946 metais) yra viena iš nedaugelio tų kūrėjų, kurie nuo pradžios iki dabar pasiliko performiste, ir turbūt yra vienintelė, kuri galiausiai uždirbo rimtus pinigus iš savo kūrybos.

Jos tėvas buvo karininkas II pasauliniame kare, o motina – majorė. Nenuostabu, kad karinė tvarka galiojo namie tvirtai – iki pat 29 metų Marina negalėdavo išeiti iš namų po 10 valandos vakaro. Šitokiu režimu ji pabaigė meno studijas Belgrade, vėliau įgijo laipsnį ir Zagrebe. Kurį laiką (nuo 1973 metų) ji dėstė meną universitete, tuo pačiu rengdama savo performansus. Nuo 1971 metų buvo ištekėjusi. Tačiau 1976 metais (būdama 30 metų) ji metė vyrą ir išsikraustė į Amsterdamą. Ten ir sužibėjo.

Tuo metu į Jugoslaviją metu plūdo pinigai, nes šaltojo karo metu JAV varžėsi su SSRS dėl kultūrinės įtakos, ir Jugoslavija buvo viena iš „žaidimo aikštelių“. Todėl buvo galimybių reikštis. Abramovič pradinę kūrybą smarkiai įtakojo plieninė tvarka namie. Todėl jos performansai buvo išties žiaurūs ir ekstremalūs.

1973 ritmas 10


Čia M
arina Abramovič žaidžia žiaurų žaidimą – peiliu kapoja sau tarp pirštų. Marina iš pradžių kapoja tarp pirštų su vienu peiliu, kol pataiko į pirštą. Tada keičia peilį, tuo pačiu įrašinėdama garsą. Galiausiai, kai baigiasi p
eiliai, ji atsuka juostą, ir vėl ją paleidusi kapoja peiliais tarp pirštų toliau, tiktai tuo metu, kai pasigirsta garsas, kai ji į pirštą pataikė praėjusį kartą, tada ji į pirštą duria sąmoningai. 
 












Beje, panašų pratimą filme „Svetimas“ daro robotas

1974 Ritmas 5


Marina pasidarė penkiakampę žvaigždę, ją padegė, ir priešais liepsną kirposi plaukus ir plaukus, plėšėsi drabužius, ir mėtė į ugnį. Mintis ta, kad paprastas žmogus turi maitinti degančią žvaigždę (o ji gi – penkiakampė). Galiausiai – ir pati atsigulė žvaigždės viduryje. Buvo neapskaičiavus, kad liepsnose bus sudegintas visas deguonis, dėl ko ji prarado sąmonę. Stebėtojai iš pradžių galvojo, kad ji turi gulėti ramiai pagal planą, tačiau kai užsidegė drabužiai suprato, kad kažkas ne taip, ir ištraukė ją iš ten. 
 
1972 Ritmas 0

Marina galerijoje atsistojo prie stalo, ant kurio buvo išdėliotos dvi daiktų grupės: (i) pozityvūs – plunksna, gėlė, ir pan., ir (ii) negatyvūs: pistoletas, žirklės, peilis. Žiūrovams buvo pasakyta, kad naudodami tuos daiktus jie gali daryti su ja ką tiktai nori, absoliučiai viską. 

Iš pradžių publika elgėsi subtiliai:


Vėliau įsidrąsino, žingsnis po žingsnio, ir kai kurie pamėgino durti peiliu, kažkas rožės spyglį suvarė į bambą, kiti nurengė ją (nebūtų vyrai...). Galiausiai ji atrodė taip:



Kiti pasiėmę pistoletą grasino ją nušauti. Tačiau niekas jos nepaveikė, neprivertė pravirkti ar aimanuoti. Po 6 valandų tokio stovėjimo ji lėtais žingsniai pradėjo eiti link publikos, kuri susigėdusi išsilakstė. 

Šio performanco mintis nėra nauja – ją labai gerai yra išnagrinėjęs Goldbergas knygoje „Musių valdovas“. Žmogaus civilizacinis sluoksnis yra plonas, ir, ypač minioje, ypač po truputį, jis lengvai nusitrina, ir žmonės patys to nepastebėdami gali tapti nepaprastai žiaurūs. Yra gera 1963 metų šios knygos ekranizacija, kuriame vaidina vaikai.

Po tokių savo pasirodymų, Marina turbūt turėjo priežasčių, kodėl 1976 metais jai reikėjo bėgti į Amsterdamą. Ten ji sutiko ilgametį savo partnerį ir mylimąjį Ulay (Uwe Laysiepen). Kartu jie pradėjo kurti fizines ir psichologines žmogaus ribas tikrinančius performansus. Kadangi tuo metu iš to daug uždirbti negalėjo, tai gyveno labai skurdžiai, buto neturėjo, nakvodavo mikroautobusiuke.

1978 Įėjimas


Nuogi atsistojo siaurame įėjime į galeriją taip, kad bet kas įeinantis turėjo pralįsti pro juos. Nustatė, kad tiek moterys, tiek vyrai dažniausiai atsisuka į moterį. 
 
1977: Breathing in, breathing out



Ulay ir Marina susijungę burnomis kvėpavo vienas iš kito. Vienas įkvepia per nosį, ir iškvepia per burną kitam į burną. Tada – atvirkščiai. Išlaikė apie 15 minučių, tuomet nualpo.
 
1977: Relation in time


Marina ir Ulay susirišo plaukais, ir 16 valandų sėdėjo susirišę. Tačiau publiką įleido tiktai septynioliktą valandą, kai buvo visiškai išsekę. 
 
1977: Light dark

Atsisėdę jie vienas kitam skaldė antausius. Tai šiek tiek primena Malerme ir Rembo santykių epizodą (jie buvo meilužiai), kai Rembo prismeigė M. ranką prie stalo ir paklausė – „O dabar tu mane myli?“ 
 
1977 Expansion in space:

Garaže prie atraminių kolonų jie padarė dar dvi atramines kolonas, kurias buvo galima pajudinti. Dirbtinių kolonų svoriai buvo suderinti taip, kad būtų 2 kartus didesni už Marinos ir Ulay svorius. Tuomet jie įsibėgėję trenkdavosi į sau paskirtas kolonas, ir jos pajudėdavo. Galiausiai kolonos prisispaudė prie tikrųjų kolonų.

1980 Rest energy

Ulay laikė įtemptą lanką, kurio strėlė buvo nutaikyta į Marinos širdį, prie kurios buvo prijungti mikrofonai. Laikė taip įtemptą lanką 4 min. ir 10 sec. Tai – absoliutus pasitikėjimas savo partneriu. Marina teigė, kad jai tai buvo pats sunkiausiai performansas, nes ji negalėjo visko kontroliuoti.
 
1981-87. Ulay ir Marina po 7 valandas sėdėdavo vienas priešais kitą, įvairiose galerijose. Vieną kartą nusprendė sėdėti iki išsekimo. Po 14 valandų Ulay neiškentė, jį išvežė į ligoninę. Ji dar išsėdėjo 5 valandas.

Po šio paskutiniojo ciklo, jie nusprendė susituokti su Ulay. Tačiau nusprendė, kad jų santuoka turi būti įdomi – kaip meno kūrinys. Ir nusprendė padaryti tuoktuvių performansą – pereiti per kinų sieną (vienas pradeda nuo vieno galo, kitas – nuo antro, ir susitinka kažkur viduryje). Vyras turėjo pradėti eiti nuo dykumos, o moteris – nuo jūros. Abu turėjo pereiti po 2 tūkstančius kilometrų, ir susitikę – susituokti. Tačiau Kinijos valdžia to neleido padaryti. Jie nuvažiavę į Kiniją mėgino gauti leidimą, ir tam jiems padėjo kinė vertėja, kuri to proceso metu pastojo nuo Ulay. Marina nepaprastai supyko, jos santykiai su Ulay buvo baigti, tačiau performanso jie nenutraukė. Galiausiai gavę leidimą jie perėjo tuos 2 tūkstančius kilometrų tam, kad atsisveikintų:




Po išsiskyrimo ji persikėlė į Paryžių, kur pasinėrė į mados pasaulį, fotografiją, kontroversiją. Kūrė spektaklius, užsiėmė įvairia kita veikla, tam, kad išsigydytų depresiją. Galiausiai jai tai pavyko. Tuo metu ji sukūrė performansą, po kurio jos autoritetas pradėjo smarkiai kilti - 1997 Balkan Baroque. Tuo metu gi Balkanuose vyko karas. Marina surinko didžiulę krūvą karvių kaulų, atsisėdo jos viduryje apsirengusi baltai, ir savo drabužiais bei kempine valė jų kraują. Darbas visiškai beprasmis, kaip ir kraujo liejimas balkanuose.

Po šio performanso, ji tapo geidžiama viešnia visuose aukščiausio lygio meno festivaliuose ir galerijose. 2005 metais Guggenheime ji atliko pasirodymą, ironiškai pavadintą „Seven easy pieces“. Jis susidėjo iš 7 performansų, kurie yra laikomi pačiais geriausiais, ir Marina juos atliko po vieną per dieną, iš eilės.

Nr 1. Bruce Neuman, Body Pressure (1974)


Neuman turėjo fiziko išsilavinimą, ir jo performansas turėjo praplėsti žmogaus suvokimą apie tai, kas yra kvantinė mechanika, jos keistumas. Jo esmė – stumti sieną taip, kad įsivaizduotum, jog esi sienos kitoje pusėje ir stumi ją nugara. Marina tai darė su stikline siena, kad matytųsi jos veido išraiška. 

Nr. 2. Vito Acconci, Seedbed (1972):

Menininkas, pasislėpęs po pakyla 3 savaites leido po ja masturbuodamasis po 8 valandas per dieną prie mikrofonų, kad tai girdėtų galerijos lankytojai. 

Nr. 3. Valie Export, Genital Panic (1969)


Ji sėdėjo su šautuvu, prasiplėšusi kelnes, demonstruodama genitalijas. Tai yra labai feministinis performansas. Abramovič sėdėjo ant pakylos 7 valandas ir į visus ateinančius žiūrovus žiūrėdavo koncentruotu žvilgsniu. 
 
Nr. 4. Gina Pane, 15 candles 10 cm (1997)


Ji guli ant konstrukcijos virš žvakių, pradėdama gulėti 10 cm atstumu nuo liepsnos tol, kol žvakės sudega. Tuomet kartoja. Taip – 7 valandas iš eilės. 
 
Nr. 5. Joseph Beuys, How to explain pictures to a dead hare (1965)

Užsidėjusi auksinę kaukę triušio iškamšai ji aiškino konceptualaus meno prasmę. 
 
Nr. 6. Thomas Lips (1975)

Tai - pačios Marinos Abramovič performansas, pats sudėtingiausias iš visų. 

1. Į sceną Marina  įeina nuoga, ir priešais visus žiūrovus suvalgo litrą medaus ir išgeria litrą vyno:
2. Vyno taurę ji suspaudžia rankoje ir sutraiško, o jos šukėmis ant savo pilvo išsipjausto penkiakampę žvaigždę:

 
3. Tuomet pasiima lazdą, su kuria ėjo per kinų sieną, užsideda sovietinę pilotę, ir skambant serbų liaudies dainai plakasi iki kraujo.

4. Tada atsigula ant paruoštų ledinių blokų, o pagulėjusi tęsia plakimąsi, tačiau jau be dainos fone. 


 5. Vėl pasigirdus liaudies dainai, ji prispaudžia baltą skraistę prie pilvo, joje atspaudžia kruviną žvaigždę, o vėliau mojuoja balta skraiste kaip vėliava


 

IR TAIP 7 KARTUS IŠ EILĖS!

 Nr. 7. Entering the other side (2005)

Jos pačios performansas, gana estetiškas ir paprastas – ji tiesiog stovėjo priešais publiką kaip didelis bokštas, visa mėlyna.

2010 m. MOMA muziejuje ji kitą padarė performansą: 3 mėn. ir 6 dienas, kaskart po 7 valandas ji tiesiog sėdėjo ant kėdės, o priešais ją buvo kita kėdė, ant kurios bet kas galėjo atsisėsti ir žiūrėti jai į akis. Kaskart ji sutelkdavo visą savo dėmesį į atėjusįjį. Šiais laikais juk dėmesys yra didžiausias deficitas. Masės žmonių pradėjo plūsti, ypač po to parodą aplankė Lady Gaga (nors ji ir nesėdėjo su Marina). Žmonės net iš vakaro miegodavo su miegmaišiais kad galėtų pasėdėti. Marina sėdėjo ant kėdės sudvigubu dugnu, kad galėtų šlapintis. Iš pradžių tarp jos ir sėdinčiojo buvo stalas, tačiau po to jį pašalino kaip nereikalingą detalę. Vienu metu pas ją atėjo jos buvęs mylimasis - Ulay. Ji apie tai nebuvo įspėta, ir pakėlusi akis pravirko:


Kažkuriuo momentu Marina Abramovič suvokė, kad menu žmogaus pakeisti neįmanoma. Jei nori keisti žmogų, jį tobulinti, tai pradėti reikia nuo paprastų dalykų – išmokyti teisingai kvėpuoti, gerti vandenį. Lėtai mėgautis svarbiais gyvenimo dalykais, pajausti juos iki gilumos.  Ji sukūrė daug praktikų, kaip reikia dirbti su savimi, tarsi medituojant, ir šias praktikas dėsto. Pavyzdžiui, jei esi labai piktas – tai reikia iškvėpti visą orą, ir neįkvėpti tol, kol apsvaigsti. Kai vėl įkvėpi, tai išlaksto visas pyktis. Šį metodą sau pritaikė ir Abramovič draugė Lady Gaga: 


Comments