Nei vienas faraonas už Ramzį II-ąjį nepastatė daugiau šventyklų, monumentų, obeliskų, skulptūrų. Jau pirmaisiais savo valdymo metais Ramzis II praplėtė tėvo pastatytą Ozyrio šventyklą Abydose (Abydos). Didžiausias pasaulio šventyklų kompleksas Karnake ir Luksore savo aukso amžių išgyveno taip pat valdant šiam faraonui. Monumentaliausius šių kompleksų pilonus, kiemus, sales, obeliskus, skulptūras pastatė būtent Ramzis II. Pi-Ramzis (Pi-Ramesses) – naujoji sostinė Ramzio II laikais stambiausias Egipto religinis centras buvo Tėbai, bet imperijos sostinė buvo Memfis (kiek piečiau Nilo deltos). Ramsis II saugumo tikslais nusprendė deltoje (labai drėgnoje vietoje) pastatyti naują sostinę. Tam reikalui jis panaudojo tėvo, Sečio I, vasaros rezidenciją. Senosios karalystės laikais (bronzos amžiuje) didesnės įtakos turėjo pietiniai egiptiečių kaimynai (Nubija, Kušo karalystė). Pradedant Viduriniąja karalyste vis aktualesniais darėsi santykiai su Vidurio Azijos šalimis, nes iš ten keliavo geležis ir su geležimi susijusios naujosios technologijos. Ramzis II savo sostinę įkūrė būtent arčiau tų kraštų, su kuriais Egiptui tuo metu tekdavo dažniausiai kariauti ir kurių konkurenciją buvo vis sunkiau atlaikyti. Iš Pi-Ramzio galima buvo greitai organizuoti karines kampanijas į Siriją, Libaną.
Ramzio II laidojimo šventykla Ramesseum
Deja, iš gigantiško komplekso su keliais milžiniškais kiemais, trimis hipostilinėmis salėmis, monumentaliomis skulptūromis liko tik griuvėsiai. Iš didžiųjų skulptūrų liko vienintelis atskilęs fragmentas, bet ir jis savo masteliais kelia turistų nuostabą. Kompleksas imtas intensyviai griauti ankstyvosios krikščionybės laikais. Kažkiek prie griaunamosios veiklos galėjo prisidėti ir žemės drebėjimai. Abu-simbel Po eilinės pergalės, numalšinęs nubiečių sukilimą, Ramzis II nusprendė pasienyje su karingais pietų kaimynais pastatyti kelias įspūdingas šventyklas, kurios visiems, atvykstantiems į Egiptą iš pietų, spinduliuotų Ramzio II valdomos imperijos didybę ir galią. Iš viso prie Nubijos pasienio buvo pastatytos 6 šventyklos, iš kurių žymiausios - dvi Abu-Simbel uolų tipo šventyklos: Ramzio II-ojo ir jo žmonos Nefertari. Ramzio II šventykla didesnė, todėl dar vadinama Didžiąja, o Nefertari – Mažąja. Šis šventyklų kompleksas - vienos gražiausių ir įspūdingiausių Egipte. 1813 m. šveicarų orientalistas Jean-Louis Burckhardt abi šias šventyklas surado užpustytas iki viršutinio frizo. Grįžęs į Europą, jis susisiekė su žymiu italų archeologu Giovanni Belzoni ir tas, pasamdęs darbininkus, per 4 metus (1817 m.) atkasė šventyklą. Legenda pasakoja, kad šveicarui apie šią šventyklą papasakojo kažkoks jaunas piemuo, netyčia užklydęs į tas vietas. Piemens vardas buvęs Abu Simbel.
Didžioji Abu-Simbel ( arba Ramzio II-ojo) šventykla
Virš fasado portalo (nišoje) - dievo Horo skulptūra.
Fasade yra akmuo, kuriame parašyta, kad Ramzis II nugalėjęs hetitus, vedė jų karaliaus dukrą. Šventyklos viduje yra reljefai, vaizduojantys mūšių su hetitais scenas. Ramzio II laikais šie mūšiai ideologiškai buvo interpretuojami kaip šlovinga nenugalimo faraono „pergalė“. Dabartiniai istorikai teigia, kad Ramzis II po ilgų kovų hetitų įveikti taip ir nesugebėjo. Buvo pasirašyta pirmoji pasaulyje žinoma taikos sutartis. Šventyklos portalą rėmina 2 galingos Ramzio, šlovinančio dievą Ra, statulos. Dievas Ra yra nišoje. Rankoje jis laiko dievybę Ma‘at, kuri simbolizuoja tiesą ir teisingumą.
Naujasis reljefų stilius Egipto istorija liudija, kad neretai vėlesnių dinastijų faraonai ne itin pagarbiai elgėsi su savo pirmtakų palikimu. Būta ir tokiu periodu, kai ankstesnių faraonų palikimas naikintas sistemingai. Faraonai įsakydavo nugramdyti senąsias freskas, reljefus, o jų vietoje atsirasdavo naujųjų faraonų atvaizdai. Ramzis II irgi nevengė tokios praktikos. Jis žinomas kaip bene didžiausias, Echnatono palikimo (Amarnos periodas) naikintojas. Naikindamas kitų palikimą, Ramzis II tuo pačiu mąstė, kaip išsaugoti savąjį. Galbūt todėl įsakė meistrams kalti kur kas gilesnius reljefus, kuriuos „ištrinti“ būtų sunkiau. Taip gimė naujas, Ramzio II reljefų stilius. Jame didelį vaidmenį vaidino ne tik figūrų kontūrai, bet ir šešėliai. Naujasis reljefu stilius1. Naujasis reljefu stilius Nefertari (arba – Mažoji Abu-Simbel) šventykla Šventykla iškirsta 100 m į šiaurę nuo Didžiosios Ramzio II šventyklos. Kiek žinoma, tai tik 2-as kartas Egipto istorijoje, kad rytinio kranto šventykla būtų skirta karalienei (Echnatonas vieną šventyklą „dedikavo“ Nefertitei). Šventykla baigta prieš pat Nefertari mirtį. Gal kiek romantizuota legenda pasakoja, kad serganti karalienė specialiai atplaukė pamatyti savo šventyklos ir netrukus mirė Tėbuose. Kai kurie istorikai neatmeta versijos, kad šios Ramzio II jai statytos šventyklos-dovanos ji galėjo ir nepamatyti.
Šalia kiekvienos iš 6 fasado monumentalių skulptūrų yra po dvi mažesnes. Šios „mažytės“ skulptūros realiai ne tokios ir mažos - dviejų žmogaus dydžių. Jos, kaip ir Didžiojoje šventykloje, vaizduoja faraono šeimos vaikus. Tokiu būdu aiškėja, kad Abu-Simbel ne tik ideologinis manifestas keliautojams iš Nubijos „įbauginti“, bet ir paminklas vyriausiajai žmonai ir jų abiejų šeimai.
Šalia nedidelės altoriaus patalpos yra dar kelios mažos patalpos. Visos jos skirtos dievams. Vienoje vaizduojama deivė Hathor, nusileidžianti nuo kalnų, o ją pasitinka Nefertari (scena akivaizdžiai siejasi su konkrečia šventykla). Teigiama, kad kalant gigantiškas abiejų šventyklų skulptūras meistrai specializavosi: vieni kalė pėdas, kiti kojas, dar kiti veidus, torsus ir t.t. Panašiai „veikė“ Rubenso paveikslų „fabrikas“. Asuano (Aswano) užtvanka
Abi Abu-Simbel šventyklas buvo perkeltos 200 m. - į 60 m. aukščiau esančią teritoriją. Tarptautinis projektas buvo realizuojamas 1964 – 1970 metais.
Tolėliau nuo šventyklų buvo pastatytas nedidelis oro uostas turistams, kurie čia atskrenda apžiūrėti Abu-Simbel kompleksą. Dažniausiai tą dieną kai saulė apšviečia Ramzio II ir kitų dievų atvaizdus Didžiosios šventyklos tolimajame altoriuje. |