Polikleitas (Polykleitos), 478 m. pr. Kr. - apie 410 m. pr. Kr (tikslios datos nežinome). Skulptorius, meno teoretikas, savo mokyklos įkūrėjas. Originalų neišliko. Apie juos galima spręsti iš monetų atvaizdų, aprašymų ir romėnų kopijų. Traktate „Kanonas“ (išliko tik 2 fragmentai) išdėstė žmogaus kūno proporcijų matematinio kanono teoriją, teoriškai pagrindė ir aprašė kontrapostą. Amžininkams ir vėlesnių laikų meno žinovams Polikleitas pirmiausiai asocijavosi su kontrapostu. Polikleito kontrapostas buvo pavyzdine simboline poza ne tik romėnų, bet ir renesanso skulptoriams. Polikleitas savo figūroms taikė matematinį proporcijų metodą. Jis teigė, kad visas žmogaus kūnas sudėtas remiantis tomis pačiomis proporcijomis. Pvz., mažasis piršto sąnarys skiriasi nuo antrojo to paties piršto sąnario kaip antrasis nuo trečiojo. Polikleito figūros yra 7 galvų aukščio. Skulptorius manė, kad toks galvos ir kūno santykis yra idealus.
Polikleitas turėjo daug pasekėjų. Istorikai priskaičiuoja apie 20 žinomų skulptorių – Polikleito mokinių. Žymiausi jo mokiniai: Skopas (Scopas) ir Lisipas (Lysippus). Polikleito mokykla buvo įtakinga ir III a. pr. Kr., praėjus keliems šimtams metų po jos įkūrėjo mirties. Kaip ir visi V a. pr. Kr. skulptoriai, daugiausiai liejo bronzines skulptūras. Žymiausios: „Doriforas“, „Sužeistoji amazonė“, „Diadumenas“ (apie 420–410 m.), Heros statula. “Doriforas” (ietį nešantis jaunuolis), 440 m. pr. Kr.
„Sužeistoji amazonė“, 440-430 m. pr. Kr. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad 440-430 m. pr. Kr. keturi žymiausi to meto skulptoriai (Feidijas, Polikleitas, Kresilas ir Phradmon) Artemidės šventyklai Efese nuliejo po „Sužeitos amazonės“ skulptūrą. Originalai neišliko, o iš romėnų kopijų nustatyti, kuri amazonė priklauso kuriam autoriui, sunku. Manoma, kad Berlyne esanti sužeistos amazonės romėnų kopija yra Polikleito kūrinio kopija. Polikleito amazonė vaizduojama kaire ranka pasirėmusi ant kolonos. Dešinė ranka pakelta, o prie krūties – kraujuojanti žaizda. Nepaisant dramatiško siužeto, amazonės veido išraiška ganėtinai santūri – tipinis klasikinio stiliaus atvejis. Kopija buvo rasta Romoje 1868 m. kasinėjant Diokletiano termas. Figūros galūnės buvo atskilusios, suskaldyta galva ir postamentas. Taip kaip ji dabar atrodo Berlyno muziejuje – restauratorių rekonstrukcijos rezultatas.
“Diadumenas” (atletas su raiščiu), 420-410 m. pr. Kr. Skulptūra vaizduoja kažkokių varžybų nugalėtoją, kuris rišasi ant galvos raištį (galimas daiktas, kad simbolinį nugalėtojo raištį). Skirtingos šios skulptūros kopijos šiek tiek skiriasi, todėl nėra aišku, kaip tikrai atrodė originalas. Romėnų marmurinėse kopijose figūra remiasi į kokią nors atramą (pvz., kamieną). Tarp rankų ir kūno taip pat įstatytos palaikančios atramėlės. Atramos reikalingos, nes sunkios marmurinės skulptūros kitaip sutrūkinėtų. Manoma, kad bronzinis originalas jokių papildomų atramų neturėjo, todėl atrodė organiškiau ir natūraliau.
Heros statula, 420-417 m. per. Kr.
|