Tingueli išgarsėjo 7-to deš. pradžioje pademonstravęs kinetines “save sunaikinančias mašinas”. Jis buvo pirmasis. kūręs tokio pobūdžio darbus. Projektą “Homage to New York” pademonstravo 1960 m. Niujorke. Mašina “susinaikino” uždaroje galerijos patalpoje. “Study for an End of the World No. 2” (1962 m.) buvo atliktas Kubos krizės metu, kai pasaulis atsidūrė ant atominio karo katastrofos ribos. Tinguely, reaguodamas į šią situaciją, sukonstravo įrangą, kuri “susprogdino save” Nevados dykumoje. Būtent tuo metu nelabai žinomas bardas Bob Dylan parašė dainą „A Hard Rain's a-Gonna Fall”, kuri, grėsmingo geopolitinio konflikto metu, žaibiškai „išpopuliarėjo“, sukurdama Dylan‘ui dainiaus-pranašo aurą. Beje, 2016 m. Bob Dylan gavo nobelio premiją "for having created new poetic expressions within the great American song tradition" Tinguely kritiškai žiūrėjo ne tik į, jo manymu, pragaištingą civilizacijos raidą, bet ir į šiuolaikinį meną. Pvz., jis darė mašinas, kurios „paišė“ abstraktų (suprask, absurdišką) meną. Tašizmo stiliaus darbams Tinguely naudojo šautuvus. Galiausiai Tinguely pradėjo statyti ir monumentalias skulptūras - pavyzdžiui skulptūra "Heureka", 1964 m. pastatyta Lozanoje (kaip EXPO eksponatas): Taip pat jis organizuodavo skulptūras - performansus, kaip pavyzdžiui 1967 m. butelių daužymo mašina "Rotozana II": |
Beje, tai nebuvo visiškai nauja tema - apie moteriškumo ir seksualumo klausimus kalbėjo jau XX a. pradžios dailininkai simbolistai: 8-ame deš. Tingely ėmė kurti vis didesnių mastelių, vis sudėtingesnes judančių mechanizmų struktūras. Darbai darėsi vis mažiau radikalūs, sarkastiški - labiau dekoratyvūs ir žaismingi (pvz., „Stravinskio fontanas“ Paryžiuje). Tingueli yra sukūręs daugybę įvairiausio pobūdžio mechaninių kinetinių skulptūrų. Bazelyje (Šveicarija) yra jo vardo muziejus. |