Žemės menas: ponas ir ponia Christo

Christo and Jeanne-Claude 2005
Christo (Vladimirov Javacheff)  ir Jeanne-Claude (1935 – 2009).

Vyras ir žmona, gimę tais pačiais metais, tą pačią dieną – 1935 07 13 (Jeanne-Clode teigia, kad net tą pačią valandą). Christo bulgaras, o Jeanne-Claude marokietė. 

Menininkų projektai buvo vienkartiniai. Jie nekartojo tų pačių projektų skirtingose vietose. Kiekvienas projektas originalus, reikalaujantis naujų inžinerinių iššūkių. 

Christo, kitaip nei klasikiniai JAV žemės menininkai, savo projektus realizuodavo žmonių gyvenamose erdvėse, o ne dykumose, kalnuose ar dar kažkur „giliai“ gamtoje. Dažniausiai naudojo sintetines medžiagas (audinius), nes jie yra žymiai atsparesni, tvirtesni už natūralius. 

Per visą kūrybos laikotarpį (arti 50 metų) menininkai didžiąją laiko ir energijos dalį turėjo skirti ne projektų darymui, o gauti leidimus įgyvendinti savo idėjas. Todėl nurodant projektų datas, visur rašoma ne atlikimo, o visa realizavimo data. Pavyzdžiui., Paryžiaus tiltui apgaubti prireikė 10 metų, iš kurių 9 metai buvo praleisti diskutuojant su visuomene, politikais, merais. 

Visus projektus finansavo patys menininkai. Pinigus jie gaudavo pardavinėdami būsimo projekto atvaizdus: piešinius, akvareles, koliažus, litografijas, sumontuotas nuotraukas. Tuo pačiu tai būdavo dokumentas, bylojantis, kad įsigijęs kūrinį asmuo (arba muziejus, kita įstaiga) buvo konkretaus projekto rėmėjais. Kadangi po demonstracijos patys projektai būdavo demontuojami, tai minėti atvaizdai likdavo vieninteliais autentiškais jų "paliudijimais". 

Jeanne – Claude buvo Christo dešinioji ranka. Christo labiau kuravo meninę, estetinę projektų pusę, o Jeanne-Claude turėjo neeilinį organizatorės talentą. Iki 1994 m. abiejų grupiniai darbai buvo pristatomi kaip Christo (Jeanne-Claude pavardė niekur nefigūravo). Pasak menininkų, taip buvo daroma sąmoningai, žinant, kad moterims to meto meno rinkoje prasimušti buvo kur sunkiau. 

Christo nuo 5 metų mokėsi dailės mokyklose (tėvai matė jo išskirtinį potraukį dailei). 1956 m. persikraustė iš Sofjos į Prahą. Iš ten kartu su keliais draugais 1957 m. prekiniu traukiniu pabėgo į Austriją. Ten įstojo į dailės akademiją, bet po pusmečio išvyko į Ženevą, o iš ten 1958 m. – į Paryžių. Paryžiuje ilgai gyveno ganėtinai skurdžiai, uždarbiaudavo piešdamas praeivių portretus. Personalinėms parodoms ėmė „pakuoti objektus“:

Packages and Wrapped Objects - Christo



Ši idėja nebuvo visiškai nauja - Christo ją pasiskolino iš Man Ray (apie jį mokėmės kai kalbėjome apie Siurrelizmo fotografiją)

1961 m. jis pradėjo eksperimentuoti su 200 l. mašininės alyvos statinėmis. 

Statines dėliojo į kažkokius tūrius arba apdengdavo audiniu. 



 
Antrasis tokio pobūdžio Christo darbas - Rideau de Fer (Iron Curtain) - jį išgarsino. Christo be savivaldybės leidimo 240-iomis statinėmis užblokavo Paryžiaus senamiesčio gatvelę netoli galerijos, kur vyko jo pirmoji Paryžiuje personalinė paroda. Menininkas tai pateikė kaip protestą prieš Berlyno sienos pastatymą (Berlyno siena pastatyta būtent  1961). Darbas išstovėjo 2 (kitur rašo 8) valandas. Tiek laiko Jeanne-Clode pavyko įkalbinėjant stabdyti policiją, nes kaip tik tuo metu vyko parodos atidarymas ir buvo susirinkę žiniasklaidos atstovai. Po šio skandalo Paryžius prakalbo apie naują originalų menininką.

Vėliau, jau išgarsėjęs, jis grįžo prie projektų su statinėmis:

Christo and Jeanne-Claude13,000 Oil Barrels, Indoor Installation and Exhibition, Gasometer, Oberhausen, Germany 1999
1999 m., The Wall, Gasometer Oberhausen,Vokietija. Didelėje dujų talpykloje pastatė 13 000 spalvotų statinių sieną. 

Christo projektus su statinėmis turėtų vainikuoti gigantiškas darbas Arabų Emiratuose (Abu Dabyje) – The Mastaba. Į mastabos formą bus sudėta 410 000 statinių. Jei projektas pavyks, tai bus didžiausias kada nors pastatytas skulptūrinis objektas, savo tūriu žymiai pranokstantis Cheopso piramidę. Christo skaičiavimais, Mastabos statybos turėtų užtrukti 30 mėnesių. Samata – 340 mln. $. Tai būtų vienintelis ne laikinas, o pastovus Christo projektas. 

1964 m. pora persikėlė į Niujorką. Nors atvyko kaip turistai (turėjo bilietus atgal į Paryžių), bet pasiliko. Pragyvenimui užsidirbdavo dekoruodami parduotuvių vitrinas, kurdami parduotuvių eksterjerus, o laisvalaikiu Christo toliau eksperimentavo. Taip prasidėjo didelių pripučiamų balionų periodas. 

1968 m. menininkai buvo pakviesti į Documenta 4 Kaselio (Kassel, Vakarų Vokietija) mieste. Ten po kelių nesėkmių, naudodami didžiausius Europoje kranus, pastatė didžiausią pasaulyje pripučiamą skulptūrą be vidinio karkaso - Cubicmeter Package. Tai buvo galingas (85 m. aukščio) pailgas oro „balioas“ prilaikomas 6-ių įbetonuotų stulpų. Konstrukcija kartu su balionu svėrė 7 t ir matėsi už 25 km. Projektas autoriams atsėjo 70 000 $. 

1967-68 Documenta 4, Kassel - Christo


Didžiausią tokio tipo darbą Christo padarė 2013 m. Vokietijoje – „Big Air Package“. Gigantiškoje dujų talpykloje pripūtė 90 m aukščio ir 50 m. pločio baltą oro balioną, kuris svėrė 5,3 t (tūris - 177 000 kub. m). Lankytojai galėjo įeiti į baliono vidų.

2013, Big Air Package, Germany



Toliau - projektų masteliai tiktai augo. 

1969 m., Little Bay, Sidnėjus. 100 samdytų darbininkų ir 11 savanorių uždengė audeklu 2,5 km privačios klinikos pakrantės. Projektui buvo sunaudota 95 600 kv. m sintetinio audinio ir 56 km virvės. Apeiti darbą reikėjo ne mažiau valandos. 

1969, Little Bay, Sydney - Christo


1970 - 72 m., Valley Curtain, Rocky Mountains, Colorado. Ant 4 plieninių trosų buvo pakabintas 14 000 kv. m oranžinis audinys. Audinio plotis – 381 m. Šonuose konstrukcijos aukštis – 111 m, per centrą – 56 m. Projekto savikaina 400 000 $. Viską apmokėjo patys menininkai. Pirmą kartą pakabinti uždangą mėginta 1971 m., bet audinys užsikabino už uolų ir vėjas jį sudraskė. Prireikė užsakinėti naują audinį. Antrasis bandymas įvyko 1972 m. Audinys su tam tikrais nesklandumais buvo pakabintas sėkmingai, bet po paros kilo audra ir 100 km/h vėjas sugriovė konstrukciją. 




Čia keletas video, kaip atrodė darbas:



1973-76, Running Fence. Kalifornijoje Christo įtempė 5,5 metro aukščio, 40 km ilgio 200 000 kv/m baltą nailoninį audinį. „Tvora“ driekėsi per nedideles kaimo tipo gyvenvietes, kirto 14 kelių ir, galiausiai, nusileido į vandenyną. Tam prireikė 2050-ies 6,5 m aukščio įbetonuotų geležinių stulpų ir 145 km plieninio troso. 40 žmonių konstrukciją statė 2 savaites, dirbdami 60 val. per savaitę. Projekto sąmata – apie 2 mln. $. Darbas egzistavo 2 savaites. 

1973-76, Running Fence - Christo


Čia yra Christo interviu apie projektą:

O čia - keletas ištraukų iliustruojančių tai, kokį bendruomenės pasipriešinimą jiems tekdavo įveikti:



















Nuo 7-ojo dešimtmečio pabaigos prasidėjo "pakavimo" laikotarpis:

Christo and Jeanne-Claude: Wrapped Walk Ways , Jacob Loose Park, Kansas City, Missouri, 1977-78 Photo: Wolfgang Volz. ©1978 Christo + Wolfgang Volz 1977-78, Wrapped Walk Ways, Kansas City. Loose Park takelius (4,4 km) menininkai išklojo geltonu ir oranžiniu nailono audiniu (sunaudojo 12 000 kv. m). Projekto samata 130 000 $. Parko lankytojai galėjo mėgautis darbu 2 savaites. 

1981-83, Surrounded Miami Islands, Biscayne Bay. Darbui prireikė 603 850 kv. m rožinio polipropilenino (polypropylene) – lengvo vandenyje neskęstančio audinio. Juo Christo „aptraukė“ 9 salas (realiai salų buvo 11, bet kai kurios buvo sujungtos į vieną kompoziciją). Audinio plotis – iki 61 m, o atstumas tarp kraštinių salų – 11,3 km.

Aplink kiekvieną salą buvo sumontuotas 30,5 cm storio aštuonkampio rėmo stangrus plūduras. Plūduras kas 15 m buvo tvirtinamas pritvirtintas prie plūdžių, o jos savo ruožtu - prie dugno inkarais. Nuo plūduro linai nutiesti iki kranto ir ten pritvirtinti. Ant šios plūduro-rėmo ir virvių konstrukcijos buvo išvyniojami audinių gabalai ir sujungiami. Audinys tvirtinosi prie plūduro ir lynų.  

Darbu galima buvo žavėtis (iš oro, nuo vandens ir nuo aplinkinių kalvų)  2 savaites. Projektą įgyvendino 430 darbininkų. 

Pinigus projektui, kaip visuomet, menininkai užsidirbo pardavinėdami būsimo projekto piešinius, koliažus, pasteles, akvareles, litografijas ir t.t. Iš viso per 3 metus šiam projektui buvo išleista 3,1 mln. $. 

1981-83, Surrounded Miami Islands, Biscayne Bay - Christo


Projektą įgyvendinant kilo audra, ir jiems teko gerokai pavargti, kol viską sutvarkė. Tačiau tai projektui tik padėjo - gavo daugiau viešumo žurnalistams spėliojant: pavyks, ar nepavyks viską padaryti iki galo...

1975-85, The Pont Neuf, Paris. Nors tai yra seniausias išlikęs tiltas Paryžiuje per Senos upę (statytas 1578-1607 m.), iš prancūzų kalbos jo pavadinimas verčiamas - “naujasis tiltas”. Šioje vietoje pirmąjį tiltą per Senos upę romėnai pastatė dar 250 m. pr. Kr., taip pradėdami Paryžiaus ir didžia dalimi - Prancūzijos istoriją.

Po 9 metų derybų su Paryžiaus merija, Žakas Širakas (Jacques Chirac) galiausiai išdavė leidimą projektui. Buvo sunaudota 40 000 kv. m smėlio spalvos polyamido (polyamide) audinio. Tiltą pakavo beveik mėnesį. Per 2 savaites (tiek tradiciškai veikdavo Christo projektai) jį aplankė 3 mln. žmonių. 

1975-85, The Pont Neuf, Paris - Christo


1971 – 1995, Wrapped Reichstag, Berlynas. Kaip ir visuomet, prieš realizuojant projektą sekė ilgų diskusijų parlamente (reichstage) periodas. Leidimui gauti prireikė 24 metų. Nepadėjo net argumentai, kad viskas bus daroma iš menininkų lėšų, kad visos medžiagos bus ugniai atsparios, kad jos nebus išmestos į šiukšlyną, o tikslingai panaudotos kitur. Ypatingai projektui priešinosi kancleris Helmutas Kolis. 
Projektui panaudota 100 000 kv. m nedegaus polipropileno, padengto aliuminine folija, ir 15 km virvės. Pastatą dengė 90 alpinistų. Per 2 savaites statinį aplankė 5 mln. žmonių. Dovanai jie galėjo gauti audinio gabalėlį. 

Labai smagu stebėti, kaip senjorai "tyrinėja" audinį, bando įžvelgti kas yra už jo.

1971-95, Wrapped Reichstag, Berlin - Christo


1998 m., Verhüllte Bäume (Wrapped Trees), Berower Park, Basel. 23 km distancijoje (parko takeliai) apvynioti 178 medžiai. Panaudota 55 000 kv. m medžiagos (polyester) ir 23 km virvės. Projektas tyčia įgyvendintas žiemą. Kiekvieną medį Christo traktavo kaip savarankišką trimatę skulptūrą. Tam reikalui buvo pasamdyti kranai ir 3 alpinistai. 

1998, Wrapped Trees, Basel - Christo


1984-91, Umbrelas. Japonija, JAV (Kalifornija). Japonijoje buvo pastatyta 1340 mėlynų, o Kalifornijoje 1760 geltonų saulės skėčių. Japonijoje instaliacija tęsėsi 19 km, Kalifornijoje – 29 km. Skėčiai buvo 6 m aukščio, beveik 9 m pločio. Projektą realizavo 2000 darbininkų. Kai kuriems skėčiams gabenti prireikė malūnsparnio, nes statyti jie tokioje vietoje, kur užlipti - neįmanoma. Sąmata sudarė 26 mln. $. Per 18 d. skėčius pažiūrėjo 3 mln. žmonių, tačiau projektą nutraukė incidentas. Stiprus oro gūsis išplėšė vieną lietsargį ir jis mirtinai sužalojo moterį (dar keli išvežti į ligoninę). Išmontuojant lietsargius žuvo dar vienas darbininkas. 

1984-91, Umbrelas. Japonija, JAV ‎(Kalifornija)‎ - Christo



1979-2005, The Gates, Niujorkas. Projekto realizavimas užtrūko 26 metus (!!!). Projektui žalią šviesą galų gale davė tuometinis Niujorko meras Michael R. Bloomberg. 7503 oranžinės spalvos vartai buvo pastatyti Centriniame parke. Kad spalvos kontrastuotų, buvo pasirinkta žiema. Distancija – 37 km. Vartams sunaudota 4 000 t plieno – tiek užtektų pastatyti 2/3 Eifelio bokšto. Savikaina – 21 mln. $. 750 įdarbintų žmonių per 5 dienas papuošė parką. Instaliacija veikė 16 dienų. 

1979-2005, The Gates, Niujorkas - Christo


Ateities planai

2016, The Floating Piers, Lake Iseo (North Italy). 200 000 polyetileninių kubų, kurie veiks kaip plūdurai. Juos sujungus bus sudaryti ilgi pontoniniai tiltai, kurie bus padengti 70 000 kv. m aukso spalvos sintetiniu audiniu. Iš viso 3 km pasivaikščiojimo kelių virš vandens. Dar 1,5 km pėsčiųjų šaligatvių šalia vandens taip pat bus padengta audiniu.

2016, The Floating Piers, Lake Iseo ‎(North Italy)‎


Over the River, Arkanzaso valstija. 10 km kalnų upės vagos planuojama uždengti audiniu. Plaukiant kalnų upe baidare, tai užtruktų apie 5 val. Bus panaudotas permatomas audinys, pro kurį galima bus stebėti dangų, debesis, saulę. Tačiau iš išorės šis audinys atspindės šviesą kaip sidabrinė folija. 
Šiai dienai Cristo gavo visus leidimus, bet dalis vietinių gyventojų padavė projektą į Federalinį (Aukščiausiąjį) Amerikos teismą. Kada teismas ims svarstyti šį ieškinį – neaišku. Taigi, šiam projektui jau yra išleista 12 mln. $, nors dar neaišku, ar jis bus vykdomas. 

1992 - , Over the River, Arkansas River


The Mastaba. Šis projektas aprašytas prie projektų su statinėmis. 





Christo ir Jeanne-Claude realizavo 22 projektus. Dar 37 projektams jie negavo leidimų. 
Apie menininkus ir jų projektus yra parašyta dagiau kaip 100 knygų. 
Comments