Baigęs studijas, Robert susidomėjo daile. 1955-56 m. studijavo piešimą ir tapybą. Trumpai mokėsi Brooklyn Museum School. Ankstyvajame periode kūrė koliažus pop-art maniera. Apie 1964 m. prisijungė prie minimalistų (neoninės lempos, stiklo lakštai, veidrodinės sistemos - žr. pavyzdį Dan Flavin ir Donald Judd). Visi žymiausi minimalizmo pradininkai buvo jo bičiuliai. Plačiajai visuomenei 7-to deš. pradžioje Smithson labiau buvo žinomas kaip meno kritikas. Ankstyvieji jo darbai buvo minimalistiniai: geometrinės formos, veidrodžiai, pirminės medžiagos: Ilgainiui, Robert Smithson pradėjo domėtis entropija – nebegrįžtamais procesais. Jį domino dualumas tarp tvarkos ir chaoso, puvimo ir atsinaujinimo procesų. Ir svarbiausia - entropijos pasireiškimas sociume. Į entropiją jis žiūrėjo pozityviai – kaip į visuotinį raidos, kitimo, transformacijos mechanizmą. 1966 m. jis parašė tekstą „Entropy and the New Monuments“. Smithson daug fotografavo kalnus (uolas), akmenų, smėlio karjerus, į dideles krūvas betono gamyklose supiltą skaldą, apgriuvusius, apleistus statinius, sunykusius industrinius rajonus. Jo susidomėjimą entropija geriausiai iliustruoja fotografijų ciklas „A Tour of the Monuments of Passaic, New Jersey“, kur nufotografuoti įvairūs apleisti industriniai objektai (tiltai, vamzdynai, statiniai ir t.t.). Nuotraukose išryškinamas šiuolaikinio žmogaus veiklos laikinumas. Entropija yra vienas iš svarbiausių fizikos dėsnių, nusakantis laiko kryptį - kodėl visatos laikas eina tiktai viena kryptimi. Arba - kas apskritai yra laikas. Apie tai labai gerai išdėsto Richard Feynman paskaitoje "The Distinction of Past and Future". Kitame 9 nuotraukų cikle „Yucatan Mirror Displacement“ nufotografuoti veidrodžiai, kuriuose atsispindi gamta ir jos santykis su industrijos simboliu - veidrodžiais: Nuo 1968 m. Robert Smithson pradėjo kurti žemės meną. Pats jis savo žemės meną skirstė į dvi dalis:
Pirmasis Smithson non-site buvo apie jo gimtojo miesto New Jersey apleistus pramoninius kvartalus. Vaikščiodamas po miestą ir jo apylinkes, jis nešiodavosi drobinį maišą, į kurį rinkdavo įdomiausius akmenų pavyzdžius. Tie akmenys vėliau atsirado dėžėse galerijoje. Be akmenų, jis kartais imdavo ir kitus objektus, pavyzdžiui - visą medį (obelį). Tai jau tikras minimalizmas: Žymiausias Smithson kūrinys, „Spiral Jetty“ (1970):
Per 2 metus ežero vanduo potvynių ir atoslūgių metu kūrinį gerokai apardė. Dabar šis kūrinys žinomas vien iš nuotraukų ir filmuotos medžiagos: |
1973 m., “Sun Tunnels”: 4 dideli betoniniai vamzdžiai (kiekvienas – 22 t svorio) pritvirtinti ant nematomų betoninių pamatų. Vamzdžiai pastatyti taip, kad saulėgrįžų žiemos ir vasaros metu saulė pateka ir nusileidžia vamzdžių viduryje. Kiekvieno vamzdžio viršuje išgręžtos skylės, imituojančios tam tikrą žvaigždyną (Draco, Perseus, Columba, Capricorn). Žvaigždynai dieną ir naktį (ypač per pilnatį) matosi vamzdžių apačioje kaip šviesuliai. Skylių (tuo pačiu ir šešėlių) dydis atitinka žvaigždynų žvaigždžių dydį. Holt sakė, kad jai norėjosi „nuleisti žvaigždes ant žemės“. Iš esmės Holt sukūrė astronominį kalendorių, bet supaprastino jį iki visiško minimalizmo.
“Rock Rings”, 1977-78 m.: Vašingtono universitetas. Dvi koncentrinės apskritimo formos mūro sienos su apvaliais (kaip iliuminatoriai) langais-angomis. Langų 12. Jie orientuoja žiūrovo žvilgsnį į autorei reikiamus objektus peizaže: medžius, pievas, kalvas, pastatus. 4 statinio arkos orientuotos Šiaurės/Pietų kryptimi į Šiaurės žvaigždę.
Sky Mound, 1980 – (darbas nebaigtas):
Didžioji kalva supilta iš 10 mln. tonų šiukšlių. Šiukšlės hermetiškai „užkonservuotos“, kad kenksmingos medžiagos skysčių pavidalu nepatektų į dirvožemį ir vandenį. Tam reikalui išmūrytas galingas betoninis pamatas su aukštomis sienomis. Šiukšlių kalnas, prieš apipilant jį žemėmis, uždengtas plastiko šarvu, kuris padarytas iš daugybės plastikinių butelių. Taip išspręsta utilizavimo problema. Kalne yra vamzdžiai, kuriais susidariusios metano dujos pašalinamos ir panaudojamos apylinkių gyventojų būstų šildymo poreikiams. Tuo pačiu tai didelė paukščių žiedavimo (paukščių migracijos stebėjimo) stotis; parkas, kur auginama daug rūšių įvairiausių augalų, vabzdžių. Aplink didžiąją kalvą esančiame tvenkinyje – įvairios žuvų rūšys. Up and Under (Strata Projekt), 1998: Didelis kompleksas Suomijoje, buvusiame karjere. Iš žemės supilta gyvatė, kurią galima matyti iš 4 apžvalgos taškų: iš vidaus, nuo žemės paviršiaus, nuo kalvos viršūnės ir dar atspindžiai 3-uose apvalios formos baseinuose. 7 tuneliai (kryptis į reikiamus dangaus kūnus, reikiamu metu). Pagrindinė kūgio formos kalva supilta iš žemių, atgabentų iš įvairiausių Suomijos vietų. Kalvos viduje tarp tunelių susidaro specifinis „aido“ (kosminės garsinės erdvės) efektas. Kompleksą supanti kalva pritaikoma kaip amfiteatras renginiams (pirmieji graikų teatrai). Dark Star Park, 1984: Parkas yra Arlington, mieste. 1979 m. čia buvo nuspręsta nugriauti seną dujų stotį ir prekybinius sandėlius, o tą erdvę paversti rekreacine zona. Savivaldybės užsakymu Holt pateikė projektą, kuriame 5 didelės sferos (dangaus kūnai), 2 apvalūs baseinai, 4 plieniniai stulpai, kopėčios, didelis tunelis-praėjimas, maži stebėjimo tuneliai, augalai (visi augalai susodinti konceptualiai – taip kaip reikėjo autorei). Sferos sudėliotos tarytum atskiros kompozicijos, bet iš skirtingų parko vietų jos matomos vis kitaip – atsiveria vis nauji „kosminiai“ rakursai. Tai parkas-žemės meno kūrinys. Kartą per metus – rugpjūčio 1-ąj, 9 val. 32 min. – šešėliai, kuriuos meta dvi sferos ir prie jų esantys 4 poliai sutampa su ant betono pažymėtais brūkšniais. Tą dieną 1860 m. naujakurys William Henry Ross pirmą kartą įžengė į šią žemę, kuri vėliau buvo pavadinta Rosslyn. Ši diena Rosslyn žemėje vadinama (kaip ir Holt kūrinys) „Dark Star Day“. Didžiojo tunelio šešėlyje (žiūrint iš tam tikro taško) kaip iš juodosios skylės išnyra sfera – naujas dangaus kūnas. Tai vienas iš nedaugelio Holt darbų urbanistinėje erdvėje. "It’s called ''Dark Star Park'' because in my imagination these spheres are like stars that have fallen to the ground-they no longer shine-so I think of the park/artwork in a somewhat celestial way." |