Žemės menas: Walter de Maria ir Dennis Oppenheim

Walter de Maria (1935 - 2013). JAV menininkas minimalistas, konceptualistas, žemės meno atstovas, skulptorius, iliustratorius, kompozitorius.

Mama norėjo, kad sūnus būtų pianistas, todėl nuo 7 metų leido berniuką į muzikos mokyklą. 10-ies metų jis pradeda groti būgnais, o 12-os - meta pianiną. Nuo 16-os savaitgaliais uždarbiauja kaip džiazo būgnininkas. 

Studijavo istoriją ir meno istoriją. Vėliau 2.5 metų tapybą, šiek tiek skulptūrą. Studijuodamas susipažino su La Monte Young (minimalizmo muzikoje pradininkas). La Monte, kaip ir de Maria, tuo pat metu studijavo Berkeley universitete. Abu ne tik domėjosi naujausiomis meno tendencijomis (hepeningai, performansai), bet ir grojo džiazą. 

1960 m. La Monte pervažiavo iš Kalifornijos į Niujorką studijuoti elektroninės muzikos pas Richard Maxfield (pas jį elektroninės muzikos kursus lankė ir Jurgis Mačiūnas). Paskui La Monte į Niujorką persikėlė ir de Maria. Čia jis susipažino su John Cage, Stockhausen idėjomis, suartėjo su minimalistais. Kaip ir La Monte, de Maria vis labiau linko prie „statiškų“, „ramių“, „amžinų“ dalykų ir juos išreiškiančių formų. Artimai susibičiuliavęs su minimalizmo pradininku Robert Morris, kaip ir pastarasis, ėmėsi daryti medines dėžes nedažytais paviršiais. Idėja – kurti ne „subjektyvų“ (jausminį), o „objektyvų“ meną ir daryti tai kuo paprasčiau, minimalistiškai, su „švariais“ paviršiais. Minimalistai tokiu būdu oponavo JAV vyriausybės lygmeniu remiamam dinamiškam, subjektyviam abstrakčiajam ekspresionizmui. Vėliau nuo medinių dėžučių de Maria perėjo prie darbų iš metalo.

1961 m. kartu su La Monte de Maria kūrė scenarijus „veiksmams“ (žiūrėti prie La Monte Young, FLUXUS). Šią „veiksmų“  idėją perėmė J. Mačiūnas, pritaikydamas ją savo fluxus menui. 
De Maria buvo aktyvus Niujorko avangardo narys: kūrė hepeningus, rašė muziką (tame tarpe 2 miuziklai), suko filmus. Kaip būgnininkas iki 1968 grojo grupėse „The Primitives“, „The Druds“, kurios propagavo acid roką.  

1961, Cage for John Cage

Savotiškas konceptualus J. Cage portretas. De Maria teigė, šiame darbe yra ironijos (pavardės ir objekto pavadinimo žodžių žaismas). Matyt, norėta pasakyti, kad nepaisant savo „revoliucingumo“, J. Cage tuo pačiu „irėmino“ savo idėjų apologetus: „Cage may have been caging a lot of people“.
1965-66, Museum Piece.




Kryžius, Svastika, Žvaigždė. Teigiama, kad šiais darbais de Maria norėjo ištransliuoti idėją, kad ženklai kasdienėje buityje, viešojoje erdvėje yra visai ne tai, kaip jie suvokiami ir interpretuojami parodų erdvėse ar muziejuose (nors tai irgi viešosios erdvės). Tai darbai apie „kontekstus“. Ir ta prasme turbūt artimesni konceptualizmui, nors atlikti minimalistine maniera. 

Trilogijos:
De Maria naudoja 3 pirmines formas - apskritimą, kvadratą ir trikampį. Pirmoji paroda įvyksta 1972 m. "The Channel Series". 

2000-2011 m., de Maria sukuria "Bel Air Trilogy". Trijų 1955-ųjų Chevrolet Bel Air automobilių priekinius ir galinius stiklus perduria 3 „pirminių formų“ strypai: apvalus, kvadratinis, trikampis. Automobilių stikluose preciziškai išpjautos atitinkamos formos ertmės. Teigiama, kad šiais strypais de Maria demonstruoja, kad yra formos (šiuo atveju tai - automobiliai), kurios laikui bėgant greitai sensta (pvz., automobilių dizainas). Tuo tarpu „pirminės“ formos (šiuo atveju strypai) neturi laiko dimensijos - jie tarytum amžinai tobuli, šiuolaikiški. 

6. Trilogies


Earth Room, 1968
Pirmas tokio pobūdžio darbas atliktas Miunchene. 1974 m. pakartotas Darmstadt, 1977 m. - Niujorke. Abiem atvejais industrinė patalpa pripilta 3 tonomis žemių (apie 70 cm storio). Atėję į galeriją žiūrovai jautė šiltą drėgnos žemės klampumą, garuojantį humuso kvapą. Šis kūrinys turėjo sukelti romantišką žiūrovo priartėjimo prie gamtos pojūtį urbanizuotoje miesto erdvėje. Niujorke darbo negalima fotografuoti ir filmuoti – atseit darbą reikia „patirti“, išjausti...

Desert Lines, 1969. Dažniausiai linijos padarytos kreida arba buldozeriu. Pirmas toks darbas – 1 mylios linija (kilus audrai po poros dienų kreidos linija buvo užpustyta). Vėliau sekė: 1 x 0,5 mylios stačiakampis („Las Vegas Piece“) – buldozeriu išstumdė 2,5 m. pločio ir apie 0,5 m. gylio (ne visur vienodai) „Vagą“. Vėliau sekė 1 mylios ilgio 2 lygiagretės (“Mile Long Drawing”). 500 pėdų x 1000 pėdų „Kryžius“. 

De Maria teigė, kad šie darbai skirti vaikščioti dykuma (linijomis) ir stebėti, kaip danguje savo ptį pakeičia Saulė. Apeiti linijas užtrunka kelias valandos (neskubant - dar ilgiau). Normaliai žmogus skulptūros apžvalgai skiria iki kelių minučių. O dar reikia nuvykti iki dykumos ir 20 minučių eiti dykumą nuo kelio iki linijų. Įskaitant tai, kad dar reikia grįžti namo, skulptūros apžiūra gali užtrukti visą dieną. Čia ir yra La Monte „amžinos“ muzikos, „sustabdyto laiko“ idėjos realizavimas. Jei sugrįžtum į dykumą kitą kartą, pamatytum, kad linijų „vaga“ gerokai pakitusi, o tai jau Robert Smithson entropijos idėja. 

2. 1968-69, Deset Lines


Žaibų laukas, 1977

De Maria pasirinko vietą New Mexico, kur statistiškai dažniausiai žaibuoja. 1 mylios x 1 km. plote sukalė 400 (16 x 25) nusmailintų plieninių strypų (aukštis apie 5 m.), kurie audrų metu “pritraukia” žaibus (iškrovas). Viso 9 tonos nerūdijančio plieno. Strypai įmūryti į betoną, 

1977 Žaibų laukas


Čia jo paties komentarai apie tai:

Vertical Earth Kilometer, 1977

Per 77 dienas buvo išgręžtas 1 km gylio gręžinys (per 6 geologinius žemės sluoksnius) ir į jį įstatytas 1 km ilgio plieninis „strypas“. Tiksliau 1,67 m ilgio strypai sujungti tarpusavyje.  Viršuje gręžinio uždėta smiltainio plokštė. Darbas atliktas Kassel mieste (Vokietija) Documenta parodai.

3. 1977, Vertical Earth Kilometer


Apollo's Ecstacy, 1990

20 galingų bronzinių strypų (518 x 27 cm). Pavadinime aliuzijos į Apoloną – intelekto ir išgrynintos dieviškos estetikos simbolį. Kodėl strypai sudėti įstryžai, kodėl jų 20 – neaišku. 

2002, One Sun/34 Moons

Nelson-Atkins Museum of Art, Kansas City. Saulė – paauksuotos bronzos išgaubtas stačiakampis. Paauksuotas paviršius (ypač saulėtą dieną) spindi akinančiai kaip saulė. 34 mėnuliai – stiklo apskritimai (iliuminatoriai) baseino vandenyje, pro kuriuos temstant prasimuša neoninė šviesa (realiai tai lempos). Teigiama, kad šviesos stiprumas reguliuojamas, kad naktį lempos nešviestų ryškiau, nei vandenyje atsispindintis tikras mėnulis. Mėnulių (lempų) išdėstymas baseine ne atsitiktinis. 34 iliuminatoriai-lempos-mėnuliai tuo pačiu yra apšvietimas po tvenkiniu esančiam muziejaus garažui. 

7. 2002, One Sun, 34 Moons


Sferos:


1989, Assemblée Nationale in Paris




2000, Naoshima Contemporary Art Museum
Unikalus muziejus, galerijos, viešbutis natūralios gamtos prieglobstyje. Skulptūrinę/architektūrinę kompoziciją “Time-Timeless-No Time” sudaro James Turrell skyspace patalpa su kylančiais į viršų laiptais. De Maria ant tarpinės pakopos pastatė 2.2 m skersmens poliruoto granito rutulį, o pačią patalpą papuošė 27 paauksuotomis skulptūromis. Visos skulptūros – 3 cilindrinių strypų kompozicijos. 4 paauksuotojai skulptūras auksavo 1,5 metų. 

Tame pačiame muziejuje yra ir James Turrell skyspace ir žymūs jo darbai: “Open Field”, “Afrum – Pale Blue”, “Open Sky”.

2000-2004, Naoshima Contemporary Art Museum


2002, Large Red Sphere, Miunchenas

Gigantiškas (25 tonos; 2,6 m. skersmuo) rausvo granito rutulys stačiakampio pastato erdvėje, tarp kolonomis paremtos stačiakampės konstrukcijos.  


XIX a. pastatas (Türkentor - Turks’ Barracks), kuriame įkomponuota kompozicija, buvo apleistas ir nenaudojamas. 


Sferą supa 4 smiltainio kolonos, sujungtos galingų, bet senų, kirvarpų išgraužtų medinių sijų. Smiltainis ir medis yra paliesti erozijos, todėl transliuoja laikinumo idėją. Rutulys jų kontekste atrodo tobulas kaip amžinybė. Patalpos šonuose stačiakampiai „langai“ ir atvira arka į kiemą (buitis, kasdienybė, laikinumas).



Dennis Oppenheim (1938 – 2011). Konceptualistas, performansų, žemės meno atstovas, skulptorius, fotografas.

Tėvai žydai emigrantai iš Rusijos. Studijavo menus Kalifornijoje. 1966 m. persikėlė į Niujorką dėstyti menų mokykloje. 1968 m. (30-ties) surengė pirmąją personalinę parodą. 

Ankstyvojo periodo darbai siejasi su konceptualizmu, kūno ir žemės menu. Žymiausi:

1968, Annual Rings

Žiemą ant pusiau užšalusios upės, kuri skiria JAV ir Kanadą, kastuvu, valydamas sniegą, padarė 6 koncentriškus apskritimus. Atrodo, kad upė savo tėkme padalino apskritimus į 2 dalis ir tos dalys tolsta viena nuo kitos. Kalbama apie tai, kad žmonės „dirbtinai“ suskirstė žemę (gamtą) į teritorijas (valstybes), nužymėdami ribas, kurias nevalia peržengti. 


1969, Gallery Transplant

“Perkėlė“ „Gallery #3” (Stedelijk Museum, Amsterdam) į Kearny, New Jersey. Tikrovėje galerijos planą „perkėlė“ ant apsnigto lauko kastuvu nukasdamas sniegą. Idėja – menas turi trauktis iš galerijų (uždarų, užkonservuotų erdvių) į atvirą pasaulį – į gamtą. „Perkeltos“ galerijos nuotrauka, galerijos planas ir žemęlapis buvo pademonstruoti „Gallery 3“ Amsterdame. Tai konceptualiam menui būdinga kūrinių pateikimas.

EPSON MFP image


EPSON MFP image


Piešinys dykumoje

Oppenheim nusprendė dykumoje išdidinti ir laužais išdėti pirmąjį dukters piešinį. Parodoje darbais buvo pristatytas dukters piešinio, nuotraukų ir žemėlapio pavidalu.

1970, Parallel Stress (10 min. performansas)

Vienas iš ciklo "The Performing Body as Sculptural Object" darbų. Tarp Brooklyn ir Manhattan tiltų iš blokų pasistatė konstrukciją ir savo kūnu mėgino „imituoti“ tiltus. Antrasis šio performanso variantas truko 1 val. - Dennis gulėjo išsilenkęs karjere. 
Abu šiuos darbus galima interpretuoti ne tik kaip žmogaus kūno galimybių studiją, bet ir kaip psichologinį eksperimentą kuriuo tikrinamos valio ribos. Panašius darbus atliko Chris Burden, Marina Abramovič ir kt.


1970, Reading Position for a Second Degree Burn. 

“Painters have always artificially instigated color activity. I allow myself to be painted … my skin becomes pigment. I can regulate its intensity through control of the exposure time. Not only do the skin tones change, but change registers on a sensory level as well. I feel the act of becoming red. : (D.O.)” Oppenheim išgulėjo saulėje 5 valandas, saulės energiją ir savo kūną paversdamas kūno menu. 

1970, Rocked hand

Kelių minučių video. Nufilmavo kaip savo plaštaką apdeda akmenukais. Darbas paprastas, bet žemės meno kontekste prasmingas.

1971, Two stage transfer drawing

Oppenheim sūnus lėtai brėžia kreives ant tėvo nugaros, o pastarasis mėgina tai, ką jaučiarėžia, atvaizduoti popieriuje. Tarp dviejų darbų panašumo yra, bet paklaida ganėtinai didelė. Idėja: 1. pojūčių paklaida; 2. kvietimas pažinti ir valdyti savo kūną; 3. Taip veikia žmonių kultūrinė transformacija, komunikacija („I am, therefore, Drawing Through Him”). 

Šitaip tai atrodo dabar:

YouTube Video


1973, Whirlpool (Eye of the Storm)

Sportiniu lėktuvu (pasamdytas lakūnas) danguje „brėžiama“ baltų garų spiralė. Fotografuota iš žemės, filmuota iš kito sportinio lėktuvo. 

1974, Attempt to Raise Hell

Skulptūra su sociologiniu, politiniu, religiniu užtaisu. “Mažas” žmogelis mėgina smūgiuodamas galva užgauti didelį varpą, kad jis suskambėtų. Randai kaktos srityje rodo, kad jam sekasi ne kaip – „šuns balsas į dangų neina“. Šitos skulptūros yra keli variantai, bet esmė ta pati (truputėlį kitoks žmogelis, kitoks varpas).


„Machine Pieses“,“systems art“

Nuo 1980 Oppenheim kūryboje prasidėjo „machine pieces“, „systems art“ periodas. Tai didelės skulptūrinės instaliacijos postmodernaus neo-futurizmo stilistikoje, naudojant fejerverkus („The Fireworks Series”), ugnį. Instaliacijos, panašios į techniškai rafinuotas chemines laboratorijas, turi kažką bendro su kinetiniu menu. 

Machine Pieces, nuo 1980


Po to kai demonstruojant tokio pobūdžio darbus 1982 įvyko sprogimas ir kilo didelis gaisras The Bonlow Gallery, Oppenheim buvo vis sunkiau surasti galerijas, kurios sutiktų eksponuoti jo tokio pobūdžio kūrybą. Taip menininkas vėlyvajame laikotarpyje vis labiau dreifavo link “public art”, “site-specific art”, "transformation of everyday objects in art". 

“Public art”, “site-specific art”, "transformation of everyday objects in art"

Tai jau visai kitokio pobūdžio menas. Jis grindžiamas demetrialiai priešingais principais nei konceptualus ar žemės menas. Objektai turi būti patvarūs (amžini), o ne laikini, įspūdingi (populiarūs), o ne konceptualūs, statomi viešose erdvėse, o ne kažkur „dykumose“. Darbai  turi atkreipti į save dėmesį, būti ryškūs, matomi, dekoratyvūs, o ne slėptis gamtoje, pabrėžiant pastarosios svarbą. Tokie darbai turi sąsajų su mažąja architektūra. 

1997, Device to Root out Evil, Calgary (Vancouver)

 Kontraversiškas ir bene žymiausias “public art” Oppenheim kūrinys. Rusai jo pavadinimą yra išvertę - «Устройство для искоренения зла». Pradžioje Dennis norėjo jį pavadinti “Church”, bet pabijojo visuomenės reakcijos.

Aukštyn kojomis apversta 8 m. bažnyčia, balansuoja ant varpinės smailės. Išryškintos nuogos bažnyčios sienos ir nubyrėjęs raudonų čerpių stogas (blizgantis plienas ir spalvotas stiklas) – greičiausiai, užuomina į Bažnyčios padėtį dabartinėje postindustrinėje Vakarų visuomenėje. Temstant bažnyčia apšviečiama iš vidaus raudona (nuodėmė?) spalva. Jei tokia interpretacija teisinga, tuomet reikia sutikti, kad labai rimtą socialinę problemą Oppenheim pateikė žaismingai ir su humoru. 

Pirmą kartą ši skulptūra buvo pademonstruota Venecijos bienalėje 1997 m. Parodoje ji buvo įvertinta teigiamai, todėl iškeliavo į Niujorką. Bet Niujorke kilo diskusijos dėl darbo „etiškumo“, todėl imta galvoti, kur darbą išgabenti.

2004 m. Oppenheim pasiūlė skulptūrą Stanfordo universitetui, kurį menininkas yra baigęs, bet universitetas tokios „dovanos“ atsisakė. Tuomet skulptūrą tik už 3000 $ (stebėtinai menka suma!!!) įsigijo Vankuveris. Deja, ir čia kilo diskusijos. Iš Vankuverio 2005 skulptūra buvo pervežta į Kalgario miestą ir pastatyta prie muziejaus, kur ji dabar ir stovi.


Kūrinį interpretuoti galima įvairiai. Pvz., pozityviai nusiteikę religingi žmonės teigia, kad bažnyčios smailė yra Mykolo archangelo ietis, nukreipta į šetono nasrus (žemę). Paties autoriaus teigimu tai: "A country church is seen balancing on its steeple, as if it had been lifted by a terrific force and brought to the site as a device or method of rooting out evil forces,"

2002, Bus Home, Ventura, California. 

Visuomeninio transporto (autobusų) stotelė. 


Kiti panašaus stiliaus kūriniai:

3. Crazy


Comments